Keturracio kuro degimo ir elektros sistemos gedimų diagnostika bei dažniausiai pasitaikantys sprendimai

portalcenter.cl

Jeigu Jūsų keturratis ar motociklas blogai vedasi ar visai neužsiveda, nesklandžiai dirba jo variklis tai dažniausiai dar nereiškia, kad yra įvykęs rimtas ir brangiai kainuosiantis variklio gedimas. Praktika rodo, kad didžioji dalis neva variklio darbo problemų kyla dėl pagalbinių sistemų gedimų, kurie yra nesunkiai pašalinami. Šiame straipsnyje aprašysime dažniausiai pasitaikančius mėgėjiškos klasės motociklų ir keturračių gedimus ir pateiksime patarimų, kaip juos pašalinti.

Šis straipsnis skirtas mėgėjams, kurie jau turi darbo su technika patirties, todėl kai kurios techninės sąvokos ar terminai nebus smulkiau paaiškinti. Įspėjame, kad imantis kai kurių aprašytų remonto darbų, jau reikia turėti tam tikros patirties. Suprantama, kad mes nepriimame atsakomybės už gedimų šalinimo rezultatus ar pasekmes pasinaudojus patarimais aprašytais šiame straipsnyje. Aprašysime principinius nesklandumų šalinimo būdus. Kadangi įvairių motociklų ar keturračių sistemos šiek tiek skiriasi, kai kurių mazgų ar elektronikos komponentų vaizdas taip pat gali skirtis. Elektrinėse schemose laidų spalvos skirtinguose modeliuose taip pat gali skirtis.

Elektros sistema ir kuro sistema: bendras supratimas

Sklandų variklio darbą užtikrina elektros, kuro tiekimo, oro padavimo, tepimo, aušinimo sistemos. Jei visdėlto kyla problemos - didžioji jų dalis būna elektros ir kuro tiekimo sistemose. Toliau šias sistemas vadinsime „elektros“ sistema ir „kuro“ sistema. Kad būtų lengviau išsiaiškinti gedimų priežastis, trumpai aprašysime kuro tiekimo ir elektrinės dalies darbą. Mėgėjiškos klasės keturračiuose ir motocikluose šios dvi sistemos dažniausiai būna išpildytos savarankiškai ir tarpusavyje nesusietos, todėl vienos sistemos būklė kitai įtakos neturi.

Elektros sistema

Kas nutinka „elektros“ sistemoje „įjungus“ raktelį ir paspaudus „Start“ mygtuką? Įtampa iš akumuliatoriaus paduodama į starterio rėlės valdymo ritę. Starterio rėlės valdymo ritė uždaro darbinius rėlės kontaktus, per kuriuos įtampa paduodama į starterį. Starteris pradeda suktis. Mechaninis mazgas vadinamas „starterio sankaba“ sugriebia variklio alkūninį veleną ir jį pasuka. Ant variklio veleno yra pritvirtintas generatoriaus rotorius. Jame įmontuotas paprastas magnetas. Magnetas įtaisytas taip, kad stūmokliui būnant aukščiausiame taške jis praeina pro daviklį, kuriame sukuriamas elektrinis signalas. Šis signalas paduodamas į elektroninį uždegimo prietaisą dažnai vadinamą CDI (capacitor discharge ignition). Elektrinis signalas iš CDI paduodamas į aukštos įtampos ritę, iš jos į uždegimo žvakę, kurioje atsiranda kibirkštis. Kibirkštis uždega kurą ir variklis pradeda dirbti. Norint išgauti iš variklio papildomos galios, galima gamyklinį CDI pakeisti lenktyniniu. Jei sujungimo kištukas atitinka - tuomet tiesiog pakeičiame, jei kištukai neatitinka - kaip pakeisti perjungiant laidus parodyta čia.

Kodėl reikia suprasti CDI, ritę ir žvakes? Nes dažnai variklio problemos išryškėja ne dėl degimo kameros, o dėl prasto kibirkšties laido ar CDI gedimo.

Elektrinis uždegimas - CDI ir jo patikra - toliau nagrinėjamos sekcijos, kuriose aiškinama kaip atpažinti ir keisti gedimus, kad variklis užsivedtų stabiliai.

