Svarbiausi aspektai saugiam vairavimui

Saugus vairavimas - tai ne tik eismo taisyklių laikymasis, bet ir atsakingas elgesys kelyje, padedantis išvengti nelaimių bei apsaugoti visus eismo dalyvius. Būti geru vairuotoju reiškia išlaikyti atidumą ir koncentraciją, nesėdint už vairo reikėtų visą dėmesį skirti vairavimui, o ne nereikalingiems veiksniams, tokiems kaip radijo imtuvo reguliavimas, pokalbiai telefonu ar maisto vartojimas.

Kasmet įvyksta milijonai autoįvykių, iš kurių dešimtys tūkstančių baigiasi mirtimi. Net ir saugiai kelyje besielgiantys vairuotojai gali tapti avarijų aukomis. Vairavimas yra sudėtinga užduotis, kuri reikalauja nuolatinio dėmesio ir didžiulio susikaupimo, nes vairuotojas yra atsakingas už savo keleivių saugumą.

Saugaus vairavimo principai

Greičio valdymas

Greičio viršijimas sutrumpina reakcijos laiką ir padidina eismo įvykio tikimybę bei jo metu padaromą žalą. Dauguma vairuotojų žino, kad greičio viršijimas yra pagrindinė eismo įvykių priežastis, tačiau per lėtas važiavimas taip pat gali būti pavojingas.

Važiuoti gatvėmis dideliu greičiu yra ypač pavojinga, o, be to, neapsimoka. Nors atrodo, kad nukeliausime greičiau, bet iš tiesų viršytas greitis kelionę mieste sutrumpina vos 5-8 minutėmis. Dėl tiek tikrai neverta rizikuoti savo, keleivių ir kitų eismo dalyvių sveikata.

Saugus greitis ne visada yra toks, koks nurodytas ant greičio ribojimo ženklų. Sningant, naktį nebūtina užmiestyje važiuoti leidžiamu 90 km/h greičiu, jei nebegalite pakankamai aiškiai matyti kelio, o esant plikledžiui net mieste leidžiamas 50 km/h greitis realiai gali būti nebesaugus.

Atidumas ir susikaupimas

Važiuojant net ir ramiu keliu, vairuotojas turi būti žvalus ir pasiruošęs reaguoti. Išgėrus alkoholio sulėtėja reakcija, suprastėja rega bei gebėjimas vienu metu daryti kelis dalykus. Tačiau tai ne vienintelis saugaus vairavimo kenkėjas. Bet paprasčiausias ir dažniausiai pasitaikantis trukdis yra nuovargis bei miego trūkumas.

Visuomet atidžiai ir akylai stebėkite kelią ir būkite susikaupę. Vairavimas reikalauja viso jūsų dėmesio. Vairuodami nebandykite atlikti kelių užduočių vienu metu. Be to, jokiu būdu vairuodami neturėtumėte naudotis mobiliuoju telefonu ar bet kuriuo kitu elektroniniu prietaisu.

Daug eismo įvykių įvyksta dėl to, kad vairuotojai nepastebėjo kito automobilio. Dėl nenugalimo noro atsiliepti į mobiliojo skambutį, perskaityti gautą žinutę išmaniajame telefone, neretai atsitrenkiama į priekyje važiuojančią transporto priemonę, darant posūkį, nepastebima einantis pėsčiasis. Nemaža dalis, apie trečdalis, visų eismo įvykių įvyksta dėl vairuotojų veiksmų, nesusijusių su vairavimu, nepakankamo dėmesingumo ir atidumo kelyje.

Saugos diržų svarba

Pasiteisinimai, kad „diržas glamžo drabužius“ ar „man nepatogu vairuoti su diržu“ arba „avarijos atveju nenoriu užstrigti automobilyje“ tikrai nėra įtikinami argumentai atsisakyti saugos diržo. Nebūtina pakliūti į avariją - net lėtai važiuojant gali tekti staigiai stabtelti, kad išvengtumėte eismo įvykio, ir tuo metu neprisisegęs keleivis susitrenks galvą.

