Eismas keliuose įprastai pagrįstas pasitikėjimu kitais eismo dalyviais. Tačiau kartais net labiausiai patyrę vairuotojai atsiduria avarinėse situacijose. Nors įvykus nelaimei įprastai viskuo pasirūpina draudimo kompanijos, pasitaiko ir tokių situacijų, kuomet eismo įvykio kaltininkas - neapsidraudęs privalomuoju draudimu, o kartais jo tiesiog nebūna įvykio vietoje.
Nedrausti automobiliai ir jų pasekmės
Lietuvoje drausti transporto priemones yra privalu, tačiau statistika rodo, kad apie 9 proc. vairuotojų to nepadaro. Kelių transporto priemonių registro duomenimis, kuriuos skelbia Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, Lietuvos gatvėmis važinėja net 140 tūkst. nedraustų automobilių.
Ką daryti, jei kaltininkas nedraustas?
Jeigu avarija įvyko su savo automobilio neapdraudusiu kaltininku, patariama iš karto kviesti policiją. Jeigu įvykio aplinkybės aiškios ir pildoma eismo įvykio deklaracija, vertėtų įsitikinti, kad prie detalių apie automobilį būtų nurodytas jo nedraustumas. Svarbu nepasiduoti galimam neapsidraudusiojo spaudimui „susitarti“ - dažnai kaltininkas bando įtikinti, kad jis apsidraus ir deklaraciją užpildys vėliau. Tokiais atvejais galima nukentėti arba nuo kaltininko, kuris tiesiog apgaus, arba tapti dokumentų klastojimo ir sukčiavimo bendrininku, o už tai gresia baudžiamoji atsakomybė.
Jeigu kaltininko automobilis nedraustas ir įvykis užfiksuotas policijos pareigūnų arba deklaracija užpildyta tvarkingai bei teisingai, nukentėjęs asmuo gali kreiptis į savo draudimo kompaniją, kurioje automobilį draudė transporto priemonių vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu. Draudimo bendrovė atlygins patirtą žalą, kuri vėliau per Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurą bus išieškota iš eismo įvykio kaltininko.
Kodėl vairuotojai nesidraudžia ir kokios gresia baudos?
Dažniausiai privalomuoju draudimu vairuotojai nepasirūpina vildamiesi sutaupyti bei nežinodami galimų pasekmių masto. Kiti, į gatves savo transporto priemone išvažiuojantys vos kelis kartus per metus, tikisi, kad nemalonių situacijų tiesiog nepasitaikys. Už automobilio be draudimo eksploatavimą keliuose gresia nemenkos baudos. Be to, išlaidos eismo įvykio atveju gali išaugti dešimtimis kartų. Draudikų duomenimis, per avariją patiriama žala vidutiniškai siekia apie 950 eurų. Tačiau pasitaiko atvejų, kai žala siekia ir beveik 7 tūkst. eurų - tuomet visą sumą savarankiškai padengti turi įvykio kaltininkas, vairavęs neapdraustą transporto priemonę.
Eismo įvykiai užsienyje su nedrausta transporto priemone
Gana dažnai į eismo įvykį su nedrausta transporto priemone patenkama ir užsienyje - tokiu atveju suma gali išaugti kone dvigubai. Pavyzdžiui, Vakarų Europoje skiriasi požiūris į žalas ir čia gali tekti atlyginti sveikatos, net moralinę žalą, taip pat avarija gali kainuoti daugiau, nes remonto darbai ir keičiamos dalys - brangesnės. Geriausiu atveju nuostoliai užsienyje gali siekti kelis šimtus eurų, tačiau transporto priemonę itin sumaitojus arba apgadinus brangų automobilį, neapsidraudusiam vairuotojui gali tekti sumokėti ir iki keliasdešimties tūkstančių eurų. Jeigu avarijoje sužeisti ir žmonės - žala dar labiau išauga.
Ką daryti įvykus smulkiam autoįvykiui neradus savininko?
Draudimo bendrovės BTA duomenys rodo, kad smulkūs autoįvykiai, kai apgadinamas automobilis, o kaltininko nėra, pasitaiko dažnai, ypač didesnių miestų daugiabučių kiemuose bei prekybos centrų aikštelėse. Pastaraisiais metais šių įvykių fiksuojama vis daugiau.
Pirmieji žingsniai radus apgadintą automobilį
BTA transporto draudimo žalų skyriaus vadovas Andrius Gasparavičius teigia, kad net ir nedidelis nubraukimas gali virsti šimtais ar net tūkstančiais eurų siekiančiu remontu. Svarbiausia - nelaukti, kol kaltininkas atsiras, ir nedelsiant imtis veiksmų:
- Kreiptis į policiją, galbūt bus nustatytas kaltininkas.
