Dyzeliniai varikliai garsėja patikimumu, ekonomiškumu ir ilgaamžiškumu. Visgi, net ir nuolat prižiūrimas automobilis gali prarasti galią: pavyzdžiui, tampa vangus lenkiant ar važiuojant į įkalnę. Kai kuriuose modeliuose netgi įsijungia avarinis režimas, pradeda mirksėti įspėjamosios lemputės (pavyzdžiui, pakaitinimo žvakių indikacija). Svarbiausia suprasti, kad pastebėjus pirmuosius ženklus, dažniausiai įmanoma išvengti rimtesnio ir brangesnio remonto.
Pagrindinės dyzelinių variklių traukos dingimo priežastys
Kuro filtras ir degalų kokybė
Viena dažniausių priežasčių, kodėl dingsta trauka, - užsikimšęs arba seniai nekeistas kuro filtras. Dyzeliniams automobiliams itin svarbu, kad kuras būtų tiekiamas švarus ir reikiamu slėgiu. Jei filtras persipildo nuosėdomis, jis ima riboti degalų srautą. Tokiu atveju variklis negauna pakankamai kuro, o spaudžiant akceleratorių, automobilis nesugeba greitai įsibėgėti.
Galimi kuro filtro problemos simptomai:
- Pastebimai prastesnis greitėjimas.
- Variklis veikia netolygiai, jaučiamas trūkčiojimas.
- Padidėjusios degalų sąnaudos, gali atsirasti juodi dūmai iš išmetimo.
Laiku atliekamas kuro filtro keitimas leis atkurti normalų degalų tiekimą ir apsaugoti kitus komponentus, pavyzdžiui, purkštukus ar kuro siurblį. Be to, verta atkreipti dėmesį į degalų kokybę: prastesnės markės dyzelinas turi daugiau priemaišų, kurios spartina filtro užsikimšimą ir visos sistemos nusidėvėjimą.
DPF filtro užsikimšimas
DPF (dyzelinių kietųjų dalelių filtras) skirtas suodžiams sulaikyti, kad jie nepatektų į aplinką. Įprastai modernūs automobiliai periodiškai atlieka DPF regeneraciją, tačiau jei važinėjate trumpais atstumais mieste arba degalai nekokybiški, filtras gali greičiau užsiteršti. Toks užsikimšimas reiškia, kad išmetamosios dujos sunkiau pasišalina, todėl variklis nepasiekia įprastos galios.
Galimi požymiai, kad DPF užsikimšęs:
- Sumažėjusi trauka, ypač didesniu greičiu ar kylant į kalną.
- Gerokai padidėjęs dūmingumas iš išmetimo.
- Užsidegusi DPF indikacinė lemputė prietaisų skydelyje.
Kai kurie vairuotojai pastebi situaciją, kai prietaisų skydelyje mirksi pakaitinimo žvakių lemputė, o kartu dingo trauka - tai gali reikšti ne tik su žvakėmis susijusias problemas, bet ir kitus variklio valdymo sistemos sutrikimus, tarp jų ir DPF perkrovą. Norint išvengti brangaus filtro keitimo, verta laiku atlikti valymą arba patikrinimą specializuotame servise.
EGR vožtuvo užsikimšimas
EGR (Exhaust Gas Recirculation) vožtuvas sugrąžina dalį išmetamųjų dujų atgal į degimo kamerą, taip mažindamas azoto oksidų emisijas. Tačiau dyzeliniai varikliai, turintys daugiau suodžių, neretai kenčia nuo užteršto ar užstrigusio EGR vožtuvo. Dėl per didelio nuosėdų kiekio šis mechanizmas nebeužsidaro ar nebeatsidaro tinkamai.
Kaip atpažinti galimus EGR nesklandumus:
- Netolygus variklio darbas, nerišli trauka.
- „Check Engine“ lemputė arba blyksintys kiti įspėjamieji signalai.
- Akivaizdus traukos sumažėjimas, ypač važiuojant didesniu greičiu.
