Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos istorija prasideda 1996 m. lapkričio 19 d., kai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1353 buvo įsteigta Generalinė miškų urėdija prie tuometinės Miškų ūkio ministerijos. Jau anksčiau, lapkričio 5 d., LR Prezidentas pasirašė Miškų įstatymo 7 straipsnio papildymo įstatymą, kuriuo valstybinių miškų ūkinio valdymo funkcijas, miškų atkūrimo, priežiūros, apsaugos bei miško išteklių naudojimo organizavimą perdavė Generalinei miškų urėdijai. Po nepilnų dvejų metų, 1998 m. birželio 2 d., ji pradėjo funkcionuoti prie Aplinkos ministerijos. 2001 m. liepos 1 d. Miškų įstatymo pakeitimais Generalinei miškų urėdijai buvo perduotos visų šalies miškų urėdijų steigėjo funkcijos.
Šis įstatymas aiškiai suformulavo tuomet veikusių trijų sudedamųjų valstybės valdymo grandžių funkcijas: Miškų departamentas formavo miškų politiką ir vykdė valstybinio valdymo funkcijas, Valstybinė miškų kontrolė buvo atsakinga už Miškų įstatymo principų laikymąsi, o Generalinė miškų urėdija - už valstybinių miškų valdymą, naudojimą, tvarkymą, atkūrimą, apsaugą ir ekonominį stabilumą.
Pirmojo atkurtos Lietuvos miškų ministro profesoriaus Vaidoto Antanaičio pastangomis, pasinaudojus pažangia užsienio šalių patirtimi, buvo priimti radikalūs sprendimai, siekiant, kad miškininkystės sektorius nebebūtų finansuojamas iš biudžeto. Siekis buvo dirbti savarankiškai, ne tik save išlaikyti, bet ir duoti naudos valstybei. Laikas parodė, kad eita teisingu keliu.
Vėlesniais metais buvo atliktas reikšmingas darbas - miškų urėdijoms perduoti buvę kolūkių ir tarybinių ūkių miškai, pradėtas miškų grąžinimas savininkams. Šviesios atminties buvęs generalinio miškų urėdo pavaduotojas Zdislovas Truskauskas, daug jėgų ir laiko paskyręs Miškų įstatymo daugelio pataisų ir nutarimų projektų parengimui, 2006 m. lapkritį laikraštyje „Mūsų girios“ rašė: „Prisimenant Generalinės miškų urėdijos ištakas, pagrindinis jos įsteigimo motyvas buvo tas, kad reikėjo atskirti valstybinių miškų ūkinio tvarkymo ir reguliavimo funkcijas nuo miško politikos formavimo ir valstybinio valdymo funkcijų. Miškininkai tuo metu liko bene vieninteliai šalyje, kurių ministerija dar nebuvo atsisakiusi ūkinio reguliavimo. Ministras skirdavo miškų urėdus, tvirtindavo gamybines užduotis, Miškų ūkio ministerijai urėdijos teikdavo metines ir net ketvirtines ataskaitas. Stiprus buvo ir subjektyvusis faktorius - miškininkų bendruomenė nuo pat pokario laikų tapatino save su miškų ministru, kuris ir turi būti už viską atsakingas. Būtent dėl atsakomybės dvilypumo priimant Miškų įstatymą 1994 m.“
Įkūrimas ir pirmieji žingsniai
Įsteigus Generalinę miškų urėdiją, jai buvo pavesta užtikrinti, kad valstybiniai miškai būtų tvarkomi tinkamai organizuojant miškų atkūrimą, apsaugą, priežiūrą, miško išteklių racionalų naudojimą, rūpinantis valstybinių įmonių ekonominiu gyvybingumu. Tuo metu veikė 43 miškų urėdijos.
