Antidepresantai ir teisė vairuoti: ką būtina žinoti?

Vairavimui didelę įtaką daro ne tik oro sąlygos, vairavimo stažas ar automobilio techninė būklė, bet ir vairuotojo fizinė bei psichologinė būklė. Be abejo, alkoholio ar narkotinių medžiagų poveikis yra plačiai žinomas ir griežtai draudžiamas. Tačiau ne ką mažesnės įtakos vairuotojo budrumui, dėmesingumui ir reakcijai gali turėti ir tam tikri vartojami vaistai, tarp kurių - ir antidepresantai. Šiame straipsnyje aptarsime, kokie vaistai yra pavojingi vairuojant, kokias pasekmes jie gali sukelti ir kokia teisinė atsakomybė gresia už vairavimą apsvaigus nuo medikamentų.

Vaistų įtaka vairavimui: bendrasis požiūris

Vaistų grupės, turinčios įtaką vairavimui ar mechanizmų valdymui, gali būti pačios įvairiausios - nuo psichiką veikiančių preparatų iki vaistų nuo slogos, kosulio ar alergijos. Svarbu atkreipti dėmesį, kad tai pačiai vaistų grupei priklausantys preparatai savo poveikiu gali skirtis - vieni gali turėti įtakos vairavimui, kiti - ne. Todėl be galo svarbu atidžiai skaityti vaisto informacinį lapelį arba pasiteirauti išsamesnės informacijos vaistininko ar gydytojo.

Pagrindinės vaistų grupės, darančios įtaką vairavimui:

• Anksiolitikai (raminamieji preparatai): mažina psichomotorinį aktyvumą, slopina centrinės nervų sistemos sužadinimą. Į šią grupę įeina benzodiazepinai (alprazolamas, diazepamas, klonazepamas, lorazepamas, bromazepamas ir kt.), naujosios kartos anksiolitikai ir hipnotikai (buspironas, zaleplonas, zolpidemas), barbitūratai (barbitalis, fenobarbitalis ir kt.).
• Narkotiniai analgetikai: malšina vidutinio sunkumo ir stiprų skausmą, veikdami per opioidinius receptorius. Pagrindiniai narkotiniai analgetikai - morfinas, fentanilis, tramadolis.
• Kai kurie preparatai nuo alergijos: senesnės kartos antihistamininiai preparatai, blokuojantys histamino H1 receptorius (difenhidraminas, klemastinas, chloropiraminas, chlorfeniraminas ir kt.), lėtina reakcijos laiką ir pablogina koordinaciją.
• Kai kurie cukraus kiekį kraujyje mažinantys preparatai: pavojus vairuoti kyla, kai preparatas per smarkiai sumažina cukraus kiekį kraujyje.
• Migdomieji (hipnotikai): šalina nerimą, sukelia mieguistumą, padeda esant panikos atakoms. Tai benzodiazepinai, netipiniai migdomieji ir kt.
• Kai kurie kraujospūdį mažinantys preparatai: tie, kurie veikia blokuodami beta adrenoreceptorius (propranololis, metoprololis), taip pat rezerpinas ir preparatai su juo (adelfanas, kristepinas, sinepresas, trezidasK, brinerdinas ir kt.), klonidinas, dopegitas, estulikas ir cintas.
• Kai kurie preparatai nuo pykinimo ar supimo ligos: tie, kurie veikia histamino H1 receptorius blokuodami juos ir dėl to ramina, migdo (prometazinas), arba antipsichotikas haloperidolis.
• Dekongestantai: vaistai, palengvinantys viršutinių kvėpavimo takų darbą peršalus (pseudoefedrinas, fenilefrinas), gali sukelti mieguistumą, pykčio priepuolius, galvos sukimąsi, svaigimą.
• Vaistai su stimuliatoriais: kofeinu, efedrinu.
• Kodeino turintys preparatai: kodeinas - morfino pirmtakas, mažinantis skausmą, gelbstintis esant kosuliui, tačiau kartu ir slopinantis.
• Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU): malšina skausmą, mažina temperatūrą ir uždegimą. Nors šalutinis poveikis neturėtų būti didelis, vien prasta savijauta (karščiavimas, skausmas) neleidžia vairuoti.
• Kai kurie širdies lašai: sudėtyje gali turėti etanolio, o augaliniai preparatai dažnai turi raminantį poveikį centrinei nervų sistemai.

Antidepresantų įtaka vairavimui

Antidepresantai yra psichotropiniai vaistai, padedantys įveikti depresiją ir kitus psichikos sutrikimus. Jie veikia per įvairius receptorius (dopamino, serotonino, noradrenalino) centrinėje nervų sistemoje, gerina nuotaiką, slopina didžiosios depresijos simptomus, šalina nerimą, padeda esant obsesiniam kompulsiniam sutrikimui, valgymo sutrikimams, lėtiniam ir neuropatiniam skausmui bei kitoms būklėms.

