Vairuotojo girtumo nustatymo aktas

Vairavimas išgėrus yra rimtas pažeidimas, už kurį numatyta atsakomybė, diferencijuojama pagal neblaivumo laipsnį. Šis straipsnis detaliau apžvelgia vairuotojo girtumo nustatymo procedūras, teismų praktiką ir atsakomybės niuansus.

Atsakomybė už vairavimą išgėrus

Atsakomybė už vairavimą neblaiviam asmeniui diferencijuojama priklausomai nuo nustatyto alkoholio kiekio. Asmuo, vairavęs transporto priemonę, kai nustatytas neblaivumas nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės, yra traukiamas administracinėn atsakomybėn. Tuo tarpu, jei nustatytas neblaivumas yra 1,51 promilės ir daugiau, asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.

Lietuvos įstatymų diagramos, susijusios su vairuotojo atsakomybe už vairavimą išgėrus

Alkoholio koncentracijos pokyčiai ir matavimai

Teismų praktikoje yra užfiksuota atvejų, kuomet tikrinimo alkotesteriu metu nustatomi skirtingi alkoholio koncentracijos iškvėptame ore rodmenys. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad bėgant laikui nuo alkoholio suvartojimo, alkoholio koncentracija iškvėptame ore kinta - iš pradžių didėja, o vėliau mažėja. Taigi, tam tikru metu alkoholio koncentracija iškvėptame ore, ją 2 kartus matuojant alkotesteriu, gali būti nevienoda.

Didėjanti alkoholio koncentracija

Yra atvejų, kuomet alkoholio koncentracija didėja (pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-154-988/2023). Tokiu atveju laikoma, kad didėjantis promilių skaičius rodo, jog organizmas dar nebuvo visiškai įsisavinęs alkoholio, todėl jis galimai buvo vartotas neilgai trukus iki tikrinimo.

Mažėjanti alkoholio koncentracija

Taip pat yra atvejų, kuomet alkoholio koncentracija mažėja (pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-255-988/2023). Šios aplinkybės patvirtina natūralius organizmo procesus, kai alkoholio kiekis organizme mažėja laikui bėgant.

Papildomas blaivumo patikrinimas gydymo įstaigoje

Galimybė savarankiškai nuvykti į gydymo įstaigą ir savo lėšomis bei jėgomis pasitikrinti blaivumą atliekant kraujo tyrimą yra tik tuo atveju, jei vairuotojas prieš tai pasitikrino blaivumą policijos alkotesteriu. Jei atsisakoma tikrintis neblaivumą, iš karto taikoma baudžiamoji atsakomybė ir pradedamas ikiteisminis tyrimas.

Terminai ir aktualumas

Griežtas reikalavimas prisistatyti į gydymo įstaigą per valandą po patikrinimo nustatytas tam, kad sveikatos priežiūros įstaigoje atlikti tyrimai būtų kuo aktualesni ir, būdami tikslesni, mažiau skirtųsi nuo pirminio tikrinimo metu gautų rezultatų. Atvykimas į medicinos įstaigą laiku užkerta kelią spekuliacijoms dėl alkoholio galutinio pasišalinimo iš organizmo momento.

Kitu atveju, atvykus po ilgesnio laiko tarpo (nepriklausomai nuo tokio vėlesnio atvykimo priežasčių) ir kraujo mėginyje jau neaptikus alkoholio bei konstatavus, kad jis per laiką nuo pirmojo tikrinimo momento galėjo išsiskaidyti organizme vykstant natūraliems oksidacijos procesams, nustatyti tikslaus išblaivėjimo momento nebėra galimybės. Tokiu atveju sprendžiamas tik klausimas, ar pirmosios patikros rezultatai medicininiu požiūriu neprieštarauja kraujo tyrimo rezultatams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-31-1073/2025).

Alkotesterio duomenų patikimumas ir teismų praktika

Neblaivumo tikrinimo metrologiškai patikrintu alkotesteriu duomenys yra pripažįstami ir vertinami kaip patikimi. Net jeigu teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad ištyrus kraują nustatyta mažiau nei 0,41 promilės alkoholio ar mažiau nei 1,51 promilės alkoholio, tai vienareikšmiškai neduoda pagrindo manyti, kad iškelta administracinio nusižengimo byla ar pradėtas ikiteisminis tyrimas bus nutrauktas. Alkoholio kiekio kraujyje bei jo koncentracijos iškvepiamame ore sumažėjimas laikytinas natūralia fiziologinių organizmo procesų pasekme.

Per medicininę apžiūrą, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to neblaivumo laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų; jie taip pat turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-31-1073/2025).

Teismų nuosprendžių pavyzdys, susijęs su vairavimu išgėrus

Alkoholio metabolizmas ir Vidmarko formulė

Pagal moksliškai patvirtintą ir teismų praktikoje pripažįstamą Vidmarko formulę, suaugusio žmogaus fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100-125 mg/kg/val. greičiu. Jo koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,10-0,25 promilės/val. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-51-746/2016, 2AT-42-507/2016 ir kt.). Tačiau esant atitinkamoms aplinkybėms (pvz., vaistų poveikyje ar piktnaudžiaujant alkoholiu), asmenų (neišskiriant konkrečios lyties) alkoholio koncentracija kraujyje gali mažėti vidutiniškai 0,3-0,4 promilių per vieną valandą (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-31-1073/2025).

Išvados dėl vėlesnių tyrimų

Vienareikšmio atsakymo, ar vėliau atliktas kraujo tyrimas paneigia pirminius alkotesterio duomenis, nėra. Atsižvelgiant į teismų praktiką ir moksliškai pagrįstas alkoholio metabolizmo normas, vėliau atliktas kraujo tyrimas, kuriame nustatoma mažesnė alkoholio koncentracija, pats savaime nepaneigia įvykio vietoje gautų alkotesterio rezultatų, nes alkoholio kiekis organizme natūraliai mažėja laikui bėgant. Tai patvirtina daugybė teismų nutarčių, įskaitant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-31-1073/2025; Kauno apygardos teismo nutartis Nr. AN2-198-954/2025; Kauno apygardos teismo nutartis Nr. eAN2-37-844/2025; Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. AN2-16-361/2024; Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-255-988/2023.

tags: #vairuotojo #girtumo #nustatymo #aktas