Diskusijos apie antrosios užsienio kalbos mokymo situaciją Lietuvoje atskleidžia, kad ji nėra pakankamai įsitvirtinusi, o mokiniai ne visada pakankamai gerai moka pasirinktą antrąją užsienio kalbą. Nors anglų kalba yra labai populiari ir jaunimas ja aktyviai bendrauja, kitų kalbų, tokių kaip vokiečių, prancūzų ar ispanų, situacija yra sudėtingesnė.
Europos kalbų metai ir daugiakalbystės siekiai
2001 metais paskelbti Europos kalbų metai ir Europos Tarybos iškeltas tikslas buvo, kad kiekvienas Europos Sąjungos pilietis, be gimtosios kalbos, mokėtų dar dvi užsienio kalbas. Tai leistų jiems jaustis tikrais Europos Sąjungos piliečiais, integruotis į darbo rinką ir aktyviai dalyvauti socialiniame gyvenime. Šis tikslas pabrėžia daugiakalbystės svarbą tiek kultūrinei įvairovei, tiek praktinei integracijai.
Rugsėjo 26 dieną minima Europos kalbų diena pirmą kartą buvo paminėta Europos Tarybos 2001 metais. Nuo tada ji minima kasmet, siekiant didinti informuotumą apie Europos kultūrų ir kalbų įvairovę bei skatinti mokytis kalbų visą gyvenimą. Kalbos atveria duris į kitas kultūras, leidžia kitaip pažvelgti į pasaulį, padeda susirasti darbą ir draugų. Europos Sąjungoje yra 24 oficialiosios kalbos, maždaug 60 regioninių bei mažumų kalbų ir daugiau nei 175 migrantų kalbos.
Vokiečių kalba: paklausa ir mokytojų trūkumas
Lietuvoje didėja vokiečių kalbos mokymosi paklausa, ypač šeštoje klasėje, kuomet didžioji dalis mokyklų pradeda mokytis antrosios užsienio kalbos. Tačiau didžiausia problema - vokiečių kalbos mokytojų trūkumas. Tai susiję su pastarųjų metų situacija, kai mažėjo besimokančiųjų vokiečių kalbos, o kartu ir studijuojančiųjų vokiečių filologiją, dėl ko mokytojų skaičius mokyklose stipriai sumažėjo.
Vokietija yra didžiausia investuotoja Lietuvoje, ir šios investicijos nuolat auga (2022-2024 metais siekiančios 5, 6, 7 ir 9 milijardus eurų). Dėl to versle auga ir gerai vokiečių kalbą mokančių specialistų poreikis. Verslas aktyviai ieško šių specialistų, kreipdamasis tiek į mokytojus, tiek į universitetus. Deja, tokių specialistų dažnai netenka rasti, todėl imamasi įvairių priemonių, pavyzdžiui, siūlomi specialūs kalbos kursai specialistams, siekiant užtikrinti verslo plėtrą Lietuvoje.
Vokiečių kalbos mokymosi galimybės
Goethe’s institutas yra pasaulinės rinkos lyderis vokiečių kalbos mokymo srityje, siūlantis mokymą Lietuvoje, Vokietijoje ar nuotoliniu būdu pagal aukštus standartus. Taip pat Valstybės institucijų kalbų centras turi pasiūlymų norintiems mokytis vokiečių kalbos. Tiems, kam reikalingas visuotinai pripažįstamas dokumentas, įrodantis vokiečių kalbos žinias, taip pat teikiamos atitinkamos paslaugos.
Vokiečių kalba: įdomūs faktai
Vokiečių kalba priklauso indoeuropiečių kalbų šeimos, germanų kalbų grupės, vakarų germanų šakai (kitos šios šakos kalbos - anglų, fryzų, olandų). Vokiečių kalbos gramatikoje labai svarbi daiktavardžių giminė, kurios nustatymui yra tam tikros taisyklės.
Rusų kalba: nuo prioritetinės iki pasirenkamosios
Lietuvoje rusų kalba ilgą laiką buvo antroji užsienio kalba. Tačiau, ypač po įvykių Ukrainoje, vis daugiau savivaldybių savanoriškai mažina rusų kalbos pamokų skaičių ir ieško alternatyvų. Šiai dienai virš 100 mokyklų Lietuvoje apskritai nebesiūlo rusų kalbos kaip pasirenkamojo dalyko. Ji išlieka „gelbėjimosi variantu“ tik mažesniuose miesteliuose ir rajonuose, kur nėra kitos užsienio kalbos mokytojų.
