Kas jungia variklį ir pavarų dėžę?

Automobilio variklis ir pavarų dėžė yra dvi esminės transporto priemonės sistemos, kurios dirba kartu, kad užtikrintų judėjimą. Šių dviejų mazgų sujungimas yra gyvybiškai svarbus efektyviam galios perdavimui ir sklandžiam automobilio veikimui. Pagrindinis komponentas, jungiantis variklį ir pavarų dėžę, yra sankaba.

Sankaba: pagrindinis sujungimo elementas

Sankaba - tai automobilio transmisijos (pavarų dėžės) dalis, kuri jungia arba atjungia variklį nuo pavarų dėžės. Ji leidžia vairuotojui laikinai atjungti variklį nuo pavarų dėžės, kai reikia perjungti pavarą arba sustabdyti automobilį neišjungus variklio.

Sankabą turi tiek automobiliai su mechaninėmis, tiek su automatinėmis pavarų dėžėmis. Skirtumas yra tik valdymo principuose:

• Mechaninėje pavarų dėžėje sankabą valdyti reikia pačiam vairuotojui, naudojant pedalą.
• Automatinės pavarų dėžės automobilyje sankaba yra valdoma automatikos, dažnai per hidraulinį transformatorių.

Automatinės pavarų dėžės ir hidraulinis transformatorius

Automobiliui sustojus su įjungta važiavimo padėtimi D (drive), automatinė pavarų dėžė ir toliau lieka su įjungta 1 pavara. Automobilis stovi tik dėl hidraulinio transformatoriaus veikimo principo hidraulinės jungties. Hidraulinis transformatorius sudarytas iš dviejų turbinų ir yra pilnai užpildytas hidrauline alyva, dideliu slėgiu.

Tarp turbinų nėra jokio mechaninio sujungimo, jos sukasi nepriklausomai, tačiau tarp jų yra labai mažas atstumas. Trumpam sustojus šis procesas nesustoja ir viena turbina yra toliau sukama variklio, dirbančio laisvais sūkiais, o kita turbina sustoja visiškai, nes yra laikomas nuspaustas stabdys ir pavarų dėžės dalies turbina fiziškai negali suktis. Esant tokiai situacijai, tepalas, kuris pilnai užpildęs visą hidrotransformatorių, po truputį pradeda kaisti.

Jei trumpam sustojus perjungtume pavarų dėžę į N padėtį, būtų visiškai atjungta pavarų dėžė nuo variklio, būtų visiškai išjungtos visos pavaros ir hidrotransformatoriaus turbina suktųsi laisviau, nes neturėtų papildomos apkrovos. Tai reiškia, kad būtų šiek tiek lėčiau kaitinamas tepalas.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad pavarų dėžei iš D į N persijungti reikalingas tam tikras laikas, kuris priklauso nuo dėžės susidėvėjimo lygio ir kartais gali trukti net iki 2-3 sekundžių. Stovint ir pastebėjus, kad jau galima važiuoti, vairuotojas greitai jungtų D padėtį. Po įjungimo į D padėtį praeina tam tikras laikas, kol dėžė atlieka įjungimo procesą. Todėl perjunginėti automatinę dėžę iš D į N trumpai sustojus nerekomenduojama, nes šio perjungimo momentu netinkamai sureguliuoti variklio sūkiai gali padaryti didelę žalą automobiliui.

Sankabos gedimai ir priežiūra

Sankabos gedimus dažniausiai patiria tie automobiliai, kurie yra vairuojami miestų kamščiuose bei įvairiose lenktynėse. Dažnai junginėjant sankabą, siekiant perjungti automobilio pavarą, sankaba dyla ir nusidėvi. Atsiradus pirmiesiems sankabos gedimams, pradedama sunkiau perjunginėti pavaras, iki kol galiausiai pavarų perjungti apskritai gali nebepavykti.

