Žymėtas dyzelinas, žinomas kaip „žaliasis dyzelinas“ arba „raudonasis dyzelinas“, yra speciali degalų rūšis, kuriai taikomos akcizų lengvatos. Jis skirtas specifinėms reikmėms, pavyzdžiui, žemės ūkiui ar pastatų šildymui. Tačiau dėl jo žemesnės kainos neretai pasitaiko bandymų jį naudoti neteisėtai, o tai užtraukia dideles baudas.
Žymėto dyzelino reguliavimo pokyčiai nuo 2024 m. sausio 18 d.
Europos Komisija, peržiūrėjusi Direktyvą 95/60/EB, priėmė 2022 m. sausio 17 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą (ES) 2022/197, kuris nuo 2024 m. sausio 18 d. įnešė reikšmingų pokyčių į žymėto kuro reguliavimą. Įgyvendinant šį sprendimą, buvo pakeisti Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymai, skirti reglamentuoti kuro, kuriam taikomos akcizų lengvatos, žymėjimą ir žymėto kuro kontrolę.
Nustatoma, kad nuo 2024 m. sausio 18 d.:
- Nudažytu ir tik žymikliu „Solvent Yellow 124“ pažymėtu kuru nebebus leidžiama prekiauti.
- Žymikliu „Solvent Yellow 124“ pažymėtas kuras privalės būti naudojamas tik pagal paskirtį, kuriai šis kuras buvo skirtas iki 2024 m. sausio 18 d. (pavyzdžiui, šildymui, žemės ūkio veiklai).
- Prekiauti tik žymikliu „Solvent Yellow 124“ pažymėtu kuru draudžiama, nes toks kuras nebus laikomas tinkamai pažymėtu.
Šis informacinis pranešimas pateiktas VMI prie FM 2023-11-06 rašte Nr. (18.2-31-2 Mr) RM-37780.
Žymėto dyzelino samprata ir naudojimas
Savybės ir sezoniškumas
Žymėtas dyzelinas nuo paprasto skiriasi tik spalva - visos kitos jo cheminės savybės yra tos pačios. Žiemos sezonu žymėtas dyzelinas taip pat yra atsparus užšalimui (iki 26 laipsnių šalčio), o vėlyvą rudenį ir ankstyvą pavasarį į degalines tiekiamas tarpinis, neužšąlantis iki minus 15 laipsnių. Šie degalai turi ryškią sezoniškumo tendenciją:
- Raudonai pažymėto dyzelino poreikis didesnis žiemos periodu, nes jis naudojamas pastatų šildymo sistemų katilams.
- Žaliai pažymėto dyzelino poreikis didesnis šiltuoju sezonu, jis naudojamas žemės ūkio darbams arba žvejybos laivų varikliuose.
Vadinamuoju žaliuoju dyzelinu galima pildyti visų žemės ūkio veiklos subjektams priklausančių transporto priemonių degalų bakus. Šie degalai yra pigesni, nes jiems nustatytas lengvatinis akcizo tarifas - galutinė kaina degalinėse, lyginant su įprastu nežymėtu dyzelinu, paprastai skiriasi apie 30 proc.
Lengvatos ir leidimai
Tokiais degalais negalima pildyti bet kokio automobilio bako, nes žymėto dyzelino įsigijimas yra reglamentuotas įstatyme - asmenys, norintys šių degalų įsigyti, turi turėti atitinkamą leidimą. Jų išdavimą ir kontrolę administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Didesnis žymėto dyzelino pardavimų augimas prasideda balandžio mėnesio viduryje ir poreikis juntamas iki pat Vėlinių.
Žemės ūkio produktų gamyba besiverčiantys asmenys, bei energinių produktų prekybos veiklą vykdantys asmenys, turi teisę įsigyti / tiekti gazolius (dyzeliną), paženklintus vadovaujantis žymėjimo tvarkos aprašu, taikant Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo (toliau - AĮ) 37 straipsnio 3 dalyje nustatytą akcizų lengvatą - taikant 85 Eur (pastovioji dalis - 60 Eur, kintamoji dalis - 25 Eur) už 1 000 litrų produkto akcizų mokesčio tarifą. Gazoliams, kuriems netaikoma aukščiau minėta lengvata, taikomas standartinis akcizų tarifas - 519,6 Eur (pastovioji dalis - 466 Eur, kintamoji dalis - 53,6 Eur) už 1 000 litrų produkto.
