Benizininių Variklių Reguliavimas ir Priežiūra

Automobilio variklio veikimo optimizavimas yra sudėtingas procesas, apimantis daugybę parametrų. Tarp jų svarbią vietą užima tinkamas degimo kampo ir vožtuvų tarpelių reguliavimas, taip pat tinkama dujų įrangos priežiūra, jei ji yra sumontuota. Šios procedūros užtikrina efektyvų kuro sudegimą, gerą trauką, ekonomiškumą ir ilgesnį variklio tarnavimo laiką.

Degimo Kampo Svarba ir Reguliavimas

Kas yra degimo kampas ir kodėl jis svarbus?

Degimo kampas, dar kitaip vadinamas uždegimo kampu, nurodo, kada uždegimo žvakė išskiria kibirkštį, palyginti su viršutiniu mirusiu tašku (VMT), kai stūmoklis pasiekia aukščiausią tašką. Tai yra kritinis parametras, nes degimo procesas trunka tam tikrą laiką, ir kibirkštis turi būti išskirta pakankamai anksti, kad kuras sudegtų optimaliu momentu, kai stūmoklis juda žemyn. Oktaninis skaičius realiai rodo tik kuro atsparumą detonacijai.

Optimalus ir realus uždegimo kampas

Optimalus uždegimo kampas yra tas, kurio variklis "norėtų" gauti iš uždegimo sistemos, tačiau realybėje jis niekada nepasiekiamas. Jis priklauso nuo daugelio veiksnių, tokių kaip: apsukos, apkrova, kuro oktano skaičius, kompresija, oro temperatūra ir drėgmė. Realus uždegimo kampas yra tai, ką uždegimo sistema pateikia varikliui. Visų uždegimo sistemos korektorių ir reguliavimų esmė yra išlaikyti realų uždegimo kampą kiek įmanoma arčiau optimalaus, ir tai pavyksta tuo geriau, kuo "gudresnė" uždegimo sistema.

Reguliavimo metodai ir iššūkiai

Klasikinė uždegimo sistema gali jausti apsukas, slėgį įsiurbimo kolektoriuje ir oktano skaičių. Jei "išstatysi mietkes" su stroboskopu pagal gamintojo instrukciją, tai iš tiesų bus geriausiai sureguliuota (bet tik sistemos galimybių ribose!), su sąlyga, kad per visus metus nuo automobilio pagaminimo nepakito išcentrinio ir vakuuminio korektorių charakteristikos, ir bus pilamas benzinas su tiksliai tokiu oktano skaičiumi, kaip numatė gamintojas.

Stroboskopo naudojimas

Nors stroboskopas yra naudingas įrankis, senesnei technikai jis gali būti ne pats geriausias sprendimas. Visi reguliavimo prietaisai yra skirti padėti surasti tikslius variklio darbo parametrus, tačiau nė vienas prietaisas variklio idealiai nesureguliuos.

Knock sensor ir alternatyvūs sprendimai

Sveikiausias sprendimas senam varikliui yra reguliuoti degimo kampą ne pagal stroboskopą, o pasitelkus taip vadinamą „knock sensor“ (detonacijos jutiklį). Schemų, kaip jį pasidaryti, rasi internete. Viena iš dažnų problemų, ypač naudojant dujas, yra ta, kad automobilis gali "nevažiuoti normaliai" perjungus į benziną. Dujų sistemos instaliuotojai dažnai rekomenduoja pakeisti degimo kampą, teigdami, kad be jo bus blogai. Tačiau ne visada įmanoma mechaniniu būdu pakeisti degimo kampą, pavyzdžiui, "permetant diržą", nes tai gali sukelti per didelį uždegimo kampo pasikeitimą. Vienas iš variantų, kaip spręsti šią problemą, yra pasigaminti reguliuojamą viršutinę velenėlio diržo žvaigždutę.

Vožtuvų Tarpelių Reguliavimas

Kodėl svarbu reguliuoti vožtuvų tarpelius?

Vožtuvų tarpelių reguliavimas yra būtinas automobiliams, kurių varikliuose tarpeliai nėra automatiškai reguliuojami kompensatorių pagalba. Gamintojas visuomet numato procedūros intervalus, eigą bei tikslius tarpelius, kuriuos reikia nustatyti prie tam tikros temperatūros. Nėra vieningos sistemos, susijusios su visų automobilių variklių konstrukcija: vienų vožtuvų tarpeliai reguliuojami rankiniu būdu, kiti susireguliuoja patys, naudodami tepalo slėgį. Variklio vožtuvų tarpeliai privalo būti reguliuojami, o varikliai, kuriuose vožtuvų tarpeliai reguliuojasi rankiniu būdu, nurodo kilometražo intervalus, kas kiek laiko ir kas kiek kilometrų vožtuvų tarpeliai turi būti reguliuojami.