Užstrigęs EGR vožtuvas neretai sukelia ir didesnį dūmingumą. Delsiant jį išvalyti ar suremontuoti, gali kilti pavojus, kad problemos išplis ir į kitus komponentus, taip stipriai pabrangindamos remontą.
Oro srauto matuoklės (MAF) ar MAP jutiklio sutrikimai
Kad dyzelinis variklis veiktų tinkamai, būtina tiksli informacija apie įsiurbiamą oro kiekį bei slėgį. MAF (Mass Air Flow) matuoklė nustato oro srautą, o MAP (Manifold Absolute Pressure) jutiklis - slėgį įsiurbimo kolektoriuje. Užteršus šias dalis ar sutrikus jų veikimui, variklio valdymo blokas ima neteisingai dozuoti degalus. Tokias problemas tiksliausiai nustato specialistai, taikydami Automobilių diagnostika procedūras. Kartais MAF arba MAP užtenka nuvalyti, o kartais tenka keisti naujais - svarbiausia laiku susirūpinti, kodėl variklis prarado galią.
Kuro purkštukų problemos
Kuro purkštukai dyzeliniuose varikliuose turi svarbią užduotį - itin tiksliai purkšti kurą. Jei jie užsiteršia, pradeda „lašėti“ arba purškia netolygiai, varikliui trūksta energijos, didėja degalų sąnaudos ir prastėja degimo procesas. Tuomet akivaizdžiai pastebimi simptomai: lenkiant automobilis vangiai reaguoja, didėja dūmingumas, o ilgesnėje kelionėje jaučiamas dinamikos trūkumas.
Užsiteršusių purkštukų signalai:
- Nelygus laisvos eigos darbas, vibracija.
- Sumažėjusi galia spaudžiant akceleratorių.
- Galimas variklio „kalimas“ ar kitokie neįprasti garsai.
Kuo anksčiau pastebėsite purkštukų darbo sutrikimus, tuo paprastesnis remontas (valymas, sandarinimas). Uždelsus, gali tekti juos keisti naujais ar atnaujintais, kas atsieina brangiau.
Turbinos gedimas arba nesandarūs vamzdžiai
Turbina - pagrindinis galios šaltinis daugelyje dyzelinių modelių. Ji užtikrina, kad varikliui būtų tiekiamas didesnis oro kiekis, suteikiantis papildomą trauką. Tačiau turbinos guolių susidėvėjimas, mentelių pažeidimai ar nesandarūs vamzdžiai tarp turbinos ir interkulerio gali lemti, jog staiga dingo trauka dyzelis ir automobilis tiesiog nebepajėgia greitėti kaip anksčiau.
Kartais požymiai minimalūs - girdimas ūžesys, pastebimas lengvas galios trūkumas. Tačiau jei situacija sparčiai blogėja, automobilyje dingsta trauka visai, ypač aukštesnėmis apsukomis. Kreipiantis į specialistus, svarbu patikrinti ne tik pačią turbiną, bet ir visas jungtis bei tarpines, mat net menkiausias nuotėkis gali išderinti degimo procesą.
Kuro siurblio gedimas
Kuro siurblys yra varomas mechanizmo, kuris reguliuoja degalų tiekimą į variklį reikiamu slėgiu. Jei siurblys nusidėvi arba atsiranda konstrukcinių pažeidimų, varikliui ima trūkti kuro, kas labiausiai išryškėja norint staigiau įsibėgėti. Tokiu atveju vairuotojas gali pajusti, kad paspaudus akceleratoriaus pedalą dingsta trauka, arba variklis tiesiog negauna pakankamai degalų greitai akceleracijai.
Kai kuriuose automobiliuose gali sumirksėti įspėjamosios lemputės, pranešančios apie kuro sistemą ar net uždegimo problemas. Geriausias sprendimas - atlikti išsamų kuro sistemos patikrinimą. Jei kuro siurblys keičiamas laiku, pavyksta apsaugoti purkštukus bei kitus brangius sistemos elementus.