Saugos diržai yra viena paprasčiausių, bet kartu ir efektyviausių priemonių, padedančių išvengti sunkių sužalojimų ar net žūties eismo įvykio metu. Tyrimai rodo, kad tinkamai naudojami saugos diržai gali sumažinti žuvusiųjų skaičių keliuose net iki trečdalio. Nors dauguma žmonių supranta saugos diržų svarbą, praktikoje ne visi juos užsisega - ypač trumpose kelionėse ar sėdint ant galinės sėdynės.

Saugos diržai yra pigiausias ir efektyviausias būdas eismo nelaimės metu išvengti rimtų sužalojimų. Nuo žūties išgelbėja 40-60 proc. vairuotojų, o keleivių net iki 75 proc. Saugumo specialistai įspėja, kad įvykus susidūrimui, smūgiui, tai ir vairuotojas, ir keleiviai gali trenktis vieni į kitus. Dažniausiai nukenčia gyvybiškai svarbiausios kūno dalys, pavyzdžiui, galva. Jos sužalojimas neretai būna ir mirties priežastis. Neretai diržų neprisisegę eismo dalyviai išlekia per langą, neprisegti specialiose saugos kėdutėse per automobilio langus išskrenda vaikai, vairuotojai trenkiasi į vairą, į prietaisų skydelius. Dar labai dažnai saugos diržus ignoruoja automobilio gale sėdintys keleiviai.

Vaizdumas ir komunikacija kelyje

Rodyti posūkius tiek miesto gatvėse, tiek persirikiuojant autostradoje, yra elementarūs vairavimo įgūdžiai. Būkite dėmesingi ir neskubėkite sankryžose. Ar kada susimąstėte, kaip dažnai automobiliai susiduria dėl to, kad vienas vairuotojas kelyje nepraleido kito?

Visuomet turėtumėte pasirūpinti, kad visuomet būtumėte matomi. Daug eismo įvykių įvyksta dėl to, kad vairuotojai nepastebėjo kito automobilio.

• Posūkių signalai: Naudokite posūkių signalus, kad kiti vairuotojai žinotų, kuria kryptimi jūs ketinate važiuoti.
• Priekiniai žibintai: Visuomet naudokite priekinius žibintus - tai ypač svarbu sutemus ar lyjant lietui.
• Stabdžių žibintai: Tinkamai veikiantys stabdžių žibintai yra būtina saugos priemonė.

Posūkio signalo nerodymas yra dažna klaida, kuri klaidina kitus eismo dalyvius ir gali sukelti eismo įvykį. Taip pat svarbu vengti „nardymo“ per juostas automobilių spūstyse, nes tai sulėtina eismą ir gali sukelti avarines situacijas.

Keleivių saugumas

Vaikai - išskirtinio dėmesio automobilyje reikalaujantys keleiviai. Net jei vaikas labai priešinasi sodinamas į kėdutę, tai nėra tinkama priežastis leisti jam būti neprisisegus ir rizikuoti gyvybe.

Transporto priemonės techninė būklė

Saugumą užtikrina ne tik įmontuotos oro pagalvės bei tvirtai užsisegantys saugos diržai. Nemažiau svarbu pasirūpinti technine savo transporto priemonės būkle, o ypač tomis dalims, kurios yra susijusios su matomumu ir stabdymu.

Atlikti techninę automobilio patikrą bent kartą per metus. Periodiškai atvykite į autoservisą patikrinti, kaip veikia svarbiausios automobilio sistemos: važiuoklės ir amortizatorių, stabdžių, išmetamųjų dujų, apšvietimo, elektronikos sistemos.

Sniegas, ledas ir sumažėjęs matomumas gali paversti kelius klastingais takais, kur už kiekvieno kampo slypi pavojus. Kad šiomis sąlygomis vairuotumėte saugiai, reikia šiek tiek pakeisti savo įpročius kelyje.

