Karibai - tai tropinių salų grandinė, viliojanti neįtikėtino žydrumo jūra, geltonais paplūdimiais ir vešliomis džiunglėmis. Tačiau realybėje šis rojaus kampelis susiduria ir su nemandagiais vietiniais gyventojais bei nusikalstamumu. Nepaisant to, keliautojai į Karibus traukia milijonais, o daugelį salų kasmet aplanko gerokai daugiau žmonių nei jose gyvena.
Svarbiausiuose uostuose vienu metu gali stovėti penki ar aštuoni didžiuliai kruiziniai laivai, kiekvienas iš kurių atplukdo 2-5 tūkstančius turistų. Dalį kruizų keleivių salos domina tik iš dalies - jie apsiriboja paplūdimiais ir apsipirkimu. Tačiau tiems, kurie trokšta pamatyti daugiau, geriausias būdas keliauti po Karibus ir vėlgi yra kruizas. Kruiziniai laivai ir Karibai tarsi sukurti vienas kitam: kadangi salos dažnai būna mažytės, vienos dienos, praleistos uoste, pakanka, kad su kiekviena iš jų susipažintumėte.
Geografinis ir politinis Karibų regiono paveikslas
Jei kas nors paklaustų, kiek Karibų šalių yra iš viso, tikriausiai būtų įvardijami gerokai mažesni skaičiai nei yra iš tikrųjų. Nors Karibuose gyvena tik 42 milijonai žmonių (panašiai kaip vienoje Ispanijoje), pačių šalių čia - net 31 (daugiau nei abiejuose Amerikos žemynuose kartu sudėjus!). Atmetus šešias didžiausias Karibų šalis, likusiose 25-iose kartu paėmus gyvena mažiau žmonių nei Lietuvoje - vos 2,9 milijono.
Įprasta, kad kiekviena didesnė Karibų sala yra atskira šalis, ir toks skaldymasis tęsiasi. Tačiau Karibai išlieka paskutiniu pasaulio regionu, kuriame kolonijų vis dar daugiau nei nepriklausomų valstybių. Nepriklausomų valstybių tėra vos 13.
Kolonijų ir nepriklausomų valstybių skirtumai
Pavyzdžiui, į Šv. Martyno salos oro uostą atskrenda „Air France“ lėktuvas iš Paryžiaus. Ši sala padalinta tarp olandų ir prancūzų kolonijų ir yra tokia maža bei kalnuota, kad vienintelė vieta, tinkama didesniems lėktuvams tūpti, yra virš Maho paplūdimio.
Kolonijos dažnai yra turtingesnės už nepriklausomas valstybes, nes į jas investuojami nutolusių sostinių pinigai, ir jose dažniau vilas perka multimilijonieriai. Nors šių kolonijų negalima supainioti nei su Europa, nei su žemynine Amerika, tai lemia ne vien klimatas.
Kultūrinė ir socialinė įvairovė
Beveik visose Karibų salose dauguma gyventojų yra juodaodžiai, ir tarpusavyje jie kalba savitomis kreolinėmis kalbomis - Europos ir Afrikos kalbų mišiniu. Kiekviena sala turi savo unikalią kalbą, liaudies šokius ir muziką.
Karibai buvo svarbus vergų prekybos punktas, kuriame klestėjo cukraus plantacijos. Atvežtų vergų skaičius greitai pranoko europiečius kolonistus. Šis istorinis palikimas iki šiol formuoja regiono kultūrą.
Istoriniai ir kultūriniai paveldai
XX a. kitus skirtumus Karibų salos „paveldėjo“ iš buvusių ar esamų imperijų. Pavyzdžiui, vienose salose eismas vyksta kaire kelio puse, kitose - dešine. Dar įdomiau tai, kad kai kuriose kairiapusio eismo šalyse populiarūs dešiniapusiam eismui pritaikyti automobiliai, importuoti iš JAV. Sent Kitse automobilių nuomos punktas netgi pasiūlė tokį variantą.