GMU įkūrimas sutapo su politinių jėgų kaita. Panaikinus Miškų ūkio ministeriją, jos pastatas atiteko Europos reikalų ministerijai. Gamybiniai skyriai buvo perkelti į Generalinę miškų urėdiją, o miškų politikos formavimas - į Miškų departamento naujai įkurtą Žemės ir miškų ūkio ministerijoje. Netekus patalpų, Generalinei miškų urėdijai teko nuomotis kabinetus įmonėje „Unksna". GMU kolektyvas iš pradžių buvo nedidelis, buvo suformuotas Prekybos skyrius, o Ekonomikos ir Miško atkūrimo skyrius teko kurti ilgokai.
1997 m. vasarį generaliniu miškų urėdu paskirtas Benjaminas Sakalauskas. Tuomet buvo suformuoti visi skyriai: Miškų atkūrimo skyrius, Medienos ruošos ir prekybinių ryšių skyrius, Ekonomikos skyrius. Teisės ir Audito skyriai įsteigti gerokai vėliau.
1998 m. sujungus Aplinkos ir Statybos ministerijas, miškai iš Žemės ir miškų ūkio ministerijos buvo perduoti Aplinkos ministerijai. Tai įgyvendinta įsteigus Miškų ir saugomų teritorijų departamentą prie Aplinkos ministerijos.
Valstybinių miškų valdymo modelis ir veikla
Lietuvos valstybinių miškų valdymo modelis šiuo metu laikomas vienu iš efektyviausių Europoje. Šalies valstybinių miškų valdytojai ne tik save finansuoja, bet ir sumoka didelius mokesčius valstybei. Geriems rezultatams pasiekti daug įtakos turi kompleksinis miškininkavimas, grįstas principu „nuo sėklos iki produkcijos“.
Miškų urėdijų funkcijos
Valstybės įmonės miškų urėdijos vykdo visas su miškais susijusias funkcijas:
- Miškų atkūrimas ir įveisimas
- Apsauga ir priežiūra
- Miško kirtimas ir prekyba pagaminta mediena
- Kirtimo atliekų ruošimas biokuro gamybai
- Miško kelių tiesimas ir priežiūra
- Miško sodmenų auginimas
- Paslaugų teikimas privačių miškų savininkams
- Rekreacinės paskirties miškų tvarkymas ir pritaikymas visuomenės poilsiui
Kitas svarbus veiksnys - valstybė neperskirsto pinigų. Miškininkystės veikla gali tapti nuostolinga, jei mokesčiai už mišką patenka į biudžetą ir po to perskirstomi, kaip tai daroma kai kuriose šalyse.
Reikšmingi pokyčiai ir pertvarkos
Generalinės miškų urėdijos ir Miškų departamento pastangomis nuo 2001 m. liepos 1 d. buvo panaikinta nuostata, kad už miestų žemę galima kompensuoti valstybiniais miškais. Toks ydingas kompensacinis mechanizmas, leidęs „kilnoti“ miškus, grąžinant juos už miesto žemes, galiojo nuo 1993 m. liepos 15 d. Tuo metu apvaliosios medienos buvo kertama apie 30 proc. daugiau negu dabar.
Priėmus naują Miškų įstatymo redakciją 2001 m. ir įsteigus valstybės įmones miškų urėdijas, aiškiai atskirtos miškų politikos formavimo ir ūkinio reguliavimo funkcijos. Prasidėjo pažangus laikotarpis tiek investicijų, tiek pertvarkos prasme, nes iki tol visa valstybinių miškų sistema skendėjo milijoninėse skolose. Pertvarkos davė rezultatų - kai kurių medienos perdirbėjų skolos per trejus metus sumažėjo nuo 46 mln. iki 5 mln. litų.
Buvo atsisakyta medienos perdirbimo veiklos - miškų urėdijose buvę 36 medienos perdirbimo cechai perduoti Valstybės turto fondui arba likviduoti. Nuo 2004 m. miškų urėdijoms priskirti nacionalinių parkų miškai (išskyrus Kuršių Neriją).