Didelę reikšmę automobilio stabilumui turi pakabos ir vairo mechanizmo detalių susidėvėjimas. Bet svarbiausia - geros žieminės padangos. Sukietėjusios, sutrūkinėjusios ar vos kelis milimetrus protektoriaus turinčios padangos prastai sukimba su slidžia danga, o jei joms daugiau nei 10 metų, netgi pačios brangiausios yra nebetinkamos naudoti. Labai svarbu tinkamas ir vienodas oro slėgis visose padangose, nes ir nedidelis skirtumas stabdant gali sukelti automobilio slystelėjimą.

Sąveika su kitais eismo dalyviais

Net jeigu kai kurie pėstieji linkę nusižengti eismo taisyklėmis ir pereiti gatvę neleistinoje vietoje, nepraraskite kantrybės ir juos praleiskite. Prie perėjų sustokite, o ne apvažiuokite pėstįjį jam kertant gatvę.

Būkite kantrūs ir mandagūs su kitais vairuotojais. Taip pat neturėtumėte važiuoti labai arti kitų priešais jus esančių automobilių - niekada negalite žinoti, kokie bus kitų vairuotojų veiksmai.

Kai leidžiatės į kelią, turite būti nusiteikę, kad kiti vairuotojai darys klaidų, ir būkite pasirengę į tai operatyviai sureaguoti. Taigi, atsakingai stebėkite, ką daro kiti vairuotojai aplink jus, ir tikėkitės netikėtumų. Jei numatysite, kad kiti vairuotojai padarys ką nors nesaugaus, visuomet būsite pasirengę to išvengti.

Dalis vairuotojų skundžiasi, neva jiems nėra vietų, kur treniruoti vairavimo įgūdžius, o specializuoti ekstremalaus vairavimo kursai kainuoja daug. Yra ir trečias variantas - specializuotos vairuotojų tobulinimo aikštelės.

Ekonomiškas vairavimas

Ekonomiško vairavimo nauda akivaizdi: sutaupysite degalų, sumažės eismo įvykių tikimybė, tausosite automobilį ir mažės išlaidos jo priežiūrai, mažės oro tarša ir triukšmas.

Važiuojant ekonomiškai degalų suvarojimas vidutiniškai sumažėja nuo 10 iki 30 procentų. Jei degalams per mėnesį išleidžiate 100 eur, per metus sutaupysite 200 eur, o tai reiškia, kad du mėnesius važiuosite nemokamai.