Savaime susireguliuojantys vožtuvai (kompensatoriai)

Variklio vožtuvai, kurių nereikia reguliuoti rankiniu būdu, turi kompensatorius. Kompensatorius - tai metalinė kapsulė, kuri, naudodama variklio tepalą ir jo slėgį, suformuoja reikiamo storio tarpelį ir taip palaiko optimalų veikimą. Svarbu žinoti, kad kompensatoriai dažniausiai pradeda skleisti garsus (kalti) naudojant prastos kokybės tepalus arba jiems artėjant prie keitimo ribos.

Ranka reguliuojami tarpeliai: požymiai ir pavojai

Jei automobilis pirktas ne naujas ir tarpeliai nebuvo reguliuoti, rekomenduojama tai atlikti. Pagrindiniai požymiai ir pasekmės:

• Aštrūs kalimo garsai: girdimi varikliui dirbant, ypač šaltu režimu. Tai signalas, kad tarpeliai reikalauja dėmesio.
• Per maži tarpeliai: tai yra pavojingesnė problema. Esant per mažiems vožtuvų tarpeliams, vožtuvai visuomet lieka nepilnai uždaryti, todėl degimo kameros dujos prasiveržia pro vožtuvą. Dėl to prarandama variklio galia, sumažėja trauka ir kyla didelė tikimybė, kad vožtuvas bus pradegintas, o variklio kompresija nukentės. Blogesnė bėda ir didesnė grėsmė yra ypatingai tylus variklio darbas - esant per mažiems vožtuvų tarpeliams.

Procedūros eiga ir techniniai reikalavimai

Vožtuvų reguliavimas nėra itin sudėtingas, tačiau reikalauja kruopštumo. Derėtų atkreipti dėmesį į šiuos esminius dalykus:

• Įsiurbimo ir išmetimo vožtuvų tarpeliai skiriasi. Prieš pradedant, būtina susižinoti tikslią reguliavimo seką ir gamintojo nurodytus rėžius. Jei pateiktas diapazonas, patartina rinktis vidutines reikšmes.
• Būtina naudoti specialias, pagal storį sunumeruotas vožtuvų tarpelių plokšteles.
• Surenkant mechanizmą, būtina naudoti dinamometrinį raktą ir užveržti detales gamintojo nurodyta jėga. Reguliavimas „iš akies“ ar „ranka“ nėra rekomenduojamas. Gamintojas ne veltui nurodo tikslias jėgas, kurias naudojant reikia užveržti vožtuvus.

Dujų Įranga Benzininiuose Automobiliuose

Dujų įrangos privalumai

Dujų įrangos privalumai šiais laikais yra gana aiškūs - tai kuras, kuris kainuoja beveik du kartus pigiau nei benzinas. Logika šiuo aspektu yra paprasta: jei automobilis vartoja 10 litrų benzino, esant tvarkingai dujų įrangai, teisingam sureguliavimui ir suderinimui, dujų automobilis suvartos iki +10% lyginant su benzinu, vadinasi, suvartos maksimaliai 11 litrų dujų. Paskaičiuokime, dabartinėmis kainomis 10 litrų benzino kainuoja beveik 40 litų, o 11 litrų dujų - maždaug 22 litus. Mitas, kad dujos kenkia varikliui, yra seniai paneigtas. Benzininiams varikliams rekomenduojama tepalus keisti kas 9-12 tūkst. kilometrų, o su dujomis galima tą daryti kas 15 tūkst. ar net daugiau. Jeigu visi filtrai geri ir sumontuota naujausia dujų įranga, varikliui neigiamo poveikio nėra.

Teisingas eksploatavimas ir priežiūra

Klaidinga samprata pas daugelį vairuotojų, o gal ir dujų montuotojų tiesiog apsileidimas, kad nepaaiškina, kaip teisingai eksploatuoti automobilį su dujų įranga. Visų pirma, reikia žinoti, kad automobilis, turintis dujų įrangą, negali nevažiuoti benzinu. Jei automobilis nevažiuoja ar nesikuria benzinu - reikia tvarkyti dujų įrangą ar automobilio kitas problemas. Nepaisant to, po dujų montavimo negali būti jokio pasiteisinimo, kad sumontavome dujų įrangą ir dabar benzinu nevažiuos. Eksploatuojant dujų įrangą turintį automobilį, reikia žinoti, kad kurti automobilį visuomet labai patartina tik benzinu. Dujas įjungti patartina bent jau pradėjus šilti varikliui, kai temperatūros rodyklė pajuda iš mirties taško. Kuriant ar jungiant dujas per anksti, visuomet yra rizika sukelti atbulinį smūgį, ar kitaip liaudyje vadinamą „šūvį“. Tokio šūvio metu automobiliuose su oro srauto matuoklėmis yra rizika sugadinti oro srauto matuoklę, paprastai trūksta oro srauto paėmimo šlanga ar oro filtro dėžė. Dujų įrangai, jei ji sumontuota tinkamai, priklausomai nuo dujų įrangos komplektacijos ar dujų įrangos kartos, didelės priežiūros nereikia. Tačiau reikia nepamiršti, kad dujų reduktorius turi baigtinį resursą. Taip pat reikia kas du metus bent jau patikrinti ir reikalui esant pakeisti dujų įrangos filtrą, kuris yra magnetiniame vožtuve prieš reduktorių.