Dažniausi sankabos gedimų požymiai:

• Sankaba slysta: Jei greitėjant variklio apsukos kyla, bet automobilio greitis nedidėja proporcingai, tai gali rodyti, kad sankaba slysta. Tokiu atveju trinties diskas gali būti susidėvėjęs.
• Svylančios gumos kvapas: Tai dažnas signalas, kad sankaba yra perkaitusi. Kvapas dažniausiai pasireiškia, kai važiuojama įkalnėn, dažnai spaudžiamas sankabos pedalas.
• Sankabos pedalas įsijungia neįprastoje vietoje: Jeigu sankaba pradeda veikti labai žemai arba aukštai spaudžiant pedalą, tai gali rodyti, kad sankabos sistema yra išsireguliavusi arba diskas stipriai susidėvėjęs.
• Garsai spaudžiant ar atleidžiant sankabą: Jei girdimas girgždėjimas, bildesys, cypimas ar kiti pašaliniai garsai spaudžiant arba atleidžiant sankabos pedalą, gali būti pažeistas išminamasis guolis ar net smagratis.
• Sunkus pavarų perjungimas: Ypač jeigu sunku įjungti pirmąją ar atbulinę pavarą. Tai gali rodyti, kad sankaba nevisiškai atsijungia nuo variklio, todėl pavarų dėžė patiria papildomą apkrovą.
• Padidėjusios degalų sąnaudos: Pažeista sankabos sistema gali lemti netolygų galios perdavimą iš variklio į pavarų dėžę, todėl variklis dirba neefektyviai ir padidėja degalų sąnaudos.
• Vibracijos ar trūkčiojimas pajudant iš vietos: Jei automobilis pajudėdamas vibruoja ar trūkčioja, tai gali reikšti, kad smagratis ar trinties diskas yra pažeistas, o sankabos veikimas yra netolygus.

Jei pastebite bet kurį iš šių požymių, rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į patikimą autoservisą. Laiku nepašalinus gedimo, gali būti pažeisti ir kiti komponentai, pavyzdžiui, pavarų dėžė ar smagratis, o remonto išlaidos ženkliai padidės.

Sankabos keitimo eiga

1. Diagnostika: Meistras atlieka sankabos komponentų ir transmisijos patikrinimą: ar diskas slysta, ar guolis dar veikia, ar pavarų dėžė nėra pažeista. Svarbu nustatyti tikrą gedimo priežastį, nes kai kuriais atvejais problema gali būti ne sankaboje, o, pavyzdžiui, pavarų dėžės mechanizme.
2. Pavarų dėžės nuėmimas: Vienas sudėtingiausių etapų - pavarų dėžės nuėmimas, kuris dažnai trunka visą darbo dieną. Paslauga, neįskaitant detalių, gali kainuoti nuo 70 € iki 150 € ar daugiau, atsižvelgiant į automobilio modelį.
3. Sankabos komplekto keitimas: Sankabos komplektą sudaro sankabos diskas, slėgio plokštė (diskatorius) ir išminamasis guolis. Meistrai dažnai taip pat rekomenduoja smagračio restauraciją ar keitimą, jeigu jis netinkamas. Svarbiausia rūpinantis savo automobilio sankaba - rekomenduotina sankabą keisti visą (ir diską, ir diskatorių, ir išminamąjį sankabos guolį), o ne tik atskirą dalį, nepaisant kitų dalių nusidėvėjimo. Taip pat patartina keisti kartu su smagračiu.
4. Atraminio guolio montavimas: Ypatingas dėmesys skiriamas slėgio plokštės (diskatoriaus) korpuso padėčiai ir priveržimui specifiniu sukimo momentu - būtina naudoti dinamometrinį veržliaraktį, o pneumatinio veržliarakčio naudoti nerekomenduojama (gali pažeisti sriegius).
5. Surinkimas ir alyvos pakeitimas: Po sankabos komponentų tvirtinimo, pavarų dėžė dedama atgal, būtina kruopščiai prisukti varžtus pagal gamintojo specifikacijas bei pakeisti transmisijos alyvą.
6. Bandomasis važiavimas: Patikrinama, ar nėra slydimo, ar automobilis reaguoja į akseleratorių sklandžiai ir nėra trikdžių. Tai užtikrina, kad sankabos perdavimas veikia kaip priklauso. Jeigu triukšmas, vibracija, slydimas vis dar jaučiamas - remontą gali tekti pakartoti.

Sankabos keitimo sudėtingumas priklauso ir nuo automobilio modelio. Kaip žinia, japoniški automobiliai pasižymi sudėtingesne sankabos sistema, tad ir keitimas tampa kiek sudėtingesnis. Vokiški automobiliai, nors ir pasižymi lengvesne sankabos struktūra, taip pat turi savų niuansų, kurie apsunkina sankabos keitimą.

Pavarų dėžės ir perdavimo sistema

Be sankabos, visa perdavimo sistema yra esminė automobilio mechanizmo dalis, kuri perduoda variklio sukimo momentą į varančiuosius ratus. Ši sistema užtikrina, kad automobilis galėtų judėti efektyviai ir ekonomiškai.

Perdavimo sistemos komponentai:

• Sankaba: Jungia variklį su pavarų dėže ir leidžia atjungti arba sujungti variklio galią su transmisija.
• Pavarų dėžė: Atsakinga už variklio galios ir sukimo momento transformavimą į tinkamą greitį ir jėgą, priklausomai nuo vairavimo sąlygų. Ji leidžia vairuotojui pasirinkti tinkamą pavarą, priklausomai nuo kelio sąlygų ir važiavimo greičio.
• Kardaninis velenas: Mechaninis komponentas, kuris perduoda sukimo momentą iš pavarų dėžės į diferencialą, ypač galiniais ratais varomuose automobiliuose. Kardaniniai velenai yra mechaninės detalės, skirtos perduoti sukamąjį momentą esant įvairiems kampams tarp jungiamosios transmisijos sistemos dalių. Jo pagrindinė funkcija - perduoti galią iš vienos transmisijos sistemos dalies į kitą, tuo pačiu kompensuojant transporto priemonės judėjimą ir padėties pokyčius. Tai pasiekiama naudojant universalius sąnarius (kardaninius šarnyrus), kurie leidžia velenui judėti kampu.
• Diferencialas: Leidžia ratams suktis skirtingais greičiais, kai automobilis suka arba važiuoja nelygiu keliu. Jis taip pat padeda paskirstyti variklio galią tarp priekinių ir galinių ratų (jei transporto priemonė turi visų varomų ratų sistemą).
• Pusašiai: Mechaniniai velenai, kurie jungia diferencialą su automobilio ratais. Jie perduoda galią iš diferencialo tiesiai į ratus.
• Perdavimo dėžė (skirstymo dėžė): Naudojama keturių ratų pavaros (4x4) sistemose.
• Automatinė sistema: Veikia tik automatinėse pavarų dėžėse. Ji leidžia automatiškai perjungti pavaras, priklausomai nuo variklio greičio ir apkrovos.

Kardaninio veleno sandara ir tipai:

Kardaninį veleną sudaro kelios svarbios dalys:

1. Velenas: Pagrindinė veleno dalis, kuri perduoda sukamąjį momentą. Turi būti tvirtas ir lengvas.
2. Šarnyrai: Pagrindiniai elementai, užtikrinantys lankstumą ir leidžiantys perduoti sukamąjį momentą net esant kampiniam nuokrypiui.
3. Flanšai: Specialūs tvirtinimo elementai, naudojami kardaninio veleno jungimui su transmisijos arba diferencialo sistema.
4. Guoliai ir tarpinės: Sumažina trintį ir užtikrina sklandų veleno sukimąsi.
5. Slydimo sąnariai: Kai kuriuose kardaniniuose velenuose leidžia velenui šiek tiek pasislinkti išilgai savo ašies.

Kardaninių velenų tipai:

• Dvigubo šarnyro velenai: Turi du šarnyrus, todėl gali perduoti sukamąjį momentą esant didesniems kampiniams nuokrypiams.
• Teleskopiniai kardanai: Turi slydimo sąnarį, leidžiantį velenui pailgėti ar sutrumpėti priklausomai nuo transporto priemonės judėjimo.

Kardaninio veleno priežiūra:

• Tepalų naudojimas: Kardaniniai šarnyrai turi būti reguliariai tepami.
• Pažeidimų tikrinimas: Reguliariai tikrinti, ar nėra pažeidimų, įtrūkimų ar nusidėvėjimo ženklų.
• Balansavimas: Kadangi kardaninis velenas sukasi dideliais greičiais, svarbu, kad jis būtų tinkamai subalansuotas.
• Tvirtinimo elementų tikrinimas: Flanšų varžtai ir kiti tvirtinimo elementai turi būti reguliariai tikrinami ir, jei reikia, priveržiami.

Automatinės pavarų dėžės veikimas ir gedimai

Visuomenėje vis dar egzistuoja mitas, jog automobiliai su automatinėmis pavarų dėžėmis genda kur kas dažniau, nei su mechaninėmis. Galime patikinti, jog automatinių pavarų dėžių gedimai dažniausiai atsiranda dėl per menkos automobilio priežiūros ir uždelstų smulkiųjų remonto darbų.

Automatinės pavarų dėžės veikimo ypatumai:

• Neutralios padėties (N) įjungimas: Automobiliui stovint ir veikiant varikliui, norint įjungti padėtį N būtina paspausti stabdžių pedalą prieš perkeliant perjungimo svirtį per vieną įrantą aukštyn arba žemyn. Prieš išlipdami iš automobilio patikrinkite, ar prietaisų skydelyje įjungta įspėjamoji lemputė P. Automobilis gali pajudėti.
• Priekinės eigos pavaros (D padėties) įjungimas: Automobiliui stovint ir veikiant varikliui, jūsų pėdai esant ant stabdžių pedalo, perkelkite perjungimo svirtį per dvi įrantas žemyn, kad įjungtumėte padėtį D. Pavaros bus perjungiamos automatiškai, tinkamu metu, esant tinkamiausiems variklio sūkiams, kadangi automatinė sistema atsižvelgia į automobilio apkrovimą, kelio tipą ir pasirinktą vairavimo stilių. Pastaba: varikliui veikiant, automobiliui važiuojant nuo 0 iki 8 km/h greičiu ir esant įjungtai N arba R padėčiai, būtina spausti stabdžių pedalą, norint įjungti D padėtį.
• Važiavimas kuo taupiau: Važiuodami pavarų svirtį laikykite padėtyje D, akceleratoriaus pedalą stenkitės spausti lengvai, kad būtų automatiškai pasirenkamas žemesnis variklio režimas.
• Greitinimas ir lenkimas: Stipriai ir greitai paspauskite akceleratoriaus pedalą (peršokdami pasipriešinimo tašką). Be to, norint lenkti, bet kada galima įjungti žemesnę pavarą, paspaudžiant kairiąją svirtelę.
• Atbulinės eigos pavaros (R padėtis) įjungimas: Automobiliui stovint ir veikiant varikliui, perjunkite selektoriaus svirtį dviem įrantomis aukštyn, kad įjungtumėte R padėtį. Jei stabdžių pedalas nenuspaustas, pasigirsta garso signalas, prietaisų skydelyje rodoma R padėtis mirksi maždaug penkias sekundes ir maždaug penkias sekundes rodomas pranešimas „Spauskite stabdžio pedalą“. Pastaba: varikliui veikiant, automobiliui važiuojant nuo 0 iki 8 km/h greičiu ir esant įjungtai N arba D padėčiai, būtina spausti stabdžių pedalą, norint įjungti R padėtį.
• Važiavimas režimu B (priklausomai nuo automobilio versijos): Šis režimas suteikia galimybę važiuoti dinamiškesniu regeneraciniu režimu. Atleidus akceleratorių, automobilis lėtinimui naudoja regeneracinį stabdymą. Kai kuriuose automobiliuose pavaras galite perjungti naudodami pavarų perjungimo svirteles, kai pavarų svirtis yra nustatyta į D padėtį.
• Perėjimas prie mechaninio režimo (automobiliuose su pavarų perjungimo svirtelėmis): Jei važiuojama pasirinkus padėtį D, galima pereiti prie mechaninio vairavimo režimo naudojant ant vairo esančią svirtelę. Priklausomai nuo automobilio, galite pasirinkti iš dviejų mechaninio vairavimo režimų: laikinas rankinis režimas arba pastovus rankinis režimas.
• Automobilio sustabdymas: Padėtis P įjungiama automatiškai kartu su elektroniniu stovėjimo stabdžiu (jei yra automobilyje), kai variklis sustabdytas, vairuotojo saugos diržas atsegamas ir automobilis sustabdomas, ir vairuotojo durys atidarytos ir automobilis sustabdomas.

Dažniausi automatinės pavarų dėžės gedimų požymiai:

• Sunkus pavarų perjungimas: Jūsų automobilio pavarų dėžė sukurta taip, kad perjungtų pavaras sklandžiai ir tolygiai, tačiau kai ji pradeda trūkčioti, girgždėti arba sunkiai įjungti pavarą, tai yra raudonas signalas.
• Sumažėjęs tepalų lygis: Transmisijos skystis yra labai svarbus tinkamam pavarų įjungimui ir tepimui.
• Pažeisti solenoidai: Solenoidai valdo transmisijos skysčio srautą pagal signalus iš automobilio kompiuterio.
• Vožtuvo korpuso problemos: Vožtuvo korpusas paskirsto hidraulinį slėgį visoje transmisijoje.
• Jutiklių gedimai: Šie jutikliai nurodo automobilio kompiuteriui, kokiu greičiu sukasi įvesties ir išvesties velenai.
• Vakuuminio moduliatoriaus gedimai: Klasikiniuose automobiliuose perjungimui valdyti dažnai naudojamas vakuuminis moduliatorius ir reguliatorius.
• Variklio apsukų kitimas: Pastebėjus, jog variklio apsukos stipriai kinta - šoka į viršų arba smunka žemyn, vertėtų patikrinti pavarų dėžę.
• Užvedimo vėlavimas: Užkuriate automobilį, parkavimo režimą perjungiate į važiavimo padėtį, atleidžiate stabdį, tačiau automobilis pajuda ne iškart?
• Garsai iš pavarų dėžės: Tiksliai pasakyti, koks garsas sklinda, gana sunku, kadangi kiekvienos markės automobilis gali skleisti skirtingus garsus.
• Degėsių kvapas: Šis kvapas dažniausiai atsiranda dėl per aukštos pavarų dėžės tepalo temperatūros, nekokybiško ar pasenusio tepalo trūkumo arba dėl aušinimo sistemos problemų.

Jei važiuojant prietaisų skydelyje pasirodo pranešimas „Tikrinti aut. pav. d.“, tai rodo gedimą. Kuo greičiau kreipkitės į įgaliotąjį gamintojo atstovą. Važiavimo metu, jei pranešimas „Pavarų dėžė perkaitusi“ arba „Dėžės vėsinimas: laikinas sust.“ parodomas prietaisų skydelyje, kuo greičiau sustabdykite automobilį, kad pavarų dėžė galėtų atvėsti, ir laukite, kol pranešimas išnyks. Jei pranešimas „Gali sugesti pavarų dėžė“ parodomas prietaisų skydelyje, variklio galia tyčia sumažinama, kad būtų daroma teigiama įtaka pavarų dėžei.

tags: #tarp #variklio #ir #pavaru #dezes