Įdiegus „skandinaviškąją“ medienos ruošos technologiją, medienos ruošos sąnaudos sumažėjo net 25 mln. litų.
Miškų vertės ir ploto augimas
Per šį laikotarpį valstybinės reikšmės miškų medynų tūris padidėjo 47 mln. kub. m, valstybinių miškų plotas per dešimtmetį padidėjo 63 tūkst. hektarų, arba 6 proc., o jų vertė - daugiau nei 1 milijardu litų.
Nuo 2006 m. gegužės valstybiniai miškai pradėti registruoti Nekilnojamo turto registre. Vyriausybės nutarimu, kiekviena miškų urėdija privalo saugoti, prižiūrėti ir naudoti jai priskirtus miškus. Miškininkus bei apskričių viršininkų administracijas įpareigojo atlikti valstybinės reikšmės miškų geodezinius matavimus, pažymėti juos natūroje ir valstybės vardu įregistruoti sklypus nekilnojamo turto registre. Deja, iki tol buvusi miškų žinybos vadovybė tokių darbų nedrįso imtis.
Modernizacija ir ateities vizija
Per penkiolika metų buvo modernizuoti visi medelynai. Juose įrengta daugiau nei 60 laistymo įrenginių, iš esmės atnaujinta čia naudojama technika. Šioms investicijoms skirta daugiau nei 60 mln. litų.
Toliau vykdoma Lietuvos miškingumo didinimo programa, kurios pagrindinis tikslas - iki 2020 m. šalies miškingumą padidinti trimis procentais. Didelis dėmesys skiriamas Ąžuolynų atkūrimo valstybiniuose miškuose programai.
Pasiteisino modernių medienos kirtimo ir traukimo mašinų bazės sukūrimas. Šiandien miškų urėdijos su rangovų organizacijomis gali varžytis kaip lygios su lygiais. Joms niekas negali diktuoti medienos ruošos įkainių, nes urėdijų mechanizmais atliekamų darbų kaina yra mažesnė. Kad tokia vykdoma politika yra teisinga, patvirtino 2010 m. škvalo padarinių tvarkymo efektyvumas. Tokios taktikos reikėtų laikytis ir ateityje.
Kad valstybinių miškų valdytojai galėtų sėkmingai konkuruoti rinkoje, ateityje reikėtų pirkti dar daugiau naujos technikos (iki 50 proc. ruošos darbų).
Pastaruoju metu žinyboje diegiama valstybinio miškų ūkio apskaitos informacinė sistema, kompiuterizuojama girininko darbo vieta. Europos Sąjungos lėšomis iš pagrindų pradėta pertvarkyti miškų urėdijų priešgaisrinė sistema - padidinto gaisringumo urėdijose montuojami antžeminiai automatiniai gaisrų stebėjimo įrengimai.
Bandymų reorganizuoti sistemą ir iššūkiai
Laikotarpis nuo GMU įkūrimo kupinas įvairių bandymų reorganizuoti valstybinių miškų ūkio sistemą. Neretai viešai ar paslapčia buvo svarstomi įvairūs pertvarkos projektai, siūlomos darniai veikiančios sistemos išdraskymo metodikos (tendencingus siūlymus teikia ir kai kurie miškininkai). Taip, pavyzdžiui, viename 1999 m. pasirodžiusiame darbe buvo siūloma miškų urėdijas reorganizuoti į AB ar UAB (ne mažiau kaip 90 proc. esamo urėdijų personalo ir turto). Jei būtų įgyvendintas siekis dirbtinai padidinti medžių kirtimo amžių, dalis miškų urėdijų neabejotinai būtų žlugusios. Miškų institutui ir Generalinei miškų urėdijai 2003 m. pasipriešinus, šių užmačių nepavyko įgyvendinti.