Lengvatinio akcizų tarifo taikymą ir leidimų išdavimo tvarką reglamentuoja:
- Gazolių, žemės ūkio veiklos subjektams ūkio produktų gamybai, įsigijimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 667;
- Leidimų įsigyti gazolių išdavimo ir panaikinimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. V-131;
- Asmenų, turinčių teisę įsigyti akcizais apmokestinamų prekių su akcizų lengvata, registravimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2023 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. VA-99.
Žemės ūkio produktų gamybai skirto kuro žymėjimo tvarką reglamentuoja Kuro, kuriam taikomos akcizų lengvatos, žymėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2015 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 1-279.
Degalų laikymo reikalavimai ir aplinkosauga
Degalai yra pavojingas, lakus ir degus skystis, tad degalinės privalo laikytis itin griežtų jų laikymo reikalavimų. Tam tikros taisyklės nustatytos ir šiuos degalus savo reikmėms įsigyjantiems žmonėms. Pagal dabartinį teisinį reglamentavimą, gyventojai asmeniniu transportu kilnojamose talpose gali vežti iki 40 litrų žymėto dyzelino. Namuose įrengtose talpyklose galima laikyti iki 450 litrų tokių degalų, o jeigu kelių talpyklų bendras tūris yra didesnis, jas būtina registruoti VMI.
Šioje srityje labai svarbus aplinkosauginis aspektas. Net ir sąlyginai nedideliam degalų kiekiui patekus į aplinką, ypač prie vandens telkinių, gali būti užteršti didžiuliai plotai, o žala gamtai skaičiuojama dešimtimis tūkstančių eurų. Todėl įrengti talpas asmeniniams poreikiams būtina labai atsakingai.
Pačių talpyklų pasirinkimas yra didelis, tačiau saugiausios yra vadinamosios dvisienės - jos pritaikytos degalų laikymui ir speciali sienelių struktūra apsaugo nuo nuotėkio. Be to, pačios talpyklos turi būti įrengtos ant degalams nelaidaus pagrindo, o aplink jas privaloma įrengti pylimus, apsaugančius nuo degalų išsiliejimo į aplinką. Kilus abejonėms dėl talpyklos tipo ar jos vietos įrengimo, patariama pasitarti su aplinkosaugos specialistais.
Neteisėtas žymėto dyzelino naudojimas ir baudos
Internete galima nesunkiai surasti skelbimų apie parduodamą pigų žymėtą dyzeliną, tačiau tiek pirkėjai, tiek pardavėjai nenutuokia, kad jų skelbimus skaito ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) darbuotojai bei policijos pareigūnai. Ūkininkams skiriamas žaliai dažytas dyzelinas nekenkia automobilių vidaus degimo varikliams, tačiau gali padaryti labai daug nuostolių automobilių savininkams, jeigu jie pabandys tokį dyzeliną naudoti ne pagal paskirtį.
Neteisėtai naudojant žymėtą dyzeliną, kuriam taikomos akcizo lengvatos, galima sutaupyti iki 1,3 Lt už litrą, o sučiupti policijos ar VMI pareigūnų tokie piliečiai rizikuoja piniginę paploninti nuo 1 000 iki 10 000 Lt baudomis. Kuro, kuriam taikomos akcizų lengvatos, kontrolės tvarkoje nustatyta, kad žymėtų degalų naudojimo ne pagal paskirtį faktas fiksuojamas ėminyje nustačius bet kokio dydžio jo koncentraciją.