Vairuotojams antidepresantai gali būti ypač pavojingi. Tarp antidepresantų grupės atstovų, kurie sukelia sedaciją, mieguistumą, mirgėjimą akyse, yra bupropionas, trazodonas, mirtazapinas, imipraminas, nortriptilinas, amitriptilinas. Populiariausi yra tricikliai antidepresantai (amitriptilinas, klomipraminas, imipraminas ir kt.) ir tetracikliai preparatai (maprotilinas ir mianserinas).

Kai kurie antidepresantai, pavyzdžiui, venlafaksinas, sertralinas, pasižymi priešingu, aktyvinančiu, poveikiu. Jų pavartojus gali būti sunku susikaupti ir susikoncentruoti vairuojant.

Vartojant raminamuoju poveikiu pasižyminčius antidepresantus, būtina būti itin budriems ir atsargiems. Geriausia visą vaisto vartojimo laikotarpį nevairuoti. Nustatyta, kad net ir suvartojus tokių antidepresantų dozę likus 10 valandų iki vairavimo, vairavimas tampa tolygiu vairavimui išgėrus alkoholio. Daugybė tyrimų rodo, kad Europoje antidepresantų vartojimas kelia susirūpinimą dėl vairavimo saugumo.

Vaistų šalutinis poveikis ir vairavimas

Minėti preparatai yra pavojingi vairuojant ar valdant mechanizmus dėl šių savybių:

• Sukelia mieguistumą.
• Sukelia nuovargį, išsekimo pojūtį.
• Gali sukelti haliucinacijas.
• Gali padidinti arba sumažinti kraujo spaudimą.
• Sumažina koncentraciją.
• Sukelia mirgėjimą akyse.
• Sulėtina judesius.
• Gali sukelti pykinimą.
• Gali sukelti nualpimą.
• Gali sukelti galvos svaigimą, sukimąsi.
• Gali sukelti susijaudinimą.

Šalutinis poveikis, turintis įtakos vairavimui ir mechanizmų valdymui, visada nurodomas vaistų pakuotės lapelio 2 skyriaus poskyryje „Vairavimas ir mechanizmų valdymas“. Pavyzdžiui, ten gali būti rašoma: „Šis vaistas gebėjimą vairuoti ir valdyti mechanizmus veikia stipriai. Šis vaistas gali sukelti svaigulį, silpnumą, mieguistumą ar užmaršumą dienos metu, ilginti reakcijos laiką arba gali paveikti dėmesio koncentraciją, gebėjimą susikaupti. Tai gali sutrikdyti Jūsų gebėjimą vairuoti ar valdyti mechanizmus.“

Kitos sveikatos būklės, darančios įtaką vairavimui

Ne tik vaistai, bet ir bendra sveikatos būklė gali turėti įtakos gebėjimui vairuoti:

• Peršalimo simptomai (sulėtėjusi reakcija, ašarojančios akys, sloga, pakilusi kūno temperatūra) gali perpus sumažinti vairuotojo gebėjimą susikaupti, pabloginti koordinaciją ir sutrikdyti regą.
• Lėtinis skausmas yra pavojinga būklė, turinti įtakos vairavimo gebėjimams.
• Emocinė žmogaus būsena: prislėgtas, susikrimtęs žmogus yra mažiau atidus aplinkai, jo reakcijos lėtesnės. Pernelyg susijaudinęs, įpykęs vairuotojas gali priimti drastiškus sprendimus kelyje, elgtis neatsakingai ir kelti avarines situacijas.
• Nuovargis: įstatymas draudžia vairuoti pavargusiam, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, tačiau daugelis į tai žiūri pro pirštus.

Kaip elgtis vairuotojui?

Saugus vairavimas - tai ne tik vengimas vartoti alkoholį, bet ir atsakingas požiūris į įvairius medikamentus bei medicininį gydymą, kurie gali turėti didelės įtakos asmens gebėjimui saugiai vairuoti transporto priemonę.