Žiniasklaidos priemonėse ne kartą siūlyta privatizuoti valstybinius miškus ir teigta, jog toks privatizavimas būtų naudingas ir valstybei, ir miškams, ir visiems Lietuvos žmonėms. Praėjusių metų rugsėjį visuomenės informavimo priemonėse išplatintas tendencingas atviras laiškas, kuriame eskaluojamas Generalinės miškų urėdijos ir Valstybinės miškų tarnybos funkcijų dubliavimasis.
Didžiąja dalimi nuopelnus, jog Lietuvos valstybiniai miškai dar neišdalinti, vertėtų priskirti ir iki šiol dirbusiems kai kuriems ministrams, Seimo Aplinkos apsaugos komitetams, Seimo nariams, visuomeninėms organizacijoms ir, žinoma, daugumai miškininkų, miškų urėdijų vadovų ir specialistų.
Finansiniai rodikliai ir indėlis į valstybės biudžetą
Minėtu laikotarpiu valstybinės reikšmės miškų medynų tūris padidėjo 47 mln. kub. m, o jų vertė - daugiau nei 1 milijardu litų. Valstybinių miškų plotas per dešimtmetį išaugo 63 tūkst. hektarų.
Valstybinių miškų sektoriaus sumokami į valstybės biudžetą mokesčiai per 15 metų padidėjo 11 kartų: nuo 1,3 iki 14,2 litų už kietmetrį medienos, t. y. „dividendai“ valstybei išaugo nuo 7 mln. (1995 m.) iki 51 mln. (2010 m.) litų, arba daugiau nei 7 kartus.
Per pastaruosius trejus metus valstybinių miškų sektoriaus mokamų į valstybės biudžetą veiklos ir pelno mokesčiai padidėjo daugiau nei 300 proc., kai kitiems valstybės turtą naudojantiems sektoriams specialūs mokesčiai nekito. Nuo 2008 m. valstybinių miškų sektoriaus mokami į valstybės biudžetą mokesčiai už miško išteklių naudojimą padidėjo 2,5 karto, pasiekė 30 proc. šių išteklių (atnaujinamų) vertės ir yra 6 kartus didesni nei mokestis už kitų gamtos išteklių naudojimą. Šie mokesčiai didžiausi tarp visų miškų sektorių Europoje.
Be to, miško išteklių atnaujinimui kasmet panaudojama 90-95 mln. litų, t. y. 55 proc. šių išteklių vertės - iš viso 85 proc. vertės.
Miškas yra ypatingas Lietuvos turtas, turintis didžiulę ekonominę, ekologinę bei socialinę vertę, kurių nesumenkino net ekonominė krizė. Tik pasireiškus pirmiesiems ekonominės krizės požymiams, GMU 2008 m. rugpjūtį viena pirmųjų pasitvirtino krizių valdymo planą, su kuriuo pavyko suvaldyti ekonomikos nuosmukį, nedarant skriaudos miškui. Nors iš dalies sumažinti atlyginimai, nepirmaeilės išlaidos, tačiau medelynams, miškų ūkio darbams, priešgaisrinei apsaugai ir kitoms reikmėms skirta lėšų tiek, kiek reikėjo.
Generalinės miškų urėdijos misija ir likvidavimas
Generalinės miškų urėdijos misija yra didinti valstybinių miškų kaip svarbiausios visų šalies miškų sudedamosios dalies ekologinę, aplinkosauginę, ekonominę, rekreacinę bei kitas visuomenei svarbias vertes, tvarkant juos tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principais, racionaliai naudojant miškų išteklius, juos atkuriant ir gausinant.
Generalinė miškų urėdija savo veikloje vadovavosi Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos nuostatais, patvirtintais 1996 m. lapkričio 19 d. priimtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1353.
Generalinė miškų urėdija buvo likviduota 2018 m. Tais pačiais metais buvo įkurta Valstybinių miškų urėdija, sudaryta iš 26 regioninių padalinių, apjungusių ankstesnes 42 miškų urėdijas.
tags: #generaline #misku #uredija #prie #aplinkos #ministerijos