Įsiurbimo sistemos nuotėkiai ir sklendės
Dyzeliniame variklyje ne mažiau svarbus tinkamas oro kiekis. Nesandarios žarnos, pažeistas interkuleris ar netinkamai užsandarinamas įsiurbimo kolektorius gali lemti reikšmingą oro nuotėkį. Tokiu atveju varikliui trūksta slėgio, todėl dingsta trauka arba ji būna labai nestabili.
Kai kurie varikliai turi vadinamąsias swirl flaps - oro srauto sklendes, kurios reguliuoja degimą. Jei jos užsikerta ar sutrinka jų valdymas, pakinta oro tekėjimo dinamika į cilindrus, todėl variklis tampa mažiau galingas ir gali pradėti netolygiai dirbti.
Bendros variklio užvedimo ir veikimo problemos
Automobilis užgęsta po užvedimo
Jei jūsų automobilio variklis užvedamas, bet po to staiga užgęsta, dėl to gali būti kaltos viena ar kelios konkrečios sistemos ar jų komponentai. Jei jūsų automobilio variklis sustoja iš karto po jo užvedimo, tada dažniausiai ši sąlyga rodo užsikimšusį kuro filtrą arba uždegimo jungiklį, kurį reikia reguliuoti, arba susidėvėjusius / sudegusius kontaktus.
Jei automobilio variklis trumpai veikia tuščiąja eiga, o tada užgęsta, tuomet tai gali būti degalų tiekimo problema, kurią įtakoja kuro filtras, degalų siurblys, balastinis rezistorius arba degalų slėgio reguliatorius.
Kitos galimos priežastys, kodėl automobilis užgęsta po užvedimo:
- Blogas skirstomojo veleno / alkūninio veleno padėties jutiklis - jie skirti informuoti, kur visada yra alkūninis velenas ir (arba) skirstomasis velenas.
- Blogas tuščiosios eigos oro valdymo vožtuvas (IAC) - jis reguliuoja transporto priemonės oro ir degalų mišinį tuščiąja eiga, taip pat valdo tuščiąja eiga keičiantis variklio apkrovai.
- Nešvarus arba sugedęs masės oro srauto (MAF) jutiklis - jis atsakingas už oro kiekio, patenkančio į variklį, matavimą. Nešvarumai ir alyvos sankaupos gali jį užteršti, o tai sumažins oro ir degalų santykį.
- Blogas vakuumo nuotėkis - skylė transporto priemonės oro įsiurbimo sistemoje, leidžianti nematuotą orą patekti į variklį.
- Uždegimo sistemos problema - pvz., su uždegimo žvakėmis ar net automobilio akumuliatoriumi.
- Kuro siurblio nuotėkis - sukels problemų vidaus degimo procesui, nes nepateks tinkamas kuro kiekis.
- Paskirstymo diržo / paskirstymo grandinės praslydimas - įsiurbimo ir (arba) išmetimo vožtuvai atsidarys netinkamu laiku.
- Degalų įpurškimo jutiklio problema - purkštukai negauna reikiamo slėgio, kad įpurkštų tinkamą kuro kiekį.
- Blogas karbiuratorius (senesnėse transporto priemonėse) - atsakingas už tinkamą oro ir degalų santykio reguliavimą.
- Variklio valdymo bloko gedimas - kompiuteris, valdantis pagrindinius variklio parametrus ir programavimą.
Sunkiai užvedamas automobilis
Jei automobilis neužsiveda, tai gali kelti nerimą ir nepatogumus. Sužinokite 10 svarbiausių priežasčių, kodėl gali kilti problemų užvedant automobilį. Be to, diagnozuokite, ką reiškia tas garsas, kurį girdite pasukę raktelį - nuo spragtelėjimo iki variklio užvedimo.
