Perkant naujos statybos butą gyvenamosios paskirties daugiabutyje, kartais atsiranda poreikis įsigyti daugiau nei vieną automobilio stovėjimo vietą, ypač jeigu šeima disponuoja keliomis transporto priemonėmis. Tačiau vystytojai, remdamiesi Statybos techniniu reglamentu, gali pasiūlyti ribotą vietų skaičių vienam butui. Dėl šios priežasties gyventojai automobilius stato šalia gatvių, prekybos centrų ar prie kitų, pavyzdžiui, senos statybos daugiabučių.
Kartais pasitaiko situacijų, kai kelių automobilių savininkas savo transporto priemonę pradeda statyti kaimyno automobilio stovėjimo vietoje arba tiesiog bet kur aikštelėje. Tokia situacija nutiko vilnietei Daliai, gyvenančiai naujos statybos daugiabučių komplekse su požemine automobilių stovėjimo aikštele. Ji pasakojo, kad nors kiekvienas buto pirkėjas turėjo galimybę įsigyti stovėjimo vietą ir kurį laiką aikštelė buvo tvarkinga, prieš daugiau nei mėnesį atsirado automobilis, kuris buvo statomas bet kur. „Paskutinį syki automobilis buvo pastatytas prie pat išvažiavimo iš aikštelės ir dar taip, kad teko gerokai pasistengti norint jį apvažiuoti neužkliudžius“, - pasakojo Dalia.
Kaimynams tai sukėlė nepasitenkinimą, todėl jie iškvietė policiją, prašydami išsiaiškinti automobilio savininką ir įpareigoti jį transporto priemonę patraukti. Tačiau, Dalios teigimu, atvykę pareigūnai negalėjo padėti, nes nebuvo ženklo, draudžiančio statyti automobilį toje vietoje, ir galimybių nubausti savininko nebuvo. Jiems buvo rekomenduota patiems kalbėtis su savininku ir aiškintis situaciją. „Mes nesuprantame, kodėl policija negali padėti, juk automobilis stovi ne stovėjimo vietoje“, - pabrėžė pašnekovė.
Policijos bejėgiškumas ir teisiniai aspektai
Advokatų kontoros „Triniti Jurex“ vyresnysis teisininkas Marius Choniakovas paaiškina, kad policijos pareigūnai tokioje situacijoje iš tiesų yra bejėgiai. Jei vieną parkavimo vietą įsigijęs gyventojas automobilių stovėjimo aikštelėje laiko du automobilius, užimdamas papildomą kaimyno vietą ar statydamas automobilį bendro pravažiavimo zonoje, jis pažeidžia naudojimosi automobilių stovėjimo aikštele tvarką. Tačiau iškviesta policija vairuotojo bausti negali, nes ji nevertina, ar yra laikomasi bendrojo naudojimo automobilių stovėjimo aikštelės naudojimosi tvarkos.
Teisininkas priduria, kad naujai projektuojamų daugiabučių automobilių stovėjimo vietų įrengimo reikalavimus nustato Statybos techninis reglamentas, kuriame numatytas ir minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius įvairios paskirties statiniams. Vis dėlto, šis reglamentas nesprendžia automobilių stovėjimo vietų nuosavybės ar naudojimosi jomis klausimų. Susiformavo praktika, kad automobilių stovėjimo vietos, kaip daugiabučio namo sudėtinės dalys, yra parduodamos konkretiems asmenims, o ne paliekamos naudotis visiems daugiabučio namo gyventojams.
Teisinis pagrindas naudotis automobilių stovėjimo vieta
Siekiant, kad į automobilių stovėjimo aikšteles nepatektų pašaliniai asmenys, jos dažnai yra aptveriamos, statomi pakeliamieji užtvarai ar vartai. Tačiau problemų kyla ir tarp pačių automobilių stovėjimo aikštelės savininkų. Dažna situacija, kai vienoje šeimoje yra ne vienas automobilis, o perkant butą įsigyjama tik viena automobilio stovėjimo vieta. Tai nereiškia, kad įsigijus vieną vietą ir turint galimybę patekti į atitvertą aikštelę, joje galima laikyti neribotą skaičių automobilių. Siekiant naudotis automobilių stovėjimo vieta, būtinas atitinkamas teisinis pagrindas.