Skiriasi ir salų oficialios kalbos, valiutos (nuosavos, regioninės, kolonijinės ar užsienio), ir religijos. Nors visos salos krikščioniškos ir labai religingos, jos gali būti anglikoniškos, katalikiškos ar kalvinistinės.
Kelionių po Karibus ypatumai
Daugelis Karibų šalių turi daugiau teritorinių vandenų nei sausumos, o atstumas iki jūros niekada neviršija 10 km (išskyrus kelias didžiausias salas, kaip Kuba ar Puerto Rikas). Dažnai sala gražiausiai atrodo žvelgiant iš vandens, ypač vulkaninės, su savo išraiškingu profiliu.
Kita priežastis rinktis kruizą - tai galimybė pamatyti salas iš vandens. Kai kurias įsimintiniausias salas teko tik praplaukti pro šalį. Tačiau Karibų salų kontūrus galima matyti ne tik iš laivo, bet ir vieną nuo kitos. Jos išsidėsčiusios arti viena kitos, ir giedrą dieną prie horizonto paprastai galima pastebėti bent kelias kitas salas.
Kruizai - patogus būdas pažinti salas
Šitaip plaukdami iš salos į salą kadaise jas apgyvendino indėnai aravakai, vėliau juos išstūmė indėnai karibai, kurių garbei salynas vadinasi iki šiol. Nors europiečių atvežtos ligos ir žudynės indėnų Karibuose beveik neliko.
Šiandien kruiziniai laivai plaukia iš salos į salą: išaušus atvyksta į uostą, o prieš temstant jį palieka. Jei atstumas tarp salų per mažas, laivai naktį dar pasisukinėja, kad turistai spėtų papramogauti ir laive.
Gamtos ir gamtos stichijų įtaka
Karibų salų grandinė skiria Karibų jūrą (rytuose) nuo atviro Atlanto vandenyno, ir abu krantai smarkiai skiriasi. Karibų jūros krantas yra ramus, pilnas paplūdimių maudynėms ir kaitinimuisi. Dalis Karibų salų lankytinų vietų yra po vandeniu: koralų rifai, nuskendę imperijų eros laivai, gabendavę į Europą auksą ir cukrų.
Tačiau iš jūros ateina ir didžiausias Karibų siaubas - uraganai. Kasmet nuo birželio iki lapkričio (o ypač tarp rugpjūčio ir spalio) - uraganų sezonas.
Nelaimės ir gamtiniai reiškiniai
San Germano miestelio gatvė Puerto Rike. Karibai - seniausios Europos kolonijos Amerikoje, todėl miestai ten labai seni. Tačiau toli gražu ne visi jų atlaikė stichiją ir karus.
Retesnis, bet daugiau žalos pridarantis reiškinys - vulkanai. Ne vienas Karibų miestas, po vulkano išsiveržimo, yra visiškai apleistas. Monserato salos sostinė Plimutas nuo 1995 m. iki šiol yra suodinas miestas-vaiduoklis, kur net turistai neįleidžiami.
Saugumas ir turistų patirtis
Didžiausia tikimybė keliautojui nukentėti ne nuo gamtos, o nuo nusikaltėlių. Tiesa, saugumas Karibų salose labai varijuoja. Kai kurios salos statistiškai yra vos nesaugesnės už Lietuvą (pvz., Barbadosas), kitos - tarp pavojingiausių pasaulio šalių (pvz., JAV Mergelių salos).
Nors atokesnės jų vietos gali būti truputį nejaukios, kelionių į Karibus metu nesijaučiau taip nesaugiai, kaip kai kuriose Brazilijos ar Juodosios Afrikos vietose. „Laukinės atmosferos“ ištroškusius keliautojus labiau, tikriausiai, erzins kiti turistai.
Kelionės ne sezono metu
Jeigu mėgstate autentiką, norite pamatyti daugiau vietinių veidų, o ne tik amerikiečių turistų, ar paplūdimyje turėti laisvos erdvės, keliaukite į Karibus ne sezono metu. Pirmojo kruizo metu gegužę laivas būdavo vienintelis kiekviename uoste, kuriame švartavosi.