Kuro sistema

Kuras iš bako savaiminiu tekėjimu patenka į karbiuratorių. Karbiuratoriuje įtaisyta nedidelė talpa - „plūdės kamera“, kurioje plaukioja plūdė. Virš plūdės įtaisytas vožtuvas „adata“. Kai pritekėja daugiau kuro, adata pakeliama ir kuro pritekėjimas uždaromas. Taip palaikomas reikiamas kuro lygis. Pasukus akseleratoriaus rankenėlę karbiuratoriuje, troso pagalba pakeliama sklendė kartu su adata, oras per oro filtrą yra įtraukiamas į degimo kamerą, susimaišo su kuru ir sudaro degų mišinį. Kuro sistema mobili ar neveikianti dažnai leidžia varikliui „neužsukti“: įprastos karbiutorių schemos naudojamos mėgėjiškuose keturračiuose ir motocikluose, be papildomų siurblių ar vakuminių vožtuvų mišinio reguliavimui.

Dažniausiai pasitaikančios kuro sistemos problemos - tai kuro nepatekimas į karbiuratorių. Prieš ieškant kitų gedimų, būtina įsitikinti, kad kuras laisvai patenka į karbiuratorių. Patikrinkite žarnelę nuo karbiuratoriaus į laikina indą, atsukite kuro bako sklendę, kuras turi tekėti tolygia srovele. Jei ne: perlenkta žarna, užsikimšęs kuro filtras, bakas nešvarus. Jei kuras patenka į karbiuratorių, dažnai įdegimo kamerą patekti gali ir nenusileidžiant į degimo kamerą dėl plūdės adatos užsikimšimo ar nutekėjimo. Dėmesio: negalima naudoti seno kuro. Laikui bėgant iš benzino pasišalina dalis lakiųjų medžiagų; senas kuras blogai maišosi su oru ir gali būti blogos degimo priežastis.

Jei kuriuo metu adatos lizdas užsikemša ar pratekėjus pradeda tekėti kurui į išorę, žvakė gali išlikti sausa tik trumpą laiką - tai signalas, kad reikia išvalyti karbiuratorių. Iššukus žvakę, ji gali būti šlapi ar šlapia. Ši informacija jums padės nustatyti, ar problema kyla kuro sistemoje ar degimo zonoje.

Dažniausia seka - karbiuratoriaus išvalymas ir adatos lizdo plovimas su specialiu karbiuratoriaus valikliu, o taip pat oro prapūsti. Pačioje karbiuratoriaus apačioje esanti varžta, šalia išėjusi išleidimo žarnelė, skirta išleisti plūdės kameros apačioje esančius nešvarumus ir drėgmę. Jei įtariate drėgmės ar nešvarumų patekimą, varžtą reikia atsukti tik tiek, kol per drenažinę žarnelę pradės bėgti kuras su nešvarumais ir vėl užveržti. Taip pat reikalinga nepalikti dėmesio seno kuro naudojimui.

Paneigiant dažniausiai pasitaikančius gedimus

Jei kuras patenka į karbiuratorių, o iš jo dėl nešvarumų nepatenka į degimo kamerą, tai nedažnai, tačiau gali būti pernelyg didelis kuro perteklius ar adatos užsikimšimas. Tuomet automobilio variklis gali pradėti „dūkti“ ar skleisti šlapias dūmes. Tokiu atveju karbiuratorius išvalomas ir vėl testuojamas. Jeigu kibirkštis trūksta arba ji silpna - reiškinys dažnai kyla iš CDI arba žvakės. Todėl būtina patikrinti CDI, laidus, žvakę.

Elektrinės dalies gedimai: jei starteris sukasi, bet variklis neužsiveda, patikrinkite pagrindinį saugiklį, jungtis, akumuliatoriaus įtampą (turi būti 12,6 V arba daugiau). Jei starteris sukasi, bet variklis neužsiveda - patikrinkite kibirkštį žvakėje. Jei kibirkštis nėra stiprus ar jo nėra - patikrinkite žvakę, CDI ir aukštos įtampos ritę. CDI - dažniausiai dėžutė su 5 arba 6 kontaktų jungtimi, liuksuota po rėmu arba po apdailomis. RSI - įtampos reguliatorius su aliuminiu korpusu dažnai turi būti atskirtas nuo kibirkšties kilpos. CDI dažnai būna pritvirtintas guminiu dirželiniu prie rėmo. Jei kibirkštis silpnas - reikia valyti arba pakeisti žvakę, atnaujinti CDI ir tikrinti laidų jungtis.