Tas teisinis pagrindas yra naudojimosi nekilnojamojo turto objektu (automobilio statymo aikštele) tvarka, kurioje numatoma, kas turi teisę ta aikštele naudotis. Ji yra numatoma notarinėje turto įsigijimo sutartyje arba atskiroje notarinėje sutartyje. Tokią sutartį pasirašiusiam ar butą name įsigijusiam asmeniui ši tvarka yra privaloma. Namo gyventojų svečiai, turėdami atitinkamo gyventojo leidimą, gali naudotis tik šiam gyventojui priklausančia automobilių stovėjimo vieta. Tačiau tokie asmenys negali užimti kitų automobilių stovėjimo vietų, kurių jiems užimti leista nebuvo.
Kreipimasis į teismą ir alternatyvūs sprendimai
Automobilių stovėjimo aikštelė dažniausiai yra joje automobilių stovėjimo vietas turinčių asmenų bendrosios nuosavybės teisės objektas, naudojamas bendraturčių sutarimu pagal nustatytą tvarką. Jei bet kuris iš bendraturčių nesilaiko nustatytos tvarkos, tas bendraturtis, kurio teisės naudotis jam priklausančia daikto dalimi yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą dėl įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus ir reikalauti atlyginti patirtus nuostolius. Tokie nuostoliai galėtų susidaryti, pavyzdžiui, jei negalint naudotis savo automobilių stovėjimo vieta, automobilį reikėtų statyti mokamoje stovėjimo vietoje.
M. Choniakovas pažymi, kad jei gyventojams sunku susitarti patiems, daugiabutį administruojanti bendrovė ar netgi pats vystytojas, parduodamas automobilių statymo vietas, naudojimosi automobilių stovėjimo aikštele tvarkos sutartyje galėtų numatyti baudas už tvarkos nesilaikymą. Vis dėlto, baudų geranoriškai nemokant, įpareigoti tai padaryti galėtų tik teismas. Tokiais atvejais vertėtų pasvarstyti ir apie papildomų fizinių kliūčių įrengimą konkrečioje automobilio stovėjimo vietoje, taip fiziškai užkertant kelią naudotis ja asmenims, kurie neturi teisės ja naudotis. Tai galėtų būti greičiausias ir efektyviausias būdas užtikrinti galimybę nekliudomai naudotis sau priklausančia automobilių stovėjimo vieta.
Kaip išspręsti konfliktus darbo vietoje
Privačios automobilių stovėjimo aikštelės ir gyventojų teisės
Naujienų portalo tv3.lt kalbinti specialistai pripažino, kad atvejų, kai aikštelė prie daugiabučio priklauso ne gyventojams, o privatiems asmenims ar įmonėms, pasitaiko vis dažniau. Daugiabučių administravimo bendrovės „House care“ projektų vadovas Vaclovas Stankevičius aiškina, kad taip nutinka, kai kvartalo vystytojas parkavimo vietas ar kiemo dalį registruoja kaip atskirą turtinį vienetą arba neparduoda jų kartu su butais. Teisiniu požiūriu tai sukuria potencialių konfliktų, nes faktinis naudojimas dažnai neatitinka teisinės situacijos.
Anot V. Stankevičiaus, tokiu atveju gyventojai negali įsirengti barjerų ar naudoti teritorijos be leidimo, tačiau ir savininkas negali be pagrindo uždrausti daugiabučio gyventojams naudotis aikštele. Jei kiemas registruotas kaip privatus sklypas, parkavimo tvarką gali nustatyti tik savininkas. Tačiau praktikoje dažniausiai sudaromos abipusiai naudingos servituto ar „dalijimosi“ sutartys, kurios leidžia aiškiai apibrėžti teises, prievoles ir išlaidas abiem pusėms.
Kada gyventojai gali naudotis privačia aikštele?
Advokatų kontoros „Marger“ advokatės Eleonoros Maciejevskos teigimu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad daugiabučio namo statytojai yra įpareigoti įrengti automobilių stovėjimo vietas, kad būtų užtikrintas gyventojų poreikis naudotis pastatu pagal jo paskirtį. Tai, kad žemės sklypas nepriklauso daugiabučio gyventojams, nereiškia, jog jie netenka teisės juo naudotis. Jei žemės sklypas yra būtinas daugiabučiui naudoti pagal paskirtį (pvz., patekimui į pastatą, privažiavimui, automobilių statymui), jis gali būti pripažintas priklausiniu, t. y. būtinu pastato naudojimui.
Tokiu atveju žemės sklypas turėtų būti prieinamas visiems daugiabučio gyventojams, net jei ir priklauso kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims. Jei žemės sklypas nėra įregistruotas kaip bendro naudojimo objektas, tačiau yra būtinas gyventojų poreikiams, teismas taip pat gali pripažinti teisę naudotis šiuo sklypu, nustatydamas servitutą. Taigi, vien tik nuosavybės faktas nėra pakankamas pagrindas uždrausti kitiems asmenims naudotis sklypu, tačiau viskas priklauso nuo individualios situacijos.