Ne kiekvienas, kas atrodo kaip turistas, yra turistas. Dėl savo saulės, mažų mokesčių kai kuriose salose, Karibai pritraukia ir daug nuolatinių gyventojų iš turtingų šalių, ypač JAV. Amerikai būdingus prekių ženklus ir verslų tinklus Karibuose taip pat lengvai rasi.
Barbadoso sostinės Bridžtauno krantinė.
Fauna, flora ir istorinės vietovės
Karibų salose nėra labai aukštų kalnų, didelių krioklių ar upių, nes salos tam per mažos. Tačiau tai, kas ten yra, - labai gyva. Į salas „neatvyko“ jokie didesni gyvūnai, išskyrus kelias žmonių užvežtas rūšis (pvz., beždžiones Sent Kitse). Tačiau po liūties iš urvelių išlenda daugybė krabų.
Dar turtingesnė Karibų augalija - medžiai itin vešlūs, išsikeroję, ryškiai žali. Beveik visa graži architektūra, ką Karibų salose pastatė žmonės, liko nuo kolonistų laikų, kaip ir viskas, kas atplaukė jūra, nuo XVI a. iki pat XX a., kai vieni iš kitų užgrobė ir perpirkinėjo salas.
Fortai ir kolonijiniai dvarai
Kiekvienoje saloje kolonistai pastatė po vieną ar kelis fortus, kad gintųsi nuo priešiškų imperijų ir jų remiamų piratų. Aišku, tikrovėje piratai buvo žiaurūs nusikaltėliai, gavę kokios Europos imperijos paramą, kad niokotų konkuruojančių imperijų laivus.
Vaizdas iš Brimstouno forto Sent Kitse. Vienos praeities problemos - piratų - Karibuose nebeliko, o fortų patrankos tyli. Kai kurie Karibų fortai dydžiu prilygsta europiniams, tačiau Karibų miestai - gerokai mažesni, niekaip negalintys konkuruoti su aplinkine gamta, kalnais ir slėniais.
Juose yra žavių bažnytėlių, senų kolonistų antkapių ar karibiškos kolonijinės architektūros pastatų su išsišovusiomis metalinėmis terasomis. Panašiai - labiausiai gamtos kontekste - žavūs ir seni kolonistų dvarai su sodais, romo fabrikais, apžvalgos aikštelėmis, iš kurių koks britų ponas (ar jo vietininkas) stebėdavo darbininkų triūsą cukranendrių plantacijose.
Iki XIX a. plantacijose dirbo vergai, o paskui, Europos imperijoms vienai po kitos naikinant vergovę, jau samdomi darbininkai. Jie plantacijose pasistatydavo lengvai išrenkamus medinius namelius (netekę darbo persikeldavo juos kitur) - tokių daug likę iki šiol.
Sufrieras Sent Lusijoje - vienas senų kolonijinių miestelių. Miestu jis nevadinamas, nes nėra sostinė. Ne vienoje saloje girdėjome, kad žodis „miestas“ vartojamas kaip „sostinė“ sinonimas.
Gyvenimo ritmas ir prekyba
Atmosfera Karibų miestuose - labiau afrikietiška. Chaotiški turgūs, visokias prekes siūlantys prekeiviai, gatvėmis vaikštinėjantys nežinia kieno gaidžiai, vištos ir viščiukai, skurdesnėse šalyse - ir šalikelėse numesti pusiau išrinkti rūdijantys kledarai.
Pastaraisiais dešimtmečiais ten įrengti tik vergovės panaikinimo skverai ar monumentai ir nuolat plečiami kruizinių laivų uostai - parduotuvės kiekviename užima gerokai didesnį plotą nei prieplaukos. Turtingi turistai iš Amerikos Karibuose neįtikėtinai masiškai perka auksą, deimantus, kitus brangakmenius. Kontrastas tarp žėrinčių vitrinų su net daugeliui lietuvių neįperkamomis prekėmis ir vietinių elgetų anapus - neįsivaizduojamas.
