Jono Virkučio požiūris į automobilių kelių priežiūrą ir medžių šalinimą

Sausio 22 dieną, penktadienį, įvyko Mažeikių rajono savivaldybės tarybos Ekonomikos, finansų ir vietinio ūkio komiteto posėdis, kuriame buvo svarstomi įvairūs klausimai, susiję su vietiniu ūkiu ir verslo parama.

Vietinio ūkio ir verslo paramos klausimai

Komiteto nariai, tarp kurių buvo pirmininkė Laima Nagienė, pavaduotojai Virgilijus Eidimtas ir Deivydas Vyniautas, taip pat Alvydas Balčiūnas, Laimutė Kačerauskienė, Juozas Kelmelis, Vytautas Mažeikis, Darius Seilius, Andriejus Virkutis ir Jonas Žičkus, svarstė 14 pranešėjų pristatytų klausimų.

Smulkiojo ir vidutinio verslo rėmimo fondo nuostatų pakeitimai

Pagrindinius pakeitimus Smulkiojo ir vidutinio verslo rėmimo fondo nuostatų naujoje redakcijoje pristatė Ekonomikos skyriaus vedėjas Romualdas Sakalauskas. Svarbiausi pakeitimai apima konfidencialumo ir nešališkumo deklaracijos pasirašymą Fondo komisijos pirmininko, narių ir ekspertų. Numatoma galimybė iki 50% kompensuoti patalpų nuomos kainą, tačiau kompensacija neviršys 300 eurų per metus. Taip pat įtraukta nuostata, leidžianti teikti pilną paramą darbo vietos finansavimui tik tuo atveju, jei asmuo įdarbinamas pilnu etatu. Jei darbuotojas įdarbinamas mažesniu etatu, paramos dydis proporcingai mažinamas.

Susisiekimo ir komunikacijų modernizavimo programa

Vietinio ūkio skyriaus vedėjas Alfonsas Žiulpa pristatė 2016-2022 metams parengtą Susisiekimo ir komunikacijų modernizavimo ir priežiūros programą. Programos tikslas - gerinti susisiekimo sąlygas rajono ir miesto gatvėse bei keliuose, užtikrinti saugų eismą, atnaujinti ir modernizuoti susisiekimo infrastruktūrą. Nors gerinti susisiekimo sąlygas yra vienas iš strateginių Mažeikių rajono savivaldybės tikslų, šiuo metu kelių priežiūros ir plėtros programai skiriamos lėšos nėra pakankamos, kad būtų visiškai atstatyta rajono kelių infrastruktūra. Preliminarus reikalingų lėšų poreikis programos įgyvendinimui siekia 2,8 mln. eurų.

Medžių šalinimas kelių priežiūros metu

Viena iš aktualiausių temų, aptartų posėdyje ir vėliau inicijavusių diskusijas, tapo medžių šalinimas, atliekant kelių remonto darbus. Administracijos direktoriaus B. Kaimo minimas atvejis dėl 76 medžių, augančių kelio apsaugos zonoje, parodo susidūrimą tarp gyventojų interesų ir kelių infrastruktūros plėtros poreikių.

Gyventojų nepasitenkinimas ir medžių sodinimo tradicijos

Stanislava, kurios sodyba nukentės bene labiausiai, pasakojo apie jos šeimos sodintus medžius, tarp kurių - ąžuolai, trešnės, uosiai, beržai ir kaštonas. Kai kuriems medžiams yra per 200 metų. Šie medžiai buvo sodinti minint svarbius įvykius ar sukaktis ir auginti su meile, todėl Astrauskams yra labai brangūs. Moteris paaiškino, kad medžiai buvo sodinti tais laikais, kai kelias buvo gerokai siauresnis, o transporto priemonė - arklys. Be to, tuomet žemės nuosavybės dokumentuose nebuvo žymima kelio apsaugos zona, todėl medžiai niekam nekliuvo. Situacija pasikeitė, kai buvo nuspręsta asfaltuoti šią kelio atkarpą ir paaiškėjo, kad visi medžiai, patenkantys į kelio apsaugos zoną, turi būti kertami.