Jei variklis užsiveda, bet užvedimo momentu girdimi smūgiai - gali būti išsikrovęs akumuliatorius arba starterio sankaba. Jei starterio sankaba - girdisi, kad starteris suka, bet variklio velenas neprasisuka. Tokiu atveju reikia nuimti šoninį dangtelį ir patikrinti rotorių bei jį užsukant rotoriaus. Palaipsniui atsukus galima įjungti šoninį dangtį ir pasitikrinti.

Kompresijos matavimas ir variklio būklės įvertinimas

Jei įtariate, kad gedimas yra gilesnis, būtina pamatuoti variklio kompresiją. Daugelio naujų keturtakių nedidelių kubatūrų motociklų ar keturračių kompresija būna 9 kg/cm2 ar daugiau. Jei kompresija sumažėjusi, pirmiausia patikrinkite vožtuvų tarpelius. Dažniausiai gamyklinis įsiurbimo vožtuvo tarpelis 0,12-0,15 mm, išmetimo vožtuvo 0,15-0,2 mm. Jei šie parametrai normoje, gali būti susidėvėjęs stūmoklis ir žiedai arba cilindras. Mėlynos spalvos dūmai iš duslintuvo, didelis tepalų sunaudojimas ar pašalinti triukšmai gali signalizuoti apie šiuos gedimus. Taip pat atkreipkite dėmesį į oro filtrą ir karbiuratoriaus užsikimšimus.

Rinkdamiesi tepalus, laikykitės gamintojo nurodymų. Esant ekstremalioms sąlygoms ar intensyviam naudojimui - dažniau keiskite tepalus. Švarus oro filtras taip pat užtikrina gerą degimo procesą. Jei stūmoklio susidėvėjimas - mėlynos dėmes žymės dūmai, o juodos spalvos dūmai rodo užsikonservuoti degalų likučius.

Karbiuratoriaus reguliavimas ir mišinio sudėtis

Prieš reguliuojant karbiuratorių, variklis turi būti tinkamai veikiantis. Pagrindiniai ženklai: motoroleris neturi perkaisti, „neburbuliuoti“ ar „dusti“. Žvakių spalva irgi gali būti naudinga diagnostikai: juoda ir sausa žvakė rodo liesą mišinio, tamsi ir šlapia - per riebų. Idealiai žvakė turi būti kakavinės spalvos, tačiau tai ne vienintelis rodiklis. Pilot jets (laisvosios eigos žikleriai) reguliuoja kuro padavimą be gaizios, adata - kai važiuojama su puse gazo, MAIN JET - kai važiuojama pilnu tempu.

EGT (išmetimo temperatūros) daviklis gali padėti tiksliau nustatyti mišinio riebumą. Optimali temperatūra prie cilindro duslintuvo yra apie 650 laipsnių esant pilnam gazui. Jei temperatūra aukštesnė - mišinys per liesas. Karbiuratoriaus reguliavimas yra subtilus, todėl atsakingai koreguokite pilotą, adatą ir pagrindinį žklį, atsižvelgdami į pilotą šaltame užvedime, ir į tai kaip mopedas juda bei kuriasi.

Transmisijos reguliavimas - kai įsiurbimo sistema yra sutvarkyta, reikia pasirūpinti variatoriumi, diržu ir svoreliais. Per lengvi svoriai sukelia per didelį apsukų šuolį ar „neužvedimą“, o per sunkūs svoriai - variklyje kyla triukšmas ir mažėja darbas. Sankaba gali būti reguliuojama arba nereguliuojama. Nereguliuojama sankaba gali būti greitesnio reagavimo prie paveikimo, tačiau gali sukelti nesubalansuotą darbą. Dauguma motorolerių naudoja geltonas/žalias sankabos spyruokles - jei turite galingesnį variklį, gali būti reikalingos kietesnės.

Žvakių priežiūra ir gedimų diagnostika

Žvakių nusidėvėjimo požymiai dažnai pasireiškia netolygiai dirbančiu varikliu, sunkesniu užvedimu ar didesniu kuro sunaudojimu. Uždegimo žvakes rekomenduojama keisti pagal gamintojo rekomendacijas, kurios dažnai nurodomos naudotojo vadove. Žvakių tarpas turėtų būti nustatytas pagal specifikacijas, dažnai 0,7-1,1 mm diapazone, priklausomai nuo modelio. Žvakių spalva gali būti puiki nuoroda: juoda - per riebus mišinys, pilkšvai geltona - normalus darbas, balta su pūslėmis - per liesas mišinys arba perkaitimas.

