Salono apipūtimo ventiliatorius yra svarbi automobilio komforto sistemos dalis, užtikrinanti tinkamą oro cirkuliaciją ir langų apsaugą nuo rasojimo. Kai šis ventiliatorius nustoja veikti arba veikia tik tam tikrais greičiais, tai gali sukelti rimtų nepatogumų, ypač esant nepalankioms oro sąlygoms. Šiame straipsnyje nagrinėsime galimas Opel Zafira (ir susijusių modelių, tokių kaip Astra G, C5, SAAB 9-3) ventiliatoriaus gedimų priežastis ir jų sprendimo būdus.
Dažniausios Ventiliatoriaus Gedimų Priežastys
Viena iš dažniausiai pasitaikančių problemų, kai salono ventiliatorius neveikia visomis padėtimis (nuo 1 iki 4), yra sugedęs ventiliatoriaus įtampos reguliatorius, dar vadinamas "ežiuku". Šis komponentas atsakingas už skirtingų ventiliatoriaus greičių valdymą. Problema gali būti ir su saugikliu, kuris gali būti sugedęs arba blogai kontaktuoti.
Kitas galimas gedimo šaltinis yra pats ventiliatoriaus varikliukas. Laikui bėgant, jis gali užsikimšti dulkėmis, šiukšlėmis ar net pušies spygliais, o tai trukdo jo veikimui. Kartais, ypač senesniuose modeliuose, gali atsirasti problemų su angliukais, nors tai mažiau tikėtina, jei automobilis buvo naudojamas su nuolat veikiančiu ventiliatoriumi.
Kai kuriais atvejais, ypač Opel Astra G, gali pasitaikyti gedimų su "davikliu", kuris iš tikrųjų yra rezistorių blokas, atsakingas už greičio reguliavimą. Šiame bloke yra trys spyruoklės, per kurias junginėjami skirtingi ventiliatoriaus greičiai. Jei šis blokas sugedęs, ventiliatorius gali veikti tik tam tikromis padėtimis arba neveikti visai. Vartotojo patirtis rodo, kad šis varžų blokas įkištas į oro padavimo šachtą, einančią nuo ventiliatoriaus link pečiuko, ir jį galima rasti po keleivio kojomis, po panele, viršutinėje šachtos dalyje, kairėje pusėje, prie salono oro filtro. Bloke matosi 3 spirale susuktos vielos ir termo rezistorius.
Taip pat svarbu patikrinti visus elektros jungtukus ir laidus, ar nėra nepatikimų kontaktų, ar laidai nėra nudegę ar sulūžę. Dažnai susidėvėję ar apdegę kontaktai "ežiuko" fiskių jungtyse gali sukelti ventiliatoriaus gedimus.
Kai kurie savininkai pastebėjo, kad problema gali būti susijusi su automobilio termostatu. Jei termostatas nuolat atidarytas ir variklio temperatūra nepakyla aukščiau 60 laipsnių, tai gali turėti įtakos kitų sistemų veikimui, nors tiesioginis ryšys su ventiliatoriaus gedimu nėra visuomet akivaizdus.
Verta paminėti, kad kai kuriuose modeliuose, pavyzdžiui, C5, gali tekti perlituoti tranzistorių "ežiuko" bloke, tačiau tai reikalauja tam tikrų litavimo įgūdžių. Jei tai nepavyksta, gali tekti ieškoti naudoto "ežiuko" arba net naujo.
Kondicionavimo sistemos įtaka ventiliatoriaus veikimui
Nors tema yra apie ventiliatoriaus greičio reguliavimo problemas, svarbu paminėti, kad oro kondicionavimo sistema ir jos komponentai gali turėti įtakos bendrai oro cirkuliacijai ir komfortui. Silpną oro srautą gali sukelti daugybė problemų, pradedant nuo mažų problemų baigiant rimtomis, pvz., atsilaisvinusios žarnos, iki sugedusio garintuve esančio ventiliatoriaus.