Balsių mitologinio parko skulptūra
Patikrinimai ir likučiai
Nors pastaruoju metu VMI rečiau nei ankstesniais metais į pagalbą kviečiasi Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos (VNMPI) inspektorius, tačiau tvarkos pažeidėjų skaičius nesikeičia - tikrinant žymėto dyzelino randama kas 30-50 automobilyje. Neretai žymėto dyzelino aptinkama ir itin prabangiuose automobiliuose.
VNMPI laboratorija tyrimo rezultatus turi pateikti VMI arba policijai, kurie ir priima sprendimus, ar pažeidėjams skirti baudas. Panaikinti žalią dažyto dyzelino spalvą labai sudėtinga ir brangu. Į VNMPI laboratoriją kontrolieriai ne kartą atvežė įtartino dyzelino ėminius. Pasak VNMPI vyriausiojo valstybinio inspektoriaus L.Konopacko, 99 proc. atvejų nustatoma žymėto dyzelino likučių. Jeigu žymėti degalai praskiedžiami daugiau kaip 10 kartų (dažiklio koncentracija degaluose mažesnė kaip 0,54 mg/l), vizualiai pastebėti degalų spalvos pokyčio praktiškai neįmanoma. Tačiau tai nustatoma VNMPI laboratorijoje.
2013 m. VMI nustatė 12 pažeidimų neteisėtai naudojant žymėtą dyzeliną. Per pirmuosius keturis 2014 m. mėnesius nustatyti jau 7 tokie pažeidimai. Tarp pažeidėjų nustatyti ir du juridiniai asmenys: vienas iš jų naudojo degalus ne pagal paskirtį, o kitas juos pardavė asmeniui, neturinčiam leidimo įsigyti dyzelinių degalų be akcizo.
2013 m. po atliktos kontrolės papildomai deklaruota 36 tūkst. Lt akcizų. Be kita ko, 2013-aisiais dar 20 administracinių teisės pažeidimų protokolų surašyta subjektams, laikantiems žymėtą dyzeliną VMI neregistruotose talpyklose.
Sudėtinga teisinė bazė
Kuro, kuriam taikomos akcizų lengvatos, kontrolės tvarkoje nurodyta, kad žymėtas dyzelinas turi būti naudojamas tik pagal paskirtį. 6.2. straipsnyje pabrėžta, kad žemės ūkiui skirti degalai - tai degalai (dyzelinas), skirti naudoti žemės ūkio mašinų ir mechanizmų varikliuose. Lietuvoje žymėto dyzelino naudojimo tvarka yra labai paini. Ūkininkams labai sunku nepažeisti Akcizų įstatymo. Pavyzdžiui, pedantiškai laikantis įstatymų, ūkininkas negalėtų naudoti žymėto dyzelino vežti į laukus trąšų.
Už žymėto dyzelino, kuriam taikoma akcizų lengvata, įsigijimą, naudojimą, laikymą, pardavimą ar kitokį jo perdavimą pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką, pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 171-5 straipsnį fiziniams asmenims nustatyta bauda nuo 1 000 iki 2 000 Lt, o įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims - bauda nuo 3 000 iki 5 000 Lt. Be to, tokie pat veiksmai, padaryti asmens, jau bausto administracine nuobauda už šį pažeidimą, užtraukia baudą fiziniams asmenims nuo 2 000 iki 4 000 Lt, o įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims - nuo 5 000 iki 10 000 Lt.
Ūkininkų parama ir žymėtas kuras
Žemės ūkis - viena iš svarbiausių ir sudėtingiausių Lietuvos ekonomikos šakų. Daugiau kaip pusę šalies žemės ploto sudaro žemės ūkio naudmenos. Lietuvai tapus ES nare, didelis dėmesys skiriamas žemės ūkio paramai, jos skirstymui ir efektyvumui, atsirado naujos galimybės pasinaudoti ES paramos lėšomis. Tiek Lietuvos, tiek ir ES paramos vaidmuo žemės ūkio subjektams yra labai reikšmingas, nors ir neišsprendžia bendrų žemės ūkio problemų. Tai ir kaimo plėtros programa 2007-2013 m., tiesioginė parama, kurios viena iš formų yra tiesioginės išmokos, mokamos iš ES ir iš nacionalinio biudžeto, o taip pat - žymėtas dyzelinas, skirtas žemės ūkiui. Valstybė neapmokestina šio kuro akcizu, taip suteikdama ūkininkams nuolaidą jį įsigyjant.
