Sukčiavimas techninės apžiūros centruose: atvejai ir kaip apsisaugoti

Techninės apžiūros centruose pasitaikantys sukčiavimo atvejai kelia didelį susirūpinimą tiek vairuotojams, tiek atsakingoms institucijoms. Ši problema apima platų spektrą - nuo kyšininkavimo už teigiamą apžiūros išvadą iki nesąžiningų bandymų primesti nereikalingus remontus ar paslėpti automobilio defektus. Svarbu suprasti, kaip veikia šios schemos ir kokiais būdais galima apsisaugoti.

Kyšininkavimo atvejai Šiaulių techninės apžiūros centre

Šiaulių apygardos teismas paskelbė nuosprendį baudžiamojoje byloje, kurioje Rolandas Jokubaitis ir Deividas Juozapaitis buvo kaltinami papirkimu, Tomas Liaudanskis - padėjimu papirkti ir kyšininkauti, o valstybės tarnautojui prilyginti Linas Astrauskas ir Giedrius Vaitkus - kyšininkavimu. Nusikalstamos veikos padarytos 2020 m. pabaigoje ir 2021 m. pradžioje Šiaulių techninės apžiūros centre, atliekant automobilių techninę apžiūrą.

R. Jokubaičio ir D. Juozapaičio kreipimasis dėl techninės apžiūros

Nustatyta, kad skirtingu laiku R. Jokubaitis ir D. Juozapaitis kreipėsi į T. Liaudanskį dėl jų automobilių techninės apžiūros. R. Jokubaitis, kuriam T. Liaudanskis yra sesers sūnus, klausė, ar įmanoma atlikti automobilio techninę apžiūrą ir gauti teigiamą išvadą už pinigus. Anot R. Jokubaičio, nuvaręs pirmą kartą automobilį „VOLVO V70“ atlikti techninę apžiūrą, techninės apžiūros centro darbuotojas rado trūkumų, vienas iš kurių - išpjautas katalizatorius. Po kurio laiko R. Jokubaitis ir T. Liaudanskis susitiko prie centro, kur T. Liaudanskis liepė palikti pinigus matomoje vietoje. R. Jokubaitis pinigus - 20 ir 10 eurų kupiūras - padėjo prie pavarų svirties, šalia peleninės. Automobilio patikrinimo metu kontrolierius buvo įlipęs į automobilį, o išvažiavus iš centro pinigų nebebuvo.

Tuo metu D. Juozapaitis kreipėsi į T. Liaudanskį dėl pagalbos padedant gauti teigiamą jo automobilio „Chrysler Sebring“ techninės apžiūros išvadą, nes turėjo abejonių dėl automobilio važiuoklės ir dujų išmetimo. T. Liaudanskis jam pasakė, jog ši išvada kainuos 30 Eur, jeigu automobilio trūkumai nežymūs, arba - 50 Eur, jeigu trūkumai didesni. D. Juozapaitis 50 Eur kupiūromis po 20 ir 10 Eur padėjo kavos puodelyje prie automobilio pavarų svirties. Vyras nusprendė apžiūrą atliksiančiam specialistui duoti didesnę sumą, jam terūpėjo tik tai, kad automobilį pripažintų techniškai tvarkingu.

Kaltinamųjų pozicijos ir teismo išvados

Teisme Šiaulių techninės apžiūros centro kontrolieriai L. Astrauskas ir G. Vaitkus kaltu neprisipažino. L. Astrauskas teigė, kad T. Liaudanskio nepažįsta, jo automobilio anksčiau nebuvo tikrinęs, pinigų „Volvo“ automobilyje nematė ir neėmė, o klientus perspėja nepalikti pinigų. G. Vaitkus taip pat kaltės nepripažino, nurodė, kad „Chrysler Sebring“ trūkumų nerado ir jokio susitarimo dėl atlygio nebuvo, pinigų nematė ir kyšio nepriėmė. Kratų metu jis savanoriškai pateikė turėtus 30 Eur, teigdamas, kad tai likę pinigai nuo pietų.