Už aikštelę gali tekti mokėti kompensaciją
E. Maciejevska atkreipia dėmesį, kad aikštelės savininkas turi teisę į atlygį už naudojimąsi jo nuosavybe, todėl daugiabučio gyventojams už galimybę naudotis aikštele gali tekti mokėti kompensaciją. Konkretus kompensacijos dydis gali būti sprendžiamas šalių susitarimu (atsižvelgiant į rinkos kainas už automobilių stovėjimo vietų nuomą, vietovės ypatumus) arba, ginčo atveju, jį nustatys teismas. V. Stankevičius nurodo, kad praktikoje pasitaiko keli tokių situacijų sprendimo būdai: turtinis servitutas, darnus susitarimas dėl tvarkos (dažnai tarpininkaujant administratoriui) arba naudojimosi tvarkos sutartis.
Vis dėlto, E. Maciejevska pabrėžia, kad net ir tuo atveju, kai gyventojai turi teisę naudotis privačiu žemės sklypu, gali kilti klausimų dėl jo naudojimosi tvarkos ar kompensacijos. Todėl daugiabučio gyventojams ir sklypo savininkui rekomenduojama tartis ir sudaryti aiškias sutartis, kur būtų užtikrintos visų teisės ir pareigos.
Ką galima ir ko negalima daryti privačioje aikštelėje?
„House care“ projektų vadovas primena, kad jei aikštelė priklauso daugiabučio gyventojams bendrosios dalinės nuosavybės teise, sprendimus priima patys savininkai (balsavimo būdu), o priežiūrą dažniausiai vykdo namo administratorius ar bendrija pagal patvirtintą biudžetą. Jei aikštelė priklauso privačiam asmeniui, jis atsako už jos būklę, nebent su gyventojais ar administratoriumi sudaryta sutartis dėl pasidalintos atsakomybės.
Tačiau, jei aikštelė priklauso privačiam savininkui, daugiabučio gyventojai ja gali naudotis tik pagal jos paskirtį, t. y. automobilių statymui. Gyventojai neturi teisės savavališkai įrengti šlagbaumo, užtvarų ar ženklų. Šiuos veiksmus gyventojai galėtų atlikti tik su aikštelės savininko sutikimu. Savininko leidimo nereikia, kai vykdomi būtini tvarkymo darbai, užtikrinantys normalų naudojimąsi aikštele (pvz., šlavimas, sniego valymas ar minimalūs remonto darbai, kaip įtrūkimų ar duobių užtaisymas).
E. Maciejevska vardija, kad daugiabučio gyventojams privaloma gauti savininko leidimą, kai norima: riboti prieigą prie aikštelės; joje atlikti remonto darbus (pvz., asfaltuoti, keisti dangą, ženklinimą); joje įrengti naują infrastruktūrą (pvz., elektros įkrovimo stoteles, apšvietimą); naudoti aikštelę ne pagal paskirtį, t. y. ne automobilių stovėjimui.
Ar daugiabutis gali aikštelę nusipirkti?
Advokatė pataria, kad, esant galimybei, daugiabučio gyventojams būtų tikslinga aikštelę iš privataus asmens įsigyti. Ji primena, kad daugiabučio butų ir patalpų savininkai ar bendrija aikštelę galėtų įsigyti tik su daugumos pritarimu (50 proc. + 1). Už aikštelę būtų mokama bendrai, proporcingai priklausančių butų ar kitų patalpų plotui (nebent būtų susitarta kitaip). E. Maciejevska pabrėžia, kad priėmus sprendimą daugumos pritarimu, už aikštelę privalėtų mokėti visi - tiek balsavę prieš, tiek visai nebalsavę.
V. Stankevičius nurodo, kad atvejų, kai aikštelė iš privataus asmens nuperkama, pasitaiko. Kai susitarimas tampa neįmanomas arba ilguoju laikotarpiu nepraktiškas, bendrijos ar administratoriai kartais inicijuoja sklypo įsigijimą. Tai leidžia patiems spręsti dėl tvarkymo, investicijų ar parkavimo taisyklių.
Parkavimo taisyklės daugiabučių kiemuose
Automobilių statymas daugiabučių kiemuose yra dažna problema, su kuria susiduria tiek vairuotojai, tiek pėstieji. Nors daugeliui atrodo, kad kiemai nėra griežtai reguliuojama teritorija, iš tiesų čia galioja tam tikros taisyklės, kurias reikia žinoti kiekvienam vairuotojui.