Ekonomiško vairavimo taisyklės

1. Perjunkite pavaras išmintingai. Ekonomiško vairavimo principas paprastas - važiuoti kuo aukštesne pavara. Svarbu kuo mažiau naudoti pirmąją pavarą, nes būtent ją įjungus sunaudojama daugiausiai degalų. Pavaras perjunginėkite greičiau, variklio apsukoms neleidžiant viršyti 2500 per minutę ribos.
2. Venkite be reikalo įsibėgėti, stabdyti ir vėl įsibėgėti. Didžiausią įtaką automobilio sunaudojamų degalų kiekiui daro vairuotojo pasirenkamas vairavimo stilius. Pasirinkite pastovų greitį, naudodami maksimaliai aukštą pavarą. Pasirinkite optimalų (leistiną) važiavimo greitį. Mažiausios kuro sąnaudos, kai vairuojate iki 80 - 90 km/h greičiu. Nuolat sekite automobilio kuro sąnaudų rodiklius, analizuokite didžiausių sąnaudų priežastis. Išjunkite variklį, jei sustojate ilgiau nei vienai minutei.
3. Uždarykite automobilio langus važiuojant dideliu greičiu. Uždarę langus, ypač jei važiuojama didesniu greičiu, aerodinaminis pasipriešinimas bus gerokai mažesnis. Kondicionierius, radijo imtuvas, galinio lango šildymas - visi šie dalykai kartu sudėjus žymiai padidina degalų sąnaudas. Derėtų išjungti tuo metu nenaudojamą įrangą. Jei nėra būtinybės, nejunkite oro kondicionieriaus.
4. Nuolat sekite padangų slėgį. Automobilio padangas pripūskite pagal rekomendacijas ir reguliariai tikrinkite automobilio padangų slėgį. Taip sumažinsite degalų sąnaudas 2.5 proc. Padangų slėgį patikrinkite prieš kiekvieną ilgesnę kelionę. Jei slėgis padangose per mažas, jos remiasi didesniu paviršiumi, dėl to padidėja riedėjimo pasipriešinimas ir atitinkamai degalų sąnaudos. Nenau­do­kite sezonui nepri­taikytų padangų, susidėvėjusių padangų, kurių pro­tek­to­riaus gylis per mažas.
5. Pasis­tenkite prisi­taikyti, o ne kovoti su auto­mo­bilių srautu. Palaikykite pas­tovų gre­itį ir nes­pauskite akcel­er­a­to­ri­aus ped­alo iki dugno. Įvertinkite ir gebėkite numatyti eismo srautą. Pasis­tenkite prisi­taikyti, o ne kovoti su srautu. Kelyje vairuokite ramiai, stenkitės nuo­lat sekti situaciją, kad galė­tumėte išlaikyti tolygų gre­itį ir išveng­tumėte staigaus pagre­itėjimo ar stab­dymo, į agresyvius kitų eismo dalyvių veiksmus neat­sakykite tuo pačiu.
6. Sumažinkite nereikalingų kelionių skaičių. Venkite neplan­uotų kelionių. Plan­uokite pirkinius, važi­uo­dami apsipirkti kartą per savaitę. Taip ne tik sutaupysite pinigų kurui, bet ir išleisite mažiau pinigų preky­bos cen­tru­ose. Pavyzdžiui, įsi­gykite ilgai negen­dančių daiktų didesnį kiekį. Venkite trumpų dis­tan­cijų važi­uo­jant auto­mo­biliu. Trumpas dis­tan­ci­jas nueikite pėsčiomis.
7. Nesivežiokite nereikalingų daiktų, nuimkite laikik­lius nuo stogo kai jų nenaudojate. Nevežiokite nereikalingų daiktų auto­mo­bi­lyje, nuimkite laikik­lius nuo stogo kai jų nenau­do­jate. Dėl padidėjusio oro pasi­priešin­i­mo ir papil­domo svo­rio degalų sąnau­dos ir CO2 emisija gali padidėti iki 10 proc.
8. Jei nėra būtiny­bės, nesinaudokite oro kondicionieriumi, šil­domų sėdynių funkcija. Šil­do­mos sėdynės padid­ina degalų sąnau­das 0,25 l šim­tui kilo­metrų, oro kondi­cionierius - net iki 2 l šim­tui kilo­metrų. Kiekvienas įjung­tas elek­tri­nis ar mechani­nis pri­etaisas did­ina degalų sąnau­das, tad visus nenau­do­ja­mus pri­etaisus išjunkite, kai jų jau nebereikia.

Vairavimo įpročiai ir jų keitimas

Daugelis žalingų vairavimo įpročių susiformuoja dėl nuolatinio skubėjimo, neišmokimo įvertinti situacijos ir rizikos. Svarbu suprasti, kad pakeisti seną, į kraują įaugusį įprotį užtrunka žymiai ilgiau negu suformuoti naują.

Dažniausiai pasitaikantys blogi vairavimo įpročiai

• Posūkio signalo nerodymas.
• „Nardymas“ per juostas.
• Vairavimas viena ranka.
• Kalbėjimas mobiliuoju telefonu be laisvų rankų įrangos.
• Neprisegtas saugos diržas.
• Važiavimas įjungus laisvą pavarą.
• Noras kuo greičiau persirikiuoti iš greitėjimo juostos.
• Valgymas ir užkandžiavimas vairuojant.
• Sėdėjimas „ant uodegos“ (per arti priekyje važiuojančio automobilio).
• Vengimas priklijuoti prie automobilio „klevą“ - pradedančiojo vairuotojo ženklą.

Kaip atsikratyti blogų vairavimo įpročių?