Nepaisant kaltinamųjų neprisipažinimo, teismas juos pripažino kaltais. Teismas konstatavo, kad kaltinamiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos įrodytos liudytojų parodymais, kriminalinės žvalgybos duomenimis ir kita bylos medžiaga. Nustatyta, kad L. Astrauskas, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, paėmė 30 Eur kyšį už teigiamus R. Jokubaičio automobilio apžiūros rezultatus. Taip pat įrodyta, kad G. Vaitkus paėmė 50 Eur kyšį iš D. Juozapaičio, nors pas jį rasta 30 Eur. Teismo nuomone, G. Vaitkus turėjo galimybę disponuoti ar paslėpti likusią kyšio dalį.

Paskirtos bausmės

• L. Astrauskui: 2 500 Eur bauda, sumokėti per vienerius metus, ir teisės dirbti techninių apžiūrų centre kontrolieriumi atėmimas 1 metams. Konfiskuoti 30 Eur.
• G. Vaitkui: 7 500 Eur bauda, sumokėti per dvejus metus, ir teisės dirbti techninių apžiūrų centre kontrolieriumi atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiams. Konfiskuoti 50 Eur.
• T. Liaudanskiui: 8 500 Eur bauda, sumokėti per dvejus metus.
• R. Jokubaitis ir D. Juozapaitis: atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Turės sumokėti po 1 000 Eur įmokas į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Teismo nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs.

Techninės apžiūros problemos dėl ridos klastojimo

Nuo 2025 m. liepos 7 d. automobiliai su suklastotais ridos duomenimis nebegalės gauti teigiamos techninės apžiūros išvados. Šį sprendimą prieš dvejus metus pasiūlė Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA), siekdama pažaboti ridos klastotojus.

Apgautų vairuotojų situacija

Dažniausiai dėl nesąžiningų perpardavinėtojų veiklos nukenčia eiliniai vairuotojai, kurie neretai tik techninės apžiūros metu sužino, kad automobilio rida buvo koreguota. Anot „carVertical“ eksperto Mato Buzelio, tokia tvarka jau ir taip nukentėję žmonės bus baudžiami dar kartą, nors per dvejus metus jiems nebuvo pateikta siūlymų, ką daryti patekus į tokią situaciją. Ridos klastojimas yra opi problema visoje Europoje, dėl kurios lietuviai už naudotus automobilius permoka apie 22,4 proc.

Neaiškumai dėl nukentėjusiųjų veiksmų

Nerimą kelia tai, kad likus mažiau nei porai mėnesių iki tvarkos įsigaliojimo, nėra oficialiai komunikuojama, ką reikės daryti tiems, kurie techninės apžiūros metu sužinos apie ridos klastojimą. „carVertical“ ekspertas teigia, kad net LTSA neįvardija, ką reikės daryti, kad automobilio rida nebekeltų problemų pakartotinės apžiūros metu. Geros reputacijos automobilių servisai bei oficialios gamintojų atstovybės nepasiūlys sprendimų, nes ridos koregavimas iš esmės yra nelegali paslauga. Tai gali pastūmėti vairuotojus kreiptis į juodąją rinką.

M. Buzelis pabrėžia, kad pereinamasis laikotarpis buvo skirtas vairuotojų įspėjimui ir edukacijai apie automobilio istoriją. Tačiau, jo nuomone, aiškumo įnešta mažai, o tvarkos pakeitimas išlieka baudžiamojo, o ne prevencinio pobūdžio. Ekspertas akcentuoja, kad reikia kovoti su pažeidėjais, o ne bausti jau nukentėjusius vairuotojus.

Saugos oro pagalvių problema

Dar viena rimta problema techninės apžiūros kontekste - neveikiančios arba išimtos saugos oro pagalvės. Tokie atvejai kelia didelį susirūpinimą dėl saugumo, kaip iliustravo tragiška nelaimė Kaune, kurioje žuvo trys žmonės, o žuvusio BMW vairuotojo automobilyje, sprendžiant iš jo paviešintos informacijos, neveikė oro pagalvės.

Ekspertai teigia, kad po eismo įvykių oro pagalvės dažnai yra iššovusios, tačiau ne visais atvejais jos yra tinkamai pakeičiamos. Kartais pardavėjai, taupydami, tiesiog išima oro pagalves, aptraukia panelę nauja medžiaga ar oda, o įspėjimo lemputės užgesinamos įdedant varžas, taip apgaunant automobilio kompiuterinę sistemą. Tokiu atveju techninės apžiūros kontrolieriui sunku nustatyti realią situaciją, nes ardyti automobilio techninės apžiūros metu negalima.

Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos atstovas Renaldas Gabartas pabrėžia, kad jei gamintojas numatė saugos sistemas, jos turi būti ir veikti. Jei konstrukcija yra keičiama, tai jau yra kriminalas. Nors policija akcentuoja, kad tai techninės apžiūros centrų kompetencija, atsakomybę už saugumą turi prisiimti visi eismo dalyviai.

Sukčiavimo schemos techninės apžiūros centruose ir kaip apsisaugoti

Daugelis automobilių savininkų susiduria su nerimu prieš techninę apžiūrą, baimindamiesi būti apgauti. Kai kuriuose centruose sukčiavimas tapo beveik verslo modeliu. Svarbu atpažinti įtartinas vietas ir žinoti savo teises.

Įtartinų vietų atpažinimas

• Agresyvus reklamos tonas: skelbimai tipo „100% praeisi apžiūrą“ arba „Garantuojame teigiamą rezultatą“ yra pirmasis signalas. Sąžininga stotis negali garantuoti apžiūros praėjimo, nes ji privalo tikrinti realią automobilio būklę.
• Neįprastai maža kaina: jei apžiūra siūloma už pusę įprastos kainos, verta suabejoti. Tokios vietos dažnai uždirba „rasdamos“ gedimus ir primetinėdamos remontus.
• Stoties ir autoserviso sujungimas: jei stotis yra sujungta su autoservisu ir aktyviai siūlo „iš karto viską sutvarkyti čia pat“, rizika didesnė, nes darbuotojo objektyvumas gali būti abejotinas, jei jis gauna procentą nuo remonto darbų.
• Darbuotojų elgesys: jei bandoma jus atkirsti nuo automobilio tikrinimo metu, neleidžiama stebėti proceso, užsidaromos durys - tai negerai. Sąžiningos stotys paprastai nieko neturi prieš, kad savininkas stebėtų apžiūrą.

Dažniausios sukčiavimo schemos

1. Fantastiniai gedimai: populiariausias būdas, kai parodoma kažkas po automobiliu ir teigiama, kad tai yra gedimas (pvz., alyvos nutekėjimas, plyšęs krumpliaratis), nors eiliniam žmogui sunku atskirti realų gedimą nuo purvo.
2. Dalių pakeitimas: kai kurios stotys gali pakeisti normalias dalis į sugedusias, kol automobilis yra pas juos. Pavyzdžiui, geros stabdžių kaladėlės pakeičiamos nusidėvėjusiomis iš kito automobilio.
3. Psichologinis spaudimas: bauginimas frazėmis „Tai pavojinga, galite žūti kelyje“, „Policija sustabdžiusi iš karto nubaus“, „Atsakysit už keleivių gyvybes“, kad žmogus sutiktų su bet kokiomis sąlygomis.
4. Papildomi mokesčiai: po apžiūros paskambinama ir prašoma papildomų mokesčių už „papildomus tikrinimus“, galiausiai sąskaita gaunama trigubai didesnė.
5. Reikalavimas remontuoti pas juos: teigiama, kad gedimas rastas, bet apžiūrą praeisi tik jei remontuosi jų servise. Tai yra absoliučiai neteisėta.

Kaip apsisaugoti nuo sukčiavimo?

• Pasiruošimas:
  • Patys apžiūrėkite automobilį namie: patikrinkite žibintus, stabdžių žibintus, posūkius, avarinius, padangas, stiklus.
  • Surinkite informaciją apie stotį: skaitykite atsiliepimus internete, klauskite draugų.
  • Jei įmanoma, važiuokite su kažkuo, kas išmano apie automobilius.
  • Pasiimkite telefoną su gera kamera ir nusifotografuokite automobilio apačią, variklio skyrių, stabdžių dalis prieš apžiūrą.
  • Žinokite savo teises: turite teisę stebėti apžiūrą, gauti rašytinį gedimų sąrašą, nesutikti su remontu jų servise, kreiptis į kitą stotį dėl pakartotinės apžiūros.
• Apžiūros metu:
  • Stebėkite procesą, eikite ir žiūrėkite, ką daro su jūsų automobiliu. Jei darbuotojai prieštarauja, tai įtartina.
  • Jei randa gedimą, prašykite parodyti ir paaiškinti.
  • Nebijokite klausti klausimų. Jei kažkas atrodo įtartina, paprašykite rašytinio paaiškinimo (koks gedimas, pagal kokį normatyvinį dokumentą, kokia dalis sugedusi).
  • Nepasirašykite nieko, ko nesuprantate.
  • Jei jaučiate spaudimą, agresyvų elgesį, bandymus įbauginti - pasiimkite raktus ir išvažiuokite.