- Jei turite KASKO draudimą, pasitikrinkite, ar nėra numatyta prievolė nedelsiant apie įvykį pranešti policijai. Dažnu atveju nenustačius kaltininko KASKO išmoka bus mokama pritaikius besąlyginę išskaitą.
- Būtina užfiksuoti įvykį: padaryti nuotraukų, surinkti liudininkų kontaktus, jei tokių yra. Nuotraukose turėtų matytis tiek transporto priemonių sugadinimai, tiek valstybiniai registracijos numeriai (jei tokius turi).
- Kuo skubiau susisiekti tiek su policija, tiek su draudimo bendrove.
Raštelis ant priekinio stiklo - ne išeitis
Neretai pasitaiko situacijų, kuomet kaltininkas, apgadinęs automobilį, palieka raštelį su savo kontaktais ant priekinio automobilio stiklo. BTA transporto draudimo žalų skyriaus vadovas pabrėžia, kad net ir toks geranoriškas veiksmas ne visada apsaugo nuo rimtesnių pasekmių.
Jei esate kaltininkas, reikėtų ne palikti raštelį, o pranešti policijai, kad apgadinote svetimą turtą ir nežinote, kas savininkas. Policija dažnai operatyviai randa automobilio savininką ar bent užfiksuoja informaciją, todėl nebūsite apkaltinti pasišalinimu iš įvykio vietos.
Pasitaiko atvejų, kai paliekami tušti rašteliai arba su neteisingu telefono numeriu, bandant pasišalinti iš įvykio vietos be atsakomybės. Tačiau liudininkams pateikus kaltininko automobilio valstybinį numerį, jis greit nustatomas ir baudžiamas tiek už pasišalinimą iš įvykio vietos, tiek gali tekti atlyginti dalį padarytų nuostolių.
Svarbu imtis veiksmų
Svarbiausia suprasti, kad net ir nedidelis kito automobilio įbrėžimas yra traktuojamas kaip eismo įvykis, todėl pasišalinimas gali sukelti rimtų pasekmių. Jei asmuo, padaręs žalą kitų turtui be svarbios priežasties, palieka įvykio vietą neatlikęs pareigų, kurias numato Kelių eismo taisyklės, tai laikoma pasišalinimu iš įvykio vietos. Asmeniui pripažinus pasišalinusiu iš įvykio vietos, bus taikoma administracinė atsakomybė bei teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas. Jei pasišalinama, kai sužalojamas ar žūsta žmogus - taikoma ir baudžiamoji atsakomybė.
Pirmieji veiksmai įvykus autoįvykiui
Lietuvos policijos Viešosios tvarkos biuro viršininkas Vytautas Grašys akcentuoja pagrindinius veiksmus, kurių reikia imtis įvykus autoįvykiui.
Pasirūpinkite savo ir keleivių saugumu
Pirmiausia, reikia nusiraminti ir įsitikinti, ar vairuotojas ir keleiviai nėra sužeisti ir gali judėti. Šoko būsenoje gali būti sunku orientuotis ir įvertinti, ar žmonės patyrė kokių nors sužalojimų. Jei jaučiamas didelis skausmas ar žmogus negali pajudėti, reikėtų nedelsiant skambinti pagalbos numeriu 112 ir žmogaus nejudinti iki atvyks medikai. Visuomet prieš išlipant iš automobilio svarbu įsitikinti, kad tai padaryti yra saugu. Patekus į avariją intensyvaus eismo gatvėje, žmogų gali sužeisti pro šalį važiuojančios transporto priemonės. Reikėtų nepamiršti ir kito automobilio ekipažo: derėtų patikrinti, ar keleiviai nesužeisti ir reikalui esant, suteikti jiems pirmąją pagalbą.
Eismo įvykio vietoje pastatykite avarinio sustojimo ženklą
Įsitikinus, kad nukentėjusių nėra, būtina įspėti kitus eismo dalyvius apie kliūtį kelyje ir pastatyti avarinio sustojimo ženklą. Šis ženklas užmiestyje statomas už 50 metrų nuo susidūrusių automobilių, o mieste - 25 metrų. Avarijos dalyviai turėtų pasirūpinti ir savo saugumu - vilkėti ryškiaspalves liemenes su šviesą atspindinčiais elementais. Jei įmanoma, patariama įjungti automobilio avarinę šviesos signalizaciją. Tamsiu paros metu tai leis kitiems vairuotojams iš toli pastebėti sustojusias transporto priemones ir saugiai jas aplenkti. Taip pat svarbu atminti, kad tais atvejais, kai automobilis būna stipriai apgadinamas, būtina kuo greičiau atjungti akumuliatorių, kad nekiltų gaisras.