Psichologai pataria atsikratyti žalingų įpročių, kol jie netapo eismo įvykio priežastimis. Svarbu save kontroliuoti ir stebėti, kaip sekasi įgyvendinti užsibrėžtus tikslus.

Lemiamą vaidmenį, formuojant vairavimo įpročius, vaidina patirtis ir aplinka. Tėvų ir aplinkinių elgesys kelyje daro didelę įtaką, ypač jauniems vairuotojams. Todėl svarbu, kad mokantis vairuoti būtų formuojami tik saugų vairavimą skatinantys įpročiai.

Vairavimas įvairiu paros metu ir esant skirtingoms oro sąlygoms

Vairavimas tamsiu paros metu

Tamsiu paros metu net trumpomis šviesomis važiuoti 90 km/val. yra pavojinga. Protingas vairuotojas, užėjus rūkui, sumažins greitį.

Vairavimas šaltuoju metų laiku

Paskutinį rudens mėnesį jau būtina montuoti žiemai skirtas padangas, nes kone kiekvieną naktį temperatūra būna neigiama, o to pasekmė - slidūs keliai. Vien per lapkritį būna užregistruoti net virš 300 eismo įvykių, vairuotojams dar nepripratus prie slidžių kelių.

Svarbiausi vairavimo šaltuoju metų laiku principai: saugus greitis, taisyklingas automobilio valdymas ir atsakingas mašinos paruošimas žiemai. Važiuoti taip, kad nepaslystumėte, yra žymiai lengviau, negu suvaldyti jau slystantį automobilį.

Esant plikledžiui asfaltuotos gatvės yra pačios slidžiausios. Itin dažnai eismo nelaimės įvyksta, kai danga yra apledėjusi tik atskirose atkarpose. Tokios netikėtos plikledžio "salelės" dažnai atsiranda ant tiltų, kai ant šaltos konstrukcijos užšąla garuojantis vanduo.

Vairavimas esant lietui ir rūkui

Kai lyja lietus, kelio danga tampa slidži. Sumažėjęs matomumas reikalauja didesnio atidumo ir atsargumo.

Mokymasis vairuoti ir šeimos pagalba

17 metų sulaukusiems asmenims mokytis praktinio vairavimo leidžiama ne tik vairavimo mokykloje, bet ir su šeimos nariu (šeimos vairavimo instruktoriumi). Tiesa, prieš tai reikia išlaikyti vairavimo teorijos egzaminą AB „Regitra“.

Kas gali mokyti vairuoti?

Be specialią licenciją turinčio vairavimo instruktoriaus, mokinį gali mokyti šeimos narys (šeimos vairavimo instruktorius), turintis ne mažesnį kaip 5 metų B kategorijos transporto priemonių vairavimo stažą. Šeimos vairavimo instruktorius kitą šeimos narį gali mokyti praktinio vairavimo tik tada, kai šis yra išlaikęs teorijos žinių egzaminą AB „Regitra“.

Kokius dokumentus reikia turėti mokymo metu?

Šeimos vairavimo instruktorius mokymo metu privalo turėti ir tikrinantiems pareigūnams pateikti:

• Vairuotojo pažymėjimą, suteikiantį teisę vairuoti B kategorijos motorines transporto priemones ir patvirtinantį, kad šeimos vairavimo instruktorius turi ne mažesnį kaip 5 metų šios kategorijos transporto priemonių vairavimo stažą.
• Transporto priemonės registravimo liudijimą (jei mokytojas yra transporto priemonės savininkas).
• Transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų kortelę (ataskaitą).
• Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą).
• Dokumentą (-us), pagal kurį (-iuos) galima nustatyti, kad šeimos vairavimo instruktorius ir mokinys yra šeimos nariai.

Mokinys privalo turėti ir tikrinantiems pareigūnams pareikalavus pateikti:

• Asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą arba asmens tapatybės kortelę).
• AB „Regitra“ pažymą apie išlaikytą teorijos žinių egzaminą.
• Galiojančią vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą (F Nr. 083-1/a).

tags: #trys #svarbus #dalykai #kad #galetumete #vairuoti