Ką daryti, jei įtariate sukčiavimą?

Jei jau per vėlu ir įtariate, kad buvote apgauti:

1. Jei dar nesumokėjote, nemokėkite iš karto visko. Pasakykite, kad norite pasitikrinti pas nepriklausomą specialistą.
2. Jei jau sumokėjote, reikalaukite detalizuotos sąskaitos, kurioje nurodytos visos paslaugos, dalys, kainos ir darbo valandos.
3. Kuo greičiau važiuokite į kitą, patikimą servisą ar apžiūros stotį ir paprašykite patikrinti tuos pačius dalykus, kuriuos pirmoji stotis nurodė kaip sugedusius.
4. Surinkite visus dokumentus: kvitus, sąskaitas, gedimų aprašymus, apžiūros protokolus iš abiejų stočių.

Veiksmų eiga po sukčiavimo atvejo

Turėdami įrodymus, galite:

• Pabandyti susitarti su pačia stotimi, reikalauti grąžinti pinigus.
• Jei stotis atsisako bendradarbiauti, rašykite skundą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai.
• Jei suma didelė, verta kreiptis į teismą. Su surinktais įrodymais turite gerą šansą laimėti bylą.

Geros techninės apžiūros stoties požymiai

Gera stotis visada skaidri: aiškiai nurodo savo kainas, neturi paslėptų mokesčių, leidžia stebėti procesą, o darbuotojai yra malonūs ir pasiruošę paaiškinti. Sąžiningoje stotyje niekada nesakys „privalote remontuotis čia“. Tokiose vietose paprastai dirba tie patys žmonės ilgą laiką, o tai rodo stabilumą ir gerą reputaciją. Geriausias būdas rasti gerą stotį - rekomendacijos iš patikimų žmonių.

Techninės apžiūros sistemos tobulinimas ir iššūkiai

Diskusijos apie techninės apžiūros sistemos tobulinimą apima ir Seimo nario Tado Sadauskio siūlymą suteikti vairuotojams galimybę atlikti techninę apžiūrą ne tik centruose, bet ir autorizuotuose servisuose. Jo nuomone, tai palengvintų situaciją, nes smulkius neatitikimus būtų galima iškart pataisyti ir gauti leidimą dalyvauti eisme.

Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos atstovas Renaldas Gabartas įžvelgia grėsmes tokiam siūlymui, teigdamas, kad tai naikintų vienintelį kontrolės mechanizmą. Anot jo, tai reikštų, kad servisai patys vertintų savo veiklą, o tai būtų korupcijos šaltinis. Autorizuoti servisai, susipažinę su techninės apžiūros reikalavimais, teigia nenorintys tuo užsiimti, nes remontas ir detalių prekyba turi būti atskirti nuo kontrolės.

Korupcijos prevencija ir eilės

Dėl korupcijos T. Sadauskis pabrėžia, kad įstatymo projekte numatytos sankcijos ir baudos už netinkamai atliktą techninę apžiūrą, o Vyriausybė turėtų numatyti tinkamus kontrolės įrankius. Kalbant apie eiles, R. Gabarto teigimu, ši problema visoje Lietuvoje iš esmės yra išspręsta, išskyrus Vilnių, kur sparčiausiai daugėja automobilių. Tačiau net ir Vilniuje laukimo laikas siekia apie savaitę, o tai nėra ypač ilgas laikotarpis. Be to, vairuotojai gali be problemų nuvažiuoti į gretimą miestą ir atlikti apžiūrą be eilių.

Diskusijos dėl to, ar 10 metų senumo automobiliams reikės atlikti techninę apžiūrą kasmet, vis dar vyksta. Susisiekimo ministerija derybose su Europos Komisija siekia išsikovoti poziciją, kad kiekviena valstybė narė galėtų pati pasirinkti, ar techninę apžiūrą atlikti kas dvejus metus, ar kasmet.

tags: #technines #apziuros #centre #sukciavimas