Verslo ir paslaugų specifika
Parduotuvių savininkai kruizų keleivius „verbuoja“ dar neišlipusius iš laivo: kol laivai plaukia, juose pilna „paskaitų“, „seminarų“ ir kitko, aiškinančių, be kita ko, vienos ar kitos kranto parduotuvės produktų kone stebuklingus privalumus.
Batikos darbai Sent Kitse ir Nevyje. Dirbtuvės įkurtos sename dvare. Tradiciniai amatai daug kur Karibuose tapę pelningais būdais užsidirbti iš turistų.
Dolerius iš turistų tikisi visi Karibų prekeiviai, todėl kainos mažesnėse salose dvigubai didesnės netgi nei JAV - ypač maisto, gėrimų, suvenyrų, autonuomos ir kitų paslaugų turistams. O kokybė tiek pat kartų mažesnė. Vietiniai dirba lėtai, nelinkę ko nors aiškinti, o kliento klausimą, į kurį nenori, tingi, ar negali atsakyti, tiesiog ignoruoja tylėdami. Jei kas nepatiks, dar ir piktai aprėks (“Ko nesustojai, gi šaukiau”).
Tipinis Karibų aptarnavimo sferos pavyzdys - automobilių nuoma Šv. Martyno saloje, su kuria buvo sutarta internetu. Atėjus prie durų, jos buvo užrakintos. Kažkoks vietinis aiškino, esą automobilių nuoma šeštadieniais nedirba ir reikėtų nuomotis automobilį iš jo. Nenorint susidurti su apgaviku, geriau buvo nueiti į dar kitą agentūrą. Vėliau gautas kandus atsiprašymo el. laiškas iš pirmosios agentūros: „Apgailestaujame, kad negalėjote palaukti net 5 minučių“.
Šv. Martyno sala. Sąsmauka su kurortais supa ežerą.
Turizmo plėtra ir infrastruktūra
Tikriausiai, Karibų žmonės išlepinti turizmo: kai tos salos - artimiausios visus metus karštos žemės nuo tokių Amerikos didmiesčių, kaip Niujorkas, Bostonas, Filadelfija ar Čikaga, kelionės į jas visada bus populiarios. Todėl Karibuose yra turtingiausios pasaulio šalys tarp tų, kuriose dauguma gyventojų - juodaodžiai, o Juodąją Afriką savo ekonomika jos lenkia ir dešimt kartų.
Be to, patys išrankiausi turistai su karibišku aptarnavimu ne ką tesusiduria: automobilių nesinuomoja, o ekskursijas perka jau kruiziniuose laivuose.
Paslaugų prieinamumas turistams
Daugelį mažesnių Karibų salų sieja vienas dalykas: jos daro viską, kad panaikintų turistams bet kokias kliūtis. Daugelyje Karibų salų pilna visokių angliškų ar įvairiakalbių informacinių lentų turistams apie vietos istoriją ir dabartį. Vietiniai puikiai žino, kas kur svarbiausia kelionių metu.
Štai Maho paplūdimyje Šv. Martyno saloje visuomet surašyti atvykstančių lėktuvų grafikai. Itin paprasta išsinuomoti automobilį: vairuotojo duomenis agentūros leisdavo atsiųsti iš anksto, o automobilio grąžinimas - tiesiog jo palikimas aikštelėje, be jokios biurokratijos.
Nėra ir jokių tikrinimų uosto muitinėse - daugelyje šalių net paso nežiūri, tik kruizo keleivio kortelę. Kai atplauki kruiziniu laivu, visa tai labai vertini. Juk kiekvienoje saloje turėdavome po maždaug aštuonias valandas.
Transporto priemonės ir kelionės maršrutai
Vienintelis rimtesnis kelionių Karibuose sudėtingumas - transportas pačiose salose. Nors automobilių nuoma nepigi (be to, nuomojantis aštuonioms valandoms vis tiek mokama už parą), keliaujant keturiese labiausiai apsimokėjo judėti būtent taip. Išnuomotais automobiliais apvažiuotos trys salos.
Vienoje saloje (Sent Lusijoje) keliauta su ekskursija, užsakyta kruiziniame laive, nes ten nemaži (Karibų masteliais) atstumai kalnų keliais, dėl ko patiems būtų buvę sunkiau planuoti laiką, kad spėtų į laivą.