Jūsų automobilio oro kondicionavimo sistema susideda iš trijų pagrindinių dalių - kompresoriaus, kondensatoriaus ir garintuvo. Visi jie dirba kartu, per aukšto slėgio / žemo slėgio uždarojo ciklo sistemą pernešdami medžiagą, vadinamą šaltnešiu (freonu). Neveikiantis kondicionieriaus siurblys yra ko gero sudėtingiausia ir brangiausia vieta kondicionavimo sistemoje. Ūžiantis ar stringantis kondicionieriaus guolis yra dažniausiai pasitaikantis gedimas, kalbant apie kondicionieriaus siurblį.
How to REMOVE Heater Blower Fan On Opel VAUXHALL Chevrolet ZAFIRA Astra
Diagnostika ir Remontas
Pirmasis žingsnis diagnozuojant problemą yra atidžiai apžiūrėti saugiklius ir patikrinti visus laidų sujungimus, ypač tuos, kurie eina iki ventiliatoriaus ir jo valdymo bloko. Jei saugiklis geras, o jungtys tvarkingos, reikėtų patikrinti patį ventiliatoriaus varikliuką. Kartais pakanka jį švelniai pabelsti, kad jis vėl pradėtų veikti, o tai rodo galimą vidinį gedimą arba užsikimšimą. Jei variklis neveikia, greičiausiai sudegęs jo variklis. Jei variklis veikia, tuomet reikia tikrinti saugiklius, reles ir jungtis. Nors mažai tikėtina, kad visos trys relės sugestų vienu metu, tai taip pat verta patikrinti.
Jei įtariamas gedimas "ežiuke" (įtampos reguliatoriuje), jį galima išimti ir apžiūrėti. Jei matyti sudegę elementai ar blogi kontaktai, gali tekti jį taisyti arba pakeisti. Įdomu tai, kad kartais remontas sėkmingai atliekamas perlituojant sugedusį tranzistorių arba pakeičiant jį nauju. Tačiau svarbu pasirinkti tinkamą tranzistorių ir naudoti termo pastą. Jei nenorite leisti pinigų, galima trumpinti tą "termo varžą" arba ją išimti ir sujungti tiesiai, be jos. Po tokios operacijos ventiliatorius sukasi kaip ir turėtų būti, tačiau prarandamas greičio reguliavimo funkcionalumas.
Jei problema yra pačiame ventiliatoriaus varikliuke, jį galima išardyti ir kruopščiai išvalyti nuo dulkių ir šiukšlių. Tačiau surinkimas gali būti sudėtingas, ypač jei neturite patirties su tokio tipo varikliais.
Jei nenorite patys taisyti, visuomet galite kreiptis į autoservisą. Specializuoti servisai gali atlikti tikslią diagnostiką ir pakeisti sugedusias dalis. Taip pat verta pasidomėti, ar nėra galimybės įsigyti naudotų, bet veikiančių dalių autosrotuose, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į dalių kokybę ir gamintoją.
Jei ventiliatorius neveikia, kai pavarų dėžės padėtis yra aukšta, automobilio meistras pirmiausia turėtų patikrinti, ar ventiliatoriaus jungtis blogai sujungta, o tada patikrinti ventiliatoriaus maitinimo šaltinį, ar neužstrigęs ventiliatorius ir pan.
Papildomi patarimai
- Verta atkreipti dėmesį į tai, kad kartais naudoti dalys, net ir iš patikimų šaltinių, gali greitai sugesti. Pavyzdžiui, jei įsigijote naudotą "ežiuką", kuris greitai sugedo, gali tekti ieškoti kito arba originalios dalies.
- Galiausiai, bet ne mažiau svarbu, yra patikrinti "ežiuko" fiskių jungtis. Dažnai jos gali būti susvilusios kartu su pačiu "ežiuku", todėl net pakeitus jį nauju, problema gali išlikti.
- Skirtingų markių automobiliams ar tos pačios markės automobiliams, pagamintiems skirtingais metais, elektrinių aušinimo ventiliatorių valdymo grandinės nėra visiškai vienodos. Todėl, kapitališkai remontuodami nesisukančio elektrinio aušinimo ventiliatoriaus gedimą, turėtumėte vadovautis modelio techninės priežiūros vadovu.
Aušinimo Sistemos ir Termostato Įtaka
Termostatas yra vienas svarbiausių automobilio aušinimo sistemos komponentų, atsakingas už optimalios variklio temperatūros palaikymą. Jo veikimas tiesiogiai susijęs su variklio efektyvumu, degalų sąnaudomis ir ilgaamžiškumu.