Pasak Stanislavos, tai primena sovietinius laikus, kai valstybė nusavino žemes. Ji stebisi, kad sklypo pakraštys, kuris daugelį metų priklausė šeimai ir kuriame buvo sodinami medžiai, dabar tapo kliūtimi. Ji taip pat minėjo, kad ne viena luknėniškių šeima susidūrė su panašia problema, kai jų sodinti medžiai, augantys ties sklypo riba, dabar turi būti šalinami.

Jono Virkučio, UAB „Šiaulių plentas“ darbų vadovo, pozicija

Luknėnuose sutiktas darbų vadovas Jonas Virkutis aiškino S. Astrauskienei, kad nepaisant gyventojų nepasitenkinimo, su medžiais teks atsisveikinti, nes kiekvienas medelis, augantis per arti kelio, yra pažymėtas projekte kaip šalintinas. Jis pabrėžė, kad tokia situacija jam nėra naujiena ir pateikė pavyzdį iš Mažeikių, kur gyventojai, protestuodami prieš medžių kirtimą, nieko nepasiekė. J. Virkutis argumentavo, kad seni medžiai gali nuvirsti ir prispausti ką nors, o jaunų medžių šaknys gali iškilti naują asfaltą. Todėl medžiai, augantys per arti kelio, turi būti šalinami. Jis pridūrė, kad net jei medžiai ir būtų palikti, atliekant darbus jų šaknys būtų pažeistos, todėl jie ilgai nebežaliuotų.

Nuosavybės teisės ir medienos tvarkymo tvarka

J. Virkutis paaiškino, kad visi medžiai, augantys kelio apsaugos zonoje, yra kelio savininko, šiuo atveju - Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) nuosavybė. UAB „Šiaulių plentas“, perėmusi remontuojamą kelio dalį nuosavybėn, privalo apie pavogtą medieną informuoti policiją. Jis paminėjo, kad anksčiau tvarka buvo paprastesnė: medžius, trukdančius remonto darbams, leisdavo nupjauti patiems sodybų šeimininkams. Dabar griežtai nurodyta, kad visa nupjauta mediena turi atitekti direkcijai.

S. Astrauskienė domėjosi galimybe pasiimti kelininkų nupjautus medžius, tačiau sulaukė pasiūlymo dalyvauti medienos pardavimo aukcione. Ji išreiškė nuostabą, kad patiems sodinus ir auginus medžius, dabar tenka juos pirkti.

Komunikacija su gyventojais ir LAKD atsakymai

Luknėnų gyventojai siuntė ne vieną raštą Lietuvos automobilių kelių direkcijai, prašydami palikti ramybėje jų sodintus medžius, tačiau atsakymų nesulaukė. Taip pat nebuvo surengtas šio kelio atkarpos remonto darbų projekto viešas pristatymas. Gyventojai nebuvo informuoti ir apie planuojamus pjauti medžius. J. Virkutis pabrėžė, kad apie pjaunamus medžius informuoti neprivaloma, nes jie yra ne žmonių, o direkcijos nuosavybė.

„Žemaitis“ kreipėsi į LAKD dėl luknėniškių skundų. LAKD atstovas spaudai informavo, kad į raštišką prašymą nepjauti sodintų medžių iki šiol nebuvo atsakyta, nes tam yra numatytas mėnesio terminas. Tikėtina, kad atsakymas bus gautas tik po to, kai medžių vietoje liks tik kelmai. Klausimas dėl galimybės luknėniškiams palikti jų sodintų medžių medieną kol kas liko be atsakymo.

S. Astrauskienė vakar rytą paskambinusi į redakciją, su liūdesiu pranešė, kad medžiai jau kertami. Ji apgailestavo, kad buvęs žalias kaimas dabar taps dykyne.

tags: #jonas #virkutis #automobiliu #keliai