Viešasis transportas ir taksi
Sent Tome (JAV Mergelių salos) vaikščiota pėsčiomis ir naudotasi autobusais. Taip - pigiausia (ypač jei keliaujate vienas ar dviese). Tačiau galimybės - ribotos. Autobusų maršrutai daugelio gražiausių salų vietų nesiekia, jokie jų grafikai neskelbiami.
O štai taksi Karibuose labai brangus, taksistai dar įsigudrina imti mokestį iš kiekvieno keleivio atskirai.
Išplaukiant iš Nasau uosto Bahamuose.
Didžiosios ir mažosios Karibų salos
Kas parašyta aukščiau, tinka mažosioms Karibų saloms. Didžiosios, kaip Kuba, Dominikos Respublika ar Puerto Rikas, savo atmosfera kur kas labiau primena žemyną. Ten jau ne visas gyvenimas sukasi apie turistus, lankytinų vietų daugiau, atstumai didesni, neįmanoma visko apžiūrėti per vieną dieną, transporto galimybės įvairesnės ir t.t.
Kai kurios didesnės Karibų salos tarnauja ir kaip pagrindiniai kruizinių laivų uostai, kuriuose galima pradėti ir užbaigti kruizą. Todėl nebloga mintis atskristi į tokią salą bent kelias dienas prieš kruizą ir pakeliauti po ją rimčiau, o tuomet lipti į kruizinį laivą.
Saloų apžvalga
* Barbadosas: Senas britų kolonistų dvaras. Labai brangu. Turtingiausia Karibų valstybė. Nėra skurdo atmosferos, bet kartu tai ir nėra Europos kolonija. Didžiuliai viešbučiai (jei patinka). Daugybė salų, jei nenorite būti vienoje.* Dominikos Respublika: Didelė, turi platų spektrą kurortų, Santo Domingas - seniausias Amerikos miestas, yra ir 3km+ kalnai. Rajų miestas - galimybė braidyti su rajomis. Nemažos kainos.* Kuba: Unikali kultūra - regis, Bobas Marlis, rastafariai, afrikietiška dvasia. Socializmas (tiems, kas jaučia jam nostalgiją ar nori išvysti savo akimis dar leisgyvį), o tiksliau ypatinga kubietiška sistema. Apgriuvę pastatai ir seni automobiliai (kam jie romantiški). Kainos neatitinka kokybės. „Vakarietiško“ prekių ir paslaugų lygio daugelyje miestų nerasite už jokius pinigus. Socializmas (tiems, kam jis tėra bjauri atgyvena).* Puerto Rikas: Iščiustyti senamiesčiai. Gerai saugoma gamta. Nedidelės kainos (tik Karibų masteliais). Aresibo observatorija. Gamta ne tokia įspūdinga kaip kai kuriose kitose Karibų salose. Dėl didesnio ploto apvažiuoti Puerto Rikui vienos dienos neužteks.* Sent Kitsas ir Nevis: Brimstouno fortas (didžiausias taip puikiai išsilaikęs visuose Karibuose). Didinga pietinio pusiasalio gamta. Mažas dydis (galima viską aplankyti per dieną).* Sent Lusija: Nuostabi gamta: žalios Pitonų uolos, rūkstantys vulkanai. Kiek įkyroki vietos prekeiviai. Mažai įdomių vietų.* JAV Mergelių salos: Statistiškai viena nesaugiausių pasaulio šalių.* Šv. Martynas: Maho paplūdimys, tiesiai virš kurio leidžiasi lėktuvai. Mažiausia padalinta vandenyno sala - tad aplankysite net dvi šalis. Pusėje salos atsiskaitoma eurais (nereikės keistis valiutos). „Pirmojo pasaulio“ atmosfera. Labai mažas plotas.Atstatyto Fairview dvaro vidus Sent Kitse.
Visgi, tikriausiai nerekomenduočiau skristi tik į vieną kurią Karibų salą.
tags: #tolimuju #reisu #vairuotoju #daina