Privalomas automobilių stovėjimo vietų skaičius ir trūkumo priežastys
Projektuojant daugiabučius namus yra privaloma numatyti tam tikrą skaičių automobilių stovėjimo vietų, siekiant užtikrinti, kad butai turėtų minimalų automobilių stovėjimo vietų skaičių. Jei to nėra, žmonės automobilius stato gatvėse, viešose erdvėse, pievelėse ar kitur. Daugelis daugiabučių buvo pastatyti laikais, kai žmonės turėjo gerokai mažiau automobilių. Sovietmečiu namai, garažai, kolektyviniai sodai buvo projektuojami atskirai, o prie daugiabučių automobilių stovėjimo aikštelių beveik nebuvo.
Pagal atnaujintą Statybos įstatymą, daugiabučio namo butui, mažesniam nei 70 kvadratinių metrų, priskiriama viena automobilio parkavimo vieta. Naujus namų projektus įgyvendinantys statytojai prie daugiabučių įrengia nemokamų ir mokamų automobilių stovėjimo vietų, tačiau daugelis vairuotojų vis tiek renkasi automobilį palikti šalia gatvės.
Draudžiamos vietos ir rezervuotos vietos
Daugiabučių kiemuose galioja Kelių eismo taisyklės (KET) bei vietinės savivaldybės nustatyti reikalavimai. Yra kelios draudžiamos vietos automobilių statymui: ant šaligatvių ir vejų, prie įėjimų į laiptines, prie šiukšlių konteinerių. Kai kurios parkavimo vietos gali būti rezervuotos, o tai reiškia, kad jose gali statyti tik konkretūs asmenys. Net jei vieta yra laisva, be leidimo joje palikti automobilį negalima, nes rezervuotos vietos pažeidimas gali užtraukti baudą arba automobilio nutempimą.
Greitis, eismo prioritetai ir neįgaliesiems skirtos vietos
Daugiabučių kiemuose galioja Kelių eismo taisyklės (KET), kurių nesilaikymas gali užtraukti baudą ar net sukelti pavojų eismo dalyviams. Maksimalus greitis kiemuose yra 20 km/h. Šis apribojimas nustatytas tam, kad būtų užtikrintas pėsčiųjų, ypač vaikų, saugumas. Jei kiemas neturi specialių ženklų, galioja dešinės pusės taisyklė, t. y. pirmenybę turi transporto priemonė, atvažiuojanti iš dešinės. Pėstieji visada turi pirmumą.
Neįgaliesiems skirtos parkavimo vietos daugiabučių kiemuose yra saugomos pagal įstatymą, todėl jų naudojimas be leidimo gali užtraukti dideles baudas. Neturint teisės parkuotis neįgaliesiems skirtoje vietoje, galima gauti baudą nuo 100 iki 300 eurų. Automobilis gali būti nutemptas, jei neteisėtai pastatytas automobilis trukdo neįgaliajam pasiekti pastatą ar kitą vietą.
Kaip elgtis konfliktinių situacijų atveju?
Netinkamai pastatyti automobiliai yra viena dažniausių problemų daugiabučių kiemuose. Jie gali užblokuoti įvažiavimus, trukdyti pėstiesiems ir net sukelti pavojų eismui. Kaip atpažinti netvarkingai pastatytą automobilį? Jis gali užimti dvi vietas, užstoti įvažiavimą ar išvažiavimą, stovėti ant žaliosios vejos ar šaligatvio.
Pirmiausia pabandykite kalbėtis su vairuotoju - dažnai žmonės net nepastebi, kad pastatė automobilį netinkamai. Draugiškas pokalbis gali padėti išvengti konfliktų. Jei nenorite tiesiogiai susidurti su vairuotoju, galite palikti mandagų raštelį su prašymu statyti automobilį tvarkingai. Jei problema kartojasi, galite kreiptis į kiemo administratorių ar policiją.
Naujos Kelių eismo taisyklės (KET) ir baudos
Nuo 2024 m. sausio 1 d. Kelių eismo taisyklės (KET) papildytos nauju punktu, draudžiančiu sustoti ir stovėti kelio ir įvažiavimo į šalia esančią teritoriją važiuojamųjų dalių sankirtoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos, išskyrus tuos atvejus, kai ten statyti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai. Šis pakeitimas siekia didinti eismo saugumą.
Sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, užtraukia baudą vairuotojams nuo 30 iki 90 eurų. Neatsakingai priparkuotą automobilį pareigūnai gali pašalinti iš vietos - nutempti ir priverstinai išvežti.