Svarbiausi patarimai:

1. Skaitykite informacinį lapelį: visada perskaitykite informaciją apie vaisto šalutinius poveikius ir įtaką vairavimui. Ignoruoti šių perspėjimų negalima, nes mechanizmų valdymas apima ir vairavimą.
2. Pasitarkite su gydytoju ar vaistininku: jei manote, kad neturite laiko skaityti informacinį lapelį, pasiteiraukite apie vaisto poveikį gydytojo ar vaistininko.
3. Neviršykite dozės: niekada nevartokite didesnės dozės, nei paskyrė gydytojas ar rekomenduojama informaciniame lapelyje.
4. Nevartokite kitam žmogui skirtų vaistų: net jei jums atrodo, kad jie gali tikti.
5. Perspėkite gydytoją, jei vairuojate dažnai: galbūt jis ras alternatyvą, nedarančią įtakos vairavimui.
6. Įvertinkite savo savijautą: jei jaučiate diskomfortą, esate pavargęs, sergate, geriau nesėskite prie vairo. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos specialistas Valdas Liukaitis ir farmacijos mokslų daktaras Valdas Jakštas vieningai pataria, kad vartojant bet kokius vaistus, ypač jei sergate, geriau iš viso nevairuoti.
7. Pasinaudokite artimųjų pagalba: sergančiojo ir vaistus vartojančio žmogaus artimiesiems rekomenduojama atkreipti dėmesį į vairuoti ketinančio šeimos nario elgesį ir gebėjimą susikaupti, ir, esant rizikingoms aplinkybėms, sulaikyti jį nuo vairavimo.

Kelių eismo taisyklėse yra aiškiai parašyta, kad vairavimas apsvaigus nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų užtraukia baudą ir teisės vairuoti atėmimą. Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Transporto priemonių draudimo skyriaus vadovas Rimvydas Pocius pabrėžia, kad tam tikrų vaistų vartojimas prieš sėdant prie automobilio vairo gali reikšti gresiančią atsakomybę už Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimą.

Teisiniai aspektai ir atsakomybė

Už vairavimą apsvaigus gali būti taikoma administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. Apsvaigimas gali būti ne tik nuo alkoholinių gėrimų, bet ir nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Psichotropines medžiagas sudaro tokios vaistų grupės, kaip antidepresantai, raminamieji, vaistai nuo psichozės, nuotaikos stabilizatoriai. Svarbu, kad asmenys, vartojantys tam tikrus vaistus (pvz., gydymo tikslais vartoja antidepresantus), žinotų, kad tokių vaistų vartojimas ir vairavimas yra nesuderinami dalykai, jeigu asmuo nuo jų yra apsvaigęs.

Administracinė atsakomybė:

• Vairavimas apsvaigus nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų užtraukia baudą vairuotojams nuo 300 iki 860 eurų.
• Gresia netekti teisės vairuoti transporto priemonę nuo vienerių iki ketverių metų.
• Jei teisė vairuoti buvo atimta dėl apsvaigimo, pasibaigus terminui, dokumentai grąžinami tik po medicininės ir švietėjiškos atestacijos (specialių kursų apie alkoholio žalą). Jei pažymėjimas atimtas daugiau nei metams, teks iš naujo perlaikyti vairavimo egzaminą.
• Administracinė atsakomybė taikoma, kai nustatytas 0,41 promilės ir daugiau neblaivumas (išskyrus specialias asmenų grupes, kurioms taikoma 0,01 promilės riba: taksi, mopedų, motociklų, triračių, keturračių, galingųjų keturračių, sunkesnių nei 3,5 t transporto priemonių, transporto priemonių su daugiau kaip 9 sėdimomis vietomis, pavojingus krovinius vežančių transporto priemonių vairuotojams, taip pat pradedantiesiems vairuotojams, neturintiems dvejų metų vairavimo praktikos).
• Apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių, psichiką veikiančių medžiagų nėra matuojamas promilėmis - atsakomybei atsirasti pakanka nustatyti patį apsvaigimo faktą.
• Griežtesnė atsakomybė gresia, jei asmuo vengia neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo (bauda nuo 1000 iki 2000 eurų ir teisės atėmimas nuo 1 iki 4 metų).
• Pakartotinai padarius pažeidimą (jei nepraėjo vieneri metai nuo nuobaudos įvykdymo) arba turint nepanaikintą teistumą už panašų nusikaltimą, bauda siekia nuo 850 iki 1500 eurų, teisės atėmimas nuo 3 iki 4 metų, be to, skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.

Kiti apribojimai ir priverstinis gydymas

Kai kurie psichikos sveikatos sutrikimai riboja galimybę turėti tam tikras teises (vairavimo, ginklo, įvaikinimo, vaiko globos ir kt.). Tarptautinės ligų klasifikacijos (TLK) duomenys apibrėžia, kuriems psichikos sutrikimams esant draudžiama vairuoti B kategorijos transporto priemones. Pavyzdžiui, sergant demencija, šizofrenija, bipoliniu afektiniu sutrikimu, esant sunkiai depresijai ar priklausomybei nuo psichoaktyviųjų medžiagų, vairuoti draudžiama. Sprendimus dėl priverstinio hospitalizavimo ar gydymo gali priimti gydytojas psichiatras, jei kyla reali grėsmė asmens ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui.

tags: #antidepresantai #teise #vairuoti