Kas yra termostatas ir koks jo vaidmuo automobilyje?
Termostatas - tai nedidelis prietaisas, pagamintas iš plonos žalvario skardos ir turintis specialų vožtuvą, kuris, veikiamas temperatūros, atsidaro ir leidžia karštam aušinimo skysčiui (pasiekus maždaug 95 °C) į radiatorių. Ten, žinoma, jis atšaldomas, kad variklis ir toliau veiktų tinkamomis šiluminėmis sąlygomis. Šis skysčio „perkėlimas" į radiatorių yra perėjimas iš mažojo aušinimo skysčio rato į didįjį aušinimo skysčio ratą. Prieš tai, t. y. varikliui įšilus, skystis cirkuliuoja tik per variklio bloką (bloką ir galvutę) su šildytuvu mažojoje grandinėje. Kai pasiekiama saugi temperatūros riba, termostatas leidžia skysčiui patekti į didįjį aušinimo ratą, kurį papildo radiatorius. Pagrindinė termostato funkcija - valdyti aušinimo skysčio srautą. Šaltam varikliui termostatas palaiko skystį mažajame apytakos rate, leidžiant varikliui greitai pasiekti darbinę temperatūrą. Kai variklis įkaista, termostatas palaipsniui atveria didįjį apytakos ratą, nukreipdamas skystį į radiatorių, kur jis atvėsta. Tvarkingai veikiantis termostatas užtikrina efektyvų variklio darbą, degalų taupymą ir maksimalų našumą.
Termostato gedimo tipai ir jų simptomai
Termostatas gali užstrigti abiejose padėtyse, t. y. ir uždarytoje, ir atidarytoje. Nė viena iš šių padėčių nėra palanki variklio būklei. Pagrindiniai termostato gedimo požymiai yra:
- Neįprasti temperatūros parodymai: Užstrigus uždarytam termostatui, temperatūra pradės sparčiai kilti, o rodyklė pakils neįprastai aukštai. Jei termostatas užstrigo atidarytas, temperatūra kils daug lėčiau arba visai nepasieks optimalios darbinės ribos.
- Staigūs temperatūros pokyčiai salone: Netikėti šilumos pokyčiai automobilyje rodo, kad termostatas nebeveikia tinkamai.
- Išbėgęs aušinimo skystis: Sugedęs termostatas gali užstrigti uždarytoje padėtyje, dėl to aušinimo skystis pradės veržtis per termostato korpusą ar žarnų fiksavimo vietas.
- Keisti garsai aušinimo sistemoje: Jei aušinimo skystis užverda, girdėsite keistus garsus: duslų kalimą, burbuliavimą ar purvo kliuksėjimą.
- Neveikiantis šildytuvas: Šaltą žiemą užstrigęs uždaras termostatas neleis aušinimo skysčiui patekti į šildymo sistemą, todėl iš ventiliatoriaus pūs tik šaltas oras.
Termostato patikra ir keitimas
Labiau įgudę vairuotojai termostato būklę gali patikrinti patys. Išėmę jį iš variklio (atvėsus varikliui), įmeskite termostatą į karštą vandenį ir pažiūrėkite, ar jo vožtuvas pajudės. Tai labai paprastas ir efektyvus būdas, kuris leis įsitikinti, ar termostatas yra sugedęs. Jeigu aušinimo skystis teka pro radiatoriaus užpylimo angą, kai variklis šaltas, tai gera indikacija, jog termostatas yra atidarytas, nors neturėtų būti. Jei viršutinė radiatoriaus žarna šilta, o apatinė šalta, kol variklis pasiekia darbinę temperatūrą, o po to abi tampa šiltos, tai rodo normalų termostato veikimą.
Pastebėjus bet kokius termostato gedimo požymius, būtina nedelsti ir kuo skubiau kreiptis į profesionalus. Neveikiantis arba netinkamai veikiantis termostatas gali lemti rimtas pasekmes - variklio perkaitimą arba nepakankamą šilumą, kas savo ruožtu gali sukelti rimtus variklio pažeidimus.