Aiškinantis įvykio aplinkybes - reikšminga kiekviena detalė
Pasirūpinus eismo įvykio dalyvių saugumu, galima pradėti aiškintis avarijos aplinkybes. Čia svarbiausia neskubėti ir nepasiduoti kitos pusės spaudimui prisiimti kaltę. Pirmiausia, reikėtų telefonu užfiksuoti eismo įvykio vietą ir automobilių apgadinimus iš visų pusių, kad būtų matomas bendras vaizdas. Čia svarbi kiekviena detalė, todėl nuotraukų per daug nebus. Jei akivaizdu, kad esate įvykio kaltininkas ir su tuo sutinkate, užfiksavę avarijos aplinkybes galite pasiūlyti kitam vairuotojui pasitraukti iš įvykio vietos ir saugiai užpildyti eismo įvykio deklaraciją artimiausioje stovėjimo aikštelėje ar degalinėje, neblokuodami kelio kitiems eismo dalyviams. Vis dėlto, jei kyla bent menkiausia abejonė, derėtų skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112 ir kviesti policijos pareigūnus, kad šie padėtų išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybes.
How to help an accident victim
Eismo įvykio deklaracijos pildymas
Siekiant, kad patirta žala būtų atlyginta kuo greičiau, svarbu tiksliai ir aiškiai užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Vairuotojai neretai praleidžia tuos laukelius, kuriuose turi būti nurodoma avarijos dalyvių kontaktinė informacija. Visgi pateikti šiuos duomenis itin svarbu, jei vėliau reikėtų patikslinti eismo įvykio aplinkybes.
Popierinė ir elektroninė deklaracija
Jei eismo įvykio dalyviai sutaria dėl deklaracijos pildymo, popierinės deklaracijos pildymo atveju formą gali teikti tiek nukentėjęs asmuo, tiek kaltininkas. Eismo įvykio deklaracijos nebūtina turėti, nes jei nei vienas įvykio dalyvis jos neturi, jie gali pildyti elektroninę eismo įvykio deklaraciją per programėlę draudimoįvykiai.lt. Tuo atveju, kai neturima popierinės eismo įvykio deklaracijos formos ir nėra galimybės užpildyti elektroniniu būdu, aplinkybes galima aprašyti ir schemą nubraižyti ant švaraus popieriaus lapo.
Popierinės eismo įvykio deklaracijos 14 laukelyje pasirašo tik eismo įvykio kaltininkas (pagrindinė klaida, kai šį laukelį pasirašo abu eismo įvykio dalyviai arba nepasirašo nei vienas).
Kada kviesti policijos pareigūnus?
Policijos pareigūnus kviesti būtina šiais atvejais:
- Jei įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus.
- Jei padaryta žala valstybės arba privačiam turtui (pvz., nuverstas stulpas, sulaužyta tvora, apgadintas namo fasadas).
- Jei kaltininkas pasišalino iš eismo įvykio vietos.
- Jei kyla įtarimas, kad avariją sukėlęs asmuo yra apsvaigęs.
- Jei bent vienas iš kaltininko turimų dokumentų (automobilio techninė apžiūra, draudimo polisas ar vairuotojo pažymėjimas) nebegalioja.
- Jei eismo dalyviai nesutaria dėl eismo įvykių aplinkybių ir nepildo eismo įvykio deklaracijos.
- Jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra ir su nukentėjusiu neįmanoma susisiekti.
- Jei vienas iš vairuotojų atsisako pateikti savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, galiojantį vairuotojo pažymėjimą ar informaciją, būtiną draudimo įmonei nustatyti.
- Jei transporto priemonė yra be valstybinio numerio ženklų.
- Jei laiku nepasikeitus vasarinių padangų į žiemines ir sukėlus eismo įvykį, jis bus laikomas nedraudiminiu ir vairuotojas žalą kitam asmeniui turės atlyginti iš savo kišenės.
Kas atsakingas už automobilio pašalinimą iš įvykio vietos?
Sugadinto automobilio transportavimu iš eismo įvykio vietos įprastai pasirūpina pats eismo įvykio dalyvis. Tačiau, jei dėl objektyvių priežasčių jis to negali padaryti (pvz., sužalotas, išvežtas į ligoninę, nėra artimojo, galinčio pasirūpinti), policija tokį automobilį išgabena į saugojimo aikštelę.