Žvakių valymas yra svarbus pratęsimo procesas. Prieš valymo darbus variklis turi būti atvėęs. Žvakių laidus reikia atsargiai nuimti, laikantis privalomo trumpalaikio atjungimo ir žemiau esančio kontakto vietos. Apžiūrėkite išimtas žvakes - jų būsena gali daug pasakyti apie variklio darbą. Žvakių tarpo reguliavimas - gana subtilus, tačiau labai svarbus procesas. Naudokite vielinį šepetėlį, atsargiai pašalindami anglies sankaupas. Jei žvakių laidai yra pažeisti ar sugedę - reikės jų pakeisti kartu su žvakėmis.

Uždegimo žvakių keitimo intervalai ir žvakių tipai priklauso nuo modelio. NGK ir Denso - dažniausiai rekomenduojami gamintojai. Naudokite tik tas žvakes, kurias rekomenduoja gamintojas, laikydamiesi jų modelio numerio ir karščio indeksų. Dažnai klaidos kyla dėl netikslaus sriegio priveržimo, netinkamo tarpo ar netinkamo žvakės tipo pasirinkimo. Taip pat svarbu užtikrinti, kad apsaugos nuo drėgmės būtų pakankamai, nes drėgmė gali sukelti uždegimo problemas.

Praktiniai patarimai diagnostikai ir priežiūrai

  • Pradėkite nuo žvakių: jų tikslus būklės įvertinimas gali užkirsti kelią daugiau problemų.
  • Patikrinkite, ar žvakės tarpas atitinka gamintojo instrukcijas, ir atitinkamai sureguliuokite.
  • Nedvejokite atlikti CDI ir aukštos įtampos ritės patikras - jos dažnai lemia uždegimo stabilumą.
  • Jei variklis suksis, bet ne užsives - patikrinkite akumuliatorių, saugiklius ir starterio rėlę.
  • Jei karbiuratoriaus adata užsikimšusi ar pratekėjimas - išvalykite adatos lizdą ir patikrinkite baką dėl kurių užsikimšimų.
  • Laikykite oro filtrą švarų - tai turi didelės įtakos mišinio kokybei ir variklio efektyvumui.
  • Reguliuodami mišinį, naudokitės EGT daviklio duomenimis tikslumo siekiant. Optimali temperatūra 650 °C prie duslintuvo esant pilnam gazui.

Tarpinės išvados

Nors galia ir brangūs komponentai kartais pateikia įspūdį, dažnai problemos kyla dėl pagalbinių sistemų gedimų. Sekite nuoseklų diagnostinį kelią: patikrinkite kuro tiekimą, elektrinę dalį ( CDI, ritę, žvakę), įsitikinkite, kad kompresija yra normos ribose, ir baigti tik tada, kai sistemų skirtumai yra pašalinti. Reguliariai prižiūrėkite tepalus ir oro filtrą, stebėkite žvakių būklę bei jų uždegimo užtikrinimą. Tai leis jūsų keturračiui ar motociklui tarnauti patikimai ir ilgiau.

Keturracio schemos ir jos skirtingos įtampos CDI (110cc-250cc) grafikas

REGULACION CARBURADOR WALBRO TORNILLOS L Y H CARBU

Dažniausiai pasitaikančių gedimų santrauka

  1. Elektros sistema:
    • Patikrinkite pagrindinį saugiklį, laidų jungtis ir akumuliatoriaus įtampą (turi būti ≥12,6 V).
    • Jei starteris sukasi bet variklis neužsiveda - patikrinkite CDI, aukštos įtampos ritę ir žvakes.
  2. Kuro sistema:
    • Patikrinkite kuro tiekimą į karbiuratorių (žarnelės, bakas, filtras).
    • Išvalykite karbiuratorių ir adatos lizdą; išleiskite plūdės kameros apačioje kaupiančius nešvarumus.
  3. Variklio kompresija:
    • Jei žemiau normos - patikrinkite vožtuvų tarpus, stūmoklį, žiedus ir cilindrą.
    • Jei kompresija normali - patikrinkite papildomus gedimus (pvz., purkštukų būklę MPFI/GDI sistemose).

tags: #keturracio #kuro #degimo #benzino