Pagrindinės priežastys, kodėl neužsiveda automobiliai:
- Išsikrovęs arba sugedęs akumuliatorius. Akumuliatorius gali išsikrauti arba net sugesti keliais būdais: palikta įjungta elektros energija, ilgą laiką nevažiuota automobiliu, vieno iš akumuliatoriaus komponentų gedimas. Jei pasukus raktelį automobilis skleidžia greitą spragtelėjimą, bet neužsiveda, gali būti, kad tai akumuliatorius. Akumuliatoriaus problemų ypač dažnai kyla šaltuoju metų laiku.
- Starterio variklio problemos. Sugedusio starterio variklio simptomas gali būti garsus spragtelėjimas, kai bandote pasukti užvedimo raktelį.
- Degalų problemos. Tai apima degalų siurblio problemas ir elektrines arba mechanines degalų sistemos problemas.
- Elektros arba elektros instaliacijos problemos. Tai apima saugiklių dėžutės, akumuliatoriaus laidų arba kėbulo valdymo bloko problemas. Graužikai gali apgraužti laidus, jei automobilis kurį laiką nebuvo eksploatuojamas.
- Variklio problemos. Problemos, susijusios su automobilio variklio mechanika, gali neleisti automobiliui užsivesti. Pagrindiniai kaltininkai paprastai būna alkūninis velenas arba paskirstymo diržas ir grandinė. Tai gali būti problema, jei variklis neužsiveda arba užsiveda ir užstringa.
- Sugedę imobilizatoriai. Kartais automobilio apsaugos sistema gali neleisti jums užvesti automobilio, jei neatpažįsta jūsų raktelio, pvz., dėl išsikrovusios raktelio baterijos.
- Alternatoriaus problemos. Jos apima problemas, susijusias su generatoriaus pavaros diržu ir laidais. Alternatorius tiekia elektros energiją ir įkrauna automobilio akumuliatorių.
- Variklio įsiurbimo problemos. Apima sugedusius degalų purkštukus, droselius ir degalų slėgio reguliatorius bei jutiklius. Jei automobilis ūžia arba spjaudosi, tai gali būti degalų sistemos problema.
- Užstrigęs užvedimas arba vairo užraktas. Jei negalite pasukti užvedimo raktelio, gali būti užstrigusi vairo spynelė.
- Uždegimo žvakės (benzininiai varikliai). Dažnai pasitaikanti problema - užlietas benzininis variklis. Taip atsitinka, kai variklis per anksti išjungiamas po to, kai užvedamas iš šalto variklio. Dėl to sudrėksta uždegimo žvakės.
- Mažas AdBlue kiekis. Jei pritrūko AdBlue, variklio iš naujo užvesti nepavyks.
Perkaitęs variklis
Automobilio temperatūros rodyklė kyla, nors jūs tik stovite kamštyje ar prie šviesoforo? Tai gali būti ženklas apie rimtą problemą, kurią verta spręsti nedelsiant. Dažniausia problema - neveikiantis ventiliatorius. Kai automobilis nejuda, oras per radiatorių neprateka, todėl šiluma nesisklaido.
Aušinimo skystis (antifrizas) sugeria variklio šilumą ir perduoda ją į radiatorių. Vandens siurblys palaiko skysčio judėjimą visoje sistemoje. Radiatoriuje ar šildymo sistemoje gali susikaupti nuosėdų, rūdžių ar kalkių, ypač jei naudojamas netinkamas ar senas antifrizas. Jei pastebite, kad temperatūra kyla stovint, bet važiuojant normalizuojasi, tai gali būti ženklas apie ventiliatoriaus ar termostato problemas.
Vienos kelionės metu kamštyje Varšuvoje vanduo radiatoriuje užkaito, nes ventiliatorius neveikė. Norint judėti be sustojimų, vairuotojas sugalvojo įjungti „pečiuką“ - karštas oras nuo radiatoriaus buvo nupučiamas, nors į automobilio saloną pūtė karštis. Tai padėjo išvengti perkaitimo, bet salone tapo labai karšta.