Nukentėjęs asmuo, patyręs išlaidas dėl transporto priemonės transportavimo (taip pat saugojimo bei kitų su eismo įvykio metu patirta žala sietinų išlaidų), dėl šių išlaidų atlyginimo gali kreiptis į kaltininko draudimo bendrovę arba į Biurą, jei kaltininkas nedraustas.
Jei eismo įvykio metu sužalojamas eismo įvykio dalyvis, policija registruoja tokį įvykį ir eismo įvykio fiksavimo, protokolavimo veiksmus atlieka policijos pareigūnai.
Draudikų pareigos ir žalos atlyginimas
Kaltininko draudimo bendrovės pareiga - įvykus draudžiamajam įvykiui, atlyginti nukentėjusio asmens patirtą žalą.
Kokios žalos atlyginamos?
- Automobilio remontas: jei remontas ekonomiškai tikslingas (išlaidos mažesnės nei 75 proc. rinkos vertės), žala atlyginama pagal sąmatą arba pateiktą sąskaitą faktūrą. Jei remontas atliekamas ne draudimo bendrovės rekomenduotoje įmonėje, apie tai reikia pranešti draudikui.
- Pakaitinio automobilio nuomos išlaidos sugadinto automobilio remonto laikotarpiu.
- Transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos išlaidos.
- Nukentėjusio asmens negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jei nebūtų sugadintas automobilis (kai automobilis naudojamas pajamoms gauti).
- Sugadinto automobilio prekinės vertės netekimas (skaičiuojamas automobiliams, ne senesniems kaip 60 mėn.).
Jei sugadinto automobilio remontas yra ekonomiškai netikslingas, žalos dydis nustatomas taikant likutinės vertės metodą.
Žalos atlyginimo terminai
Teisės aktų nustatyta tvarka kaltininko draudimo bendrovė privalo išmokėti išmoką per 30 dienų nuo nukentėjusio asmens pretenzijos dėl padarytos žalos pateikimo dienos. Tačiau, jei per 30 dienų terminą neįmanoma ištirti aplinkybių, būtinų draudžiamojo įvykio faktui ar žalos dydžiui nustatyti, išmoka mokama per 14 dienų, skaičiuojant nuo dienos, kai šias aplinkybes būtų įmanoma baigti tirti dedant reikiamas pastangas. Taip pat - ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pretenzijos dėl padarytos žalos pateikimo dienos.
Draudimo išmoka ar remontas autoservise?
Draudimo kompanija, atlyginant žalą, paklaus, ar norite, kad būtų atlygintas automobilio remontas autoserviso įmonėje, ar imsite piniginę išmoką, iškart pervedant pinigus į Jūsų sąskaitą. Čia Jums teks apsispręsti.
Patariama rinktis remontą autoservise. Draudimo kompanija suinteresuota greičiau uždaryti žalos bylos administravimą ir kuo greičiau Jums išmokėti pinigus. Tačiau šiuo atveju Jūs rizikuojate gauti mažesnę pinigų sumą, negu ta, kuri bus reikalinga kokybiškam automobilio remontui. Draudimo kompanijai, vertinant žalą tik pagal nuotraukas, gali likti nepastebėta daugybė išoriškai nematomų sugadinimų, kurie pasimato tik automobilį išardžius. Be to, draudimo kompanijos nėra PVM mokėtojos, todėl kompensuojant žalą be remonto sąmatos, Jūsų išmoka bus PVM suma (21%) mažesnė. Taip pat draudimo kompanijos greitoms išmokoms mokėti naudoja savo viduje nustatytą valandinį įkainį, kas ne visada atitinka šiandieninius rinkos įkainius. Todėl kokybiškai susiremontuoti automobilį oficialiai dirbančiame autoservise arba nusipirkti naują dalį parduotuvėje pinigų neužteks.
Kėbulo remontas - tai sudėtingas procesas, reikalaujantis įvairių operacijų: metalinių ir plastikinių detalių remontas ir keitimas, paruošimas dažymui ir dažymas, kėbulo ir pakabos geometrijos atstatymas, aušinimo ir kondicionavimo sistemų remontas, žibintų reguliavimas ir t.t. Visai nesvarbu, kokiame autoservise Jūs remontuosite savo automobilį, svarbiausia - rinkitės oficialiai veikiančią įmonę ir prašykite draudimo padengti autoserviso remonto sąskaitą.