Tiesioginės išmokos ūkininkams
Lietuvai tapus Europos Sąjungos (ES) nare, viena iš paramos rūšių bei pagrindinių pajamų palaikymo formų žemės ūkio subjektams yra tiesioginės išmokos. Tiesioginių išmokų sistema buvo įvesta po 2003 m. bendrosios žemės ūkio politikos reformos ir pradėta taikyti nuo 2004 m. Tiesioginės išmokos žemdirbiams yra skiriamos augalininkystės bei gyvulininkystės sektoriams. Augalininkystės sektoriuje jos mokamos už daugiametes ganyklas, pievas, javus, rapsus bei linų pasėlius, baltyminius augalus, energetinius augalus, skirtus biokurui gaminti, trumpos vegetacijos medžius ir krūmus, už daugiametes žoles sėklai ir pašarinius augalų mišinius bei uogas, skirtas perdirbimui.
Lietuvoje nuo 2004 m. pagal išsiderėtas stojimo į ES sąlygas, vietoje vadinamos standartinės paramos schemos, buvo suteikta galimybė taikyti vienkartinės išmokos už plotus schemą (toliau - VIPS). Tai paramos schema, kur numatyta galimybė be pagrindinės išmokos dalies, skiriamos iš ES biudžeto, iki tam tikro, ES teisės aktuose nustatyto lygio, mokėti papildomas nacionalines tiesiogines išmokas už pasėlius ar gyvulius iš valstybės biudžeto.
Šiuo metu Lietuvoje tiesioginės išmokos skiriamos žemės ūkio veiklos subjektams už 2008 metus deklaruotus pasėlių plotus, gyvulius bei kvotinį pieną susideda iš dviejų dalių: pagrindinės vienkartinės tiesioginės išmokos, kuri sudaro 40 proc. ES tiesioginės išmokos dydžio ir mokamos iš Europos žemės ūkio garantijų fondo lėšų, ir papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos, mokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Išmokos pagrindinė dalis iš ES fondo mokama už pievas, ganyklas, sodus, uogynus ir kitas papildomomis nacionalinėmis tiesioginėmis išmokomis neremiamas žemės ūkio naudmenas. PNTI skiriamos už pieną, gyvulius ir remtinus pasėlius.
Žymėto kuro paramos efektyvumas
Atlikto tyrimo rezultatai parodė, jog ne visi ūkininkai efektyviai pasinaudoja šia parama, nes nėra tam sudarytos palankios sąlygos. Menkas degalinių tinklo pasiskirstymas didina ūkininkams šio kuro įsigijimo kaštus. Kuro paskirstymas žemdirbiams nėra tikslus. Stambiems ūkininkams žymėto kuro nepakanka, smulkiems - lieka. Stambūs ūkininkai, priešingai nei smulkūs, daugiausiai naudoja intensyvias technologijas savo ūkiuose, o šis technologijos naudojimas reikalauja daugiau žymėto kuro.
Tyrimo rezultatai atskleidė, jog stambūs ūkininkai turi daugiau privilegijų: gali pirkti kurą kreditan, žymėtą kurą gali įsigyti tiesiogiai iš didmenininkų, taip pat jie gauna didesnes nuolaidas šiam kurui. Nustatyta, kiek ši valstybės parama yra naudinga ūkininkams, kokią reikšmę ji suteikia žemdirbių paramai. Šio žymėto kuro neapmokestinimas akcizu kainuoja valstybei. Be to, valstybei ši parama yra nenaudinga, ar net nuostolinga. Valstybinės institucijos skiria nepakankamą dėmesį šio kuro naudojimo kontrolei, todėl dažnai jis yra vartojamas ne pagal paskirtį ir atitenka tiems, kam nepriklauso.
tags: #zymetas #dyzelis #pardavimui #grudu