Dujų įrangos gedimai ir jų sprendimas

Dujų įrangos gedimai paprastai būna labai glaudžiai susiję su dujų įrangos komponentų būkle ir montavimo dujų kokybe. Populiariausi ir dažniausiai pasitaikantys gedimai yra tokie kaip:

• Žemos ar netolygios važiuojant dujomis apsukos.
• Automobilio gesimai riedant laisva eiga.
• Neteisingos ir realybės neatitinkančios dujų sąnaudos.
• Trūkčiojimas ir dinamikos trūkumas važiuojant dujomis.

Prasta trauka ir automobilio dinamika - tam priežastys paprastai būna dėl neteisingo dujų ir oro santykio automobilio variklyje. Paprastai ši problema yra šalinama sureguliuojant dujas. Per didelės dujų sąnaudos taip pat atsiranda dėl neteisingo dujų mišinio, to priežastis gali būti jau senas dujų reduktorius, kurį reikia remontuoti. Dujų reduktorius paprastai atrodo ar yra panašus į tokį, koks demonstruojamas žemiau. Dujų įrangos remontas paprastai apsiriboja netvarkingos dujų įrangos montavimo elementų taisymu ar perdarymu. Taip pat keičiami dujų įrangos filtrai ar nuleidžiamas dujų reduktoriaus kondensatas. Tvarkomi ir elektriniai magnetai, jie keičiami kitais, nes būna taip, kad jie sugenda. Keičiami reduktoriai ar dedami remonto komplektai.

Dujų įrangos reguliavimas

Dujų įrangos reguliavimas yra svarbus, ypač automobiliams, kurie yra eksploatuojami su pačia paprasčiausia pirmos kartos dujų įranga. Tokią dujų įrangą patartina reguliuoti gan dažnai, keičiantis temperatūroms ir sezonams, keičiant oro filtrą. Reguliuojant tokią įrangą, optimaliai galima sureguliuoti tiek miesto režimui, tiek režimui tolimesnei kelionei. Antra ir ketvirta dujų kartos reguliuojamos jau sudėtingiau, reikalingas tiek kompiuteris, tiek perėjimas, kurio dėka būtų galima sujungti įrangą, bei programos, kurių dėka galima reguliuoti dujų įrangą. Populiariausios antros kartos dujų įrangos yra Stag ir Bingo, ketvirtos kartos - BRC, STAG ir kitos.

Variklio Užvedimas Šaltu Oru

Šalčio įtaka varikliui

Automobilio užvedimas esant dideliam šalčiui yra vienas sunkiausių momentų bet kuriam varikliui. Žema temperatūra turi įtakos alyvos klampumui, akumuliatoriaus veikimui, degalų elgesiui ir degimo efektyvumui. Šalta temperatūra padidina alyvos klampumą, todėl ji lėčiau teka per svarbiausius variklio komponentus. Tuo pačiu metu sumažėja akumuliatoriaus talpa, todėl sumažėja starterio varikliui prieinama galia.

Pasiruošimas žiemai

Tinkamas pasiruošimas žiemai yra būtinas. Gamintojo rekomenduojamos žieminės klasės variklio alyvos naudojimas pagerina tepimo greitį. Benzininių variklių uždegimo žvakės turi būti geros būklės. Prieš užvesdami išjunkite nereikalingus elektros prietaisus, tokius kaip priekiniai žibintai, informacijos ir pramogų sistema arba klimato kontrolė. Užvedus variklį, leiskite jam trumpai veikti tuščiąja eiga 30-60 sekundžių, kad stabilizuotųsi alyvos slėgis. Ilgas darbas tuščiąja eiga, siekiant „sušildyti“ variklį, eikvoja degalus ir padidina išmetamųjų teršalų kiekį, neapsaugodamas variklio. Ilgas starterio užvedimas greitai iškrauna akumuliatorių ir gali sugadinti starterį. Žiemą šalto užