Šventinis laikotarpis neatsiejamas nuo Kalėdų eglutės, tačiau svarbu žinoti, kad neteisėtas eglės kirtimas ar netinkamas jos išmetimas po švenčių gali užtraukti administracinę atsakomybę. Aplinkos apsaugos pareigūnai ir miškininkai akylai stebi situaciją miškuose, o savivaldybės organizuoja specialius eglučių surinkimo punktus, siekdamos užtikrinti atsakingą elgesį su gamta.
Neteisėtas eglučių kirtimas ir jo pasekmės
Savavališkas eglučių kirtimas valstybiniuose ir privačiuose miškuose
Pasak teisininkės Raimondos Joskaudienės, tiesiog nueiti į artimiausią mišką ir nusikirsti eglutės negalima, jei miškas nėra jūsų nuosavybė. Taip pat negalima nulaužti šakų, nupjauti viršūnės, „šiek tiek pasiskinti“. Griežti ribojimai galioja ir saugomose teritorijose.
Laukinės augalijos įstatymas draudžia savavališkai kirsti ar imti bet kokią miško augaliją iš svetimos žemės. Miškų įstatymas nustato tvarką, kada ir kaip galima kirsti medžius nuosavame miške.
Valstybinių miškų urėdijos miškininkai ragina gyventojus prieš šventes nesavivaliauti miškuose ir nekirsti eglučių, nes ne mažiau apmaudu, kai eglučių vagys įsisuka į atsodinto miško plotus ir taip pat išsirenka gražiausius ir stipriausius medelius. Miškininkai tuos medelius puoselėja ne vienerius metus ir jų paskirtis yra ne kelioms savaitėms papuošti namus, o džiuginti ateities kartas.
Lietuviškų eglučių ūkis Molėtų rajone
Baudos už neteisėtą kirtimą
Už neteisėtą eglutės kirtimą ar šakų laužymą gresia bauda fiziniams asmenims nuo maždaug 60 iki 300 eurų. Taip pat reikės atlyginti žalą gamtai, kuri, pasak R. Joskaudienės, gali atsieiti kur kas daugiau, nei pati bauda. Juridiniam asmeniniui bauda būtų nuo 300 iki 600 eurų.
Administracinių nusižengimų kodekse numatyta, kad savavališkas medžių ir krūmų kirtimas, naikinimas arba žalojimas valstybei nuosavybės teise priklausančioje miško žemėje, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama ne daugiau kaip dešimt kietmetrių medžių ar krūmų, užtraukia baudą nuo 60 iki 300 eurų. Tokio pat dydžio bauda skiriama ir už analogiškus pažeidimus privačiame miške.
Aplinkosaugininkas pabrėžia, kad net viena nukirsta eglutė - didelis nuostolis miškui, nes tokiam medžiui užaugti ir susiformuoti reikia ne tik tinkamų sąlygų, bet ir laiko. Eglė paprastai užauga per 60-70 metų. Taigi savavališkai nukirstu medžiu pasidžiaugsime geriausiu atveju mėnesį, o eglė miške mus džiugins ne vieną dešimtmetį.
Miškų kontrolė prieš šventes
Teisininkė taip pat pabrėžė, kad miške eglutes tikrina Aplinkos apsaugos pareigūnai - prieš šventes reidai vyksta intensyviau. Norint apsaugoti mišką nuo neteisėtų kirtimų, reidų metu bus vykdoma prevencinė stebėsena, o prieš Kalėdas ypatingas dėmesys skiriamas eglučių apsaugai. Šiomis tikslinėmis išvykomis norima užtikrinti, kad ir prieš artėjančias žiemos šventes nebūtų neteisėtų kirtimų šalies miškuose ir kad nebūtų nelegaliai prekiaujama eglutėmis.
Pasak Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinio poskyrio vyr. specialistės Kristinos Cicinienės, kasmet prieš šventes tokių reidų būna organizuojama ir Ukmergėje. Jie vykdomi savaitgaliais miškuose netoli miesto, arčiau gyvenviečių. Anot specialistės, nors ir nedaug, vienas kitas pažeidėjas, skubantis namo su nukirsta eglute, vis dėlto pasitaiko.
Apie neteisėtus miško kirtimus ar kitus pastebėtus pažeidimus galite pranešti telefonu 112.
Eglučių kirtimas nuosavame miške
Jei miškas yra jūsų nuosavybė, eglutę kirsti galima be leidimo, tačiau laikantis taisyklių:
- Reikia rinktis tik jaunuolynus / pomiškį.
- Nekirsti vertingų medžių.
- Nepažeisti miškotvarkos principų.
- Turėti nuosavybės dokumentą, jei tikrina pareigūnai.
Saugomose teritorijose taikomi atskiri, dar griežtesni apribojimai.
Miško savininkai ir valdytojai turi laikytis Miškų įstatyme, Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatuose, Laukinės augalijos išteklių naudojimo tvarkoje nustatytų reikalavimų. Kadagius, eglutes ir kitus medelius bei krūmus jiems leidžiama kirsti plyno miško kirtimo vietose, kurias numatoma apželdinti, taip pat savaiminės ir kultūrinės kilmės jaunuolynuose bei kitose vietose, kur eglutes reikia iškirsti atliekant ūkinius darbus.
Miško savininkams ir valdytojams šakeles leidžiama pjauti nuo augančių medžių ar krūmų ten, kur tai neturės neigiamos įtakos medynui, arba nuo tų medžių ar krūmų, kurie jau numatyti iškirsti. Nuo medžių ar krūmų, kurių nenumatyta iškirsti, šakeles leidžiama pjauti ne aukščiau kaip iki 1/3 medelio nuo lajos apačios ar krūmo aukščio. Nuo medelių šakeles leidžiama pjauti, jeigu jie ne žemesni kaip 2 m.
Saugios ir legalios alternatyvos Kalėdų eglutei
Norint išvengti baudų ir prisidėti prie gamtos tausojimo, galima rinktis vieną iš šių legalių ir tvarių sprendimų:
- Įsigyti eglutę iš legalių pardavėjų: paprasta, saugu ir be rizikos gauti baudą. Valstybinių miškų urėdija siūlo įsigyti kirstų eglučių arba eglių ar pušų šakų. Kirstas paprastąsias eglutes siūlo visi be išimties Valstybinių miškų urėdijos regioniniai padaliniai - dalis girininkijų nedideliuose sklypuose augina eglutes specialiai Kalėdoms.
- Eglutė vazonėlyje: galima panaudoti kelis sezonus arba po švenčių pasodinti į gruntą.
- Šakų puokštės iš parduotuvių / gėlių salonų: gražu ir tausojanti gamtą - šakos būna iš legaliai genėtų medynų.
- Dirbtinė eglutė (ilgaamžė): tinka tiems, kurie nori vieno medžio daugeliui metų.
Valstybinių miškų urėdijos siūlomos kainos
Paprastoji nukirsta eglė, priklausomai nuo dydžio, Valstybinių miškų urėdijoje kainuoja nuo 2 iki 40 eurų su PVM:
| Eglutės aukštis | Kaina su PVM |
|---|---|
| Iki 1 metro (pap. eglė/pušis) | 2 eurai |
| 1-1,5 metro | 3 eurai |
| 1,5-2 metrai | 7,01 euro |
| Virš 4 metrų | 40 eurų |
Tie, kurie norėtų pasipuošti kukliau, gali įsigyti eglių arba pušų šakų. Gyventojų patogumui dalis įmonės padalinių ir medelynų prieššventiniu laikotarpiu dirba ilgiau.
Medelyno eglutės
Medelynuose galima įsigyti eglučių vazonuose, tradicinių paprastų ir sidabrinių kirstų eglių. Didžiosios eglės vazonuose kainuoja 12-20 eurų, paprastos - nuo 3,90 iki 9 eurų už 2-3 metrų, sidabrinės - nuo 5 eurų už pusės metro aukščio eglutę iki 20 eurų už 2,5 metro. Gyvenantieji butuose perka iki 1,3-1,5 metro, o nuosavuose namuose ieško bent jau 2 metrų eglės. Daugiausia parduodama tokių, kurių aukštis iki 1-1,5 metro.
Dėl valstybinių medelynų veiklos optimizavimo programos, kai kurie medelynai uždaromi. Nors medelynas Ukmergėje iki 2020 metų dar vykdys veiklą, eglučių papildomai nebesodinama. Manoma, kad ukmergiškiai be eglučių neliks - viena iš vietų, kur galima jų įsigyti, galbūt bus Pašilės girininkija.
Akcija „Parsinešk Kalėdas į savo namus“
Miškininkai ruošiasi tradicinei urėdijos įgyvendinamai akcijai „Parsinešk Kalėdas į savo namus“. Nuo 2009-ųjų rengiamos akcijos metu žmonėms nemokamai dalijamos eglių šakos. Šakos į akciją „atkeliauja“ iš viso rajono: jų parūpina visos 12 girininkijų. Girininkams duotos užduotys prikirsti šakų, paties renginio išvakarėse jos suvežamos į medelyną, kur perrenkamos, išrūšiuojamos. Likusios neišdalytos šakos atiduodamos jomis besidomintiems prekybininkams gėlėmis ar pritaikomos kitur.
Eglučių utilizavimas po švenčių
Atsakingas atsisveikinimas su eglute
Sausio 6 d., minint Trijų karalių šventę, šventiniai papuošimai tradiciškai nuimami visuose namuose ir miestų aikštėse. Visgi, svarbiau ne kada, o kaip atsisveikiname su eglutėmis: nesilaikydami reikalavimų, galite sulaukti ir baudos.
Pasak „Civinity Namai“ atstovo Martyno Naujoko, nors Kalėdų eglučių surinkimo tvarka Lietuvoje galioja ne vienerius metus, vis dar pastebima atvejų, kai pasibaigus šventėms medeliai išmetami netinkamai: paliekami daugiabučių namų kiemuose ar prie konteinerių. Svarbu žinoti ir tai, kad eglutės ar jų šakų išmetimas į mišrių atliekų konteinerį taip pat draudžiamas.
Atsisveikinant su Kalėdų eglute pirmiausia reikia ją nupuošti, o tuomet pristatyti į jų surinkimui skirtas vietas. Svarbu ir tai, kad surinkimo vietose eglutės ar jos dalys būtų paliekamos be plastiko ir popieriaus: jos negali būti maišuose ar suvyniotos į plastiką. Specialiuose vietose surinktos eglutės išvežamos perdirbimui į žaliųjų atliekų aikštelę, iš jų gaminamas biokuras, kompostas, tad tinkamai atsisveikindami su Kalėdų puošmenomis tausojame aplinką.
Eglučių surinkimo punktai ir aikštelės
Eglutes galima priduoti į:
- Žaliųjų atliekų surinkimo aikšteles.
- „Atsisveikinimo su eglutėmis“ punktus, kuriuos kasmet skelbia savivaldybės.
Jokiu būdu negalima palikti eglučių prie konteinerių ar pakelėje - tai administracinis pažeidimas.
Pasibaigus šventiniam laikotarpiui, miestų savivaldybės siūlo platų eglučių surinkimo vietų sąrašą, todėl tikėtina, kad artimiausią surinkimo vietą daugelis ras savo kaimynystėje. Vilniečiai šiemet gali pasinaudoti 102 eglučių surinkimo vietomis, Kaune įrengtos 153 surinkimo vietos, o Klaipėdoje - 4. Taip pat eglutes galima išvežti į didelių gabaritų ir žaliųjų atliekų surinkimo aikšteles.
Pavyzdžiui, Vilniuje gyventojai jas ras Pilaitės pr. 50, Liepkalnio g. 113B, V. A. Graičiūno g. 36C, Pramonės g. 209S, Pumpėnų g. 1. Kaune Nemajūnų g. 15A, o Klaipėdoje Šiaurės pr. 30, Tilžės g. 66A ir Plieno g. 13.
Surinkimo laikas miestuose
Specialiai eglučių surinkimui skirtos vietos miestuose įrengiamos skirtingu metu, todėl gyventojai turėtų į tai atkreipti dėmesį.
- Vilniaus mieste eglutės ir jų šakos surenkamos nuo sausio 6 d. ir bus renkamos visą sausio mėnesį.
- Kaune surinkimas pradėtas sausio 2 d. ir taip pat vyks visą sausio mėnesį.
- Klaipėdoje surinkimas prasidėjo sausio 4 d., o žaliaskares teks pristatyti ne vėliau kaip iki sausio 12 d.
Baudos už netinkamą eglučių išmetimą
Išmetus eglutę netinkamai: palikus daugiabučių namų kiemuose, pakelėse, taip pat prie bendrų konteinerių, taip pat išmetus į mišrių atliekų konteinerį, gresia administracinė atsakomybė ir bauda, siekianti 600 eurų.
Tad puoškime namus atsakingai - gražios šventės neturi kainuoti gamtai. Jei abejojate, ar galima kirsti - greičiausiai negalima. Pasirinkę legalius ir tvarius sprendimus kuriate šventę ne tik namuose, bet ir gamtai.