Ekspertai sutinka, kad rusų kalbos pakeitimas kitomis Europos Sąjungos kalbomis yra tik laiko klausimas, tačiau tam reikalingas pakankamas kiekis kitų kalbų mokytojų. Šiandien tai yra pagrindinė problema, nepaisant to, kad tėveliai ir moksleiviai išreiškia norą mokytis kitų užsienio kalbų, ne rusų, šalia anglų. Nors kai kurie teigia, kad rusų kalba atvėrė jiems pasaulį į fantastiškai gražią rusų literatūrą ir ji vis dar reikalinga transporto vadybos srityje ar bendraujant su tam tikromis šalimis, daugelis nemato jos kaip prioritetinės kalbos. Ją siūloma palikti kaip vieną iš pasirenkamųjų kalbų, o ne privalomą.
Kalbos mokėjimo nauda ir daugiakalbystės perspektyvos
Lietuvoje turėtų būti platesnis užsienio kalbų pasirinkimo spektras. Siūloma, kad būtų dvi privalomos užsienio kalbos, pavyzdžiui, anglų ir prancūzų arba anglų ir vokiečių, o kelios kitos (kinų, rusų, švedų, suomių, danų, ispanų) būtų pasirenkamosios. Kalbų mokėjimas atveria naujas galimybes ir niekam netrukdo.
Kai kurie argumentai už rusų kalbos buvimą mokyklose apima ir tai, kad trečdalyje Europos, be Rusijos, kalbama rusiškai, o karas anksčiau ar vėliau baigsis. Taip pat pažymima, kad sovietmečiu rusų kalba buvo mokoma intensyviau nei lietuvių. Nepaisant to, kalbos ir politika yra du skirtingi dalykai, ir kalbos mokėjimas visada yra pažanga. Svarbiausia, kad kalba padeda žmogui gyventi, tobulėti ir bendrauti su kitais bendruomenės nariais.
Mokytojų kvalifikacijos kėlimo programa
Nacionalinė švietimo agentūra vykdo projektą „Tobulėk, tęsk, ateik“, kuris siūlo mokytojams, jau turintiems kvalifikaciją, pakeisti savo specialybę arba papildomai įgyti dar vieną kvalifikaciją dėstyti kitą dalyką. Šiame projekte aktyviai dalyvauja Vilniaus universitetas ir Vytauto Didžiojo universitetas, siūlantys nemokamą kalbų mokymą Europos Sąjungos lėšomis. Galima rinktis mokytis anglų, prancūzų, vokiečių ir ispanų kalbų, siekiant ateityje jas dėstyti mokyklose.
Savivaldybės aktyviai įsitraukia, rekomenduodamos savo mokytojams ir ieškodamos norinčių išmokti dar vieną užsienio kalbą. Nors mokymosi laikotarpis (pusantrų ar dveji metai) yra gana trumpas, ir mokytojai gali jaustis nepakankamai tvirtai, grįžę į mokyklą, šis projektas yra svarbi paskata persiorientuoti ir spręsti mokytojų trūkumo problemą. Mokyklos, dalyvaujančios projekte, paprastai pasirašo sutartį su mokytojais, įsipareigodamos juos įdarbinti arba palaikyti darbo santykius.
Bendrieji užsienio kalbų mokymosi patarimai
Motyvacija ir tikslų nustatymas
Motyvacija yra viso mokymosi proceso varomoji jėga. Be geros priežasties mokytis kalbos, tikėtina, kad greitai prarasite motyvaciją. Motyvacija padeda nustatyti tikslus ir jų siekti. Pavyzdžiui, išmokti 10 žodžių per dieną nėra neįmanomas tikslas - tai tik užsidegimo ir noro klausimas.
Mokymosi strategijos ir ištekliai
- Mokymosi bičiulis: mokymosi partneris gali labai padėti, motyvuoti ir padaryti tikslų siekimą smagesniu ir lengvesniu. Mokytis galima su vaikais, mylimaisiais, draugais ar rasti giminingą sielą internete. Svarbiausia - palaikymas ir bendras tikslas.
- Kalbos resursai: kuo daugiau mokymosi priemonių naudojate (audio pamokos, kalbėjimo ir rašymo praktika, vadovėliai, skaitymas, testai), tuo lengviau ir greičiau išmoksite kalbą.
- Žodyno plėtimas: gimtakalbiai dažniausiai vartoja tik apie 3000-5000 žodžių, o kasdieniuose pokalbiuose - 300-500 žodžių, kurie nuolat kartojami. Išmokę maždaug 3000 žodžių, galėsite lengvai bendrauti ir suprasti daugiau nei 75% visų kasdienių pokalbių.
- Mnemonika: tai menas prisiminti, plačiai taikomas mokantis užsienio kalbų. Ši technika efektyvi, nes žmogaus smegenys lengviau prisimena erdvinę, asmeninę, humoristinę ar su kažkuo susietą informaciją, o ne abstrakčią medžiagą.
- Užrašų perrašymas: perrašydami užrašus, papildomai įtvirtinate medžiagą ir peržiūrite, ar nieko nepraleidote.
- Pertraukėlės ir fizinis aktyvumas: sportas yra sveikata, o mankštos pertraukėlės mokantis padeda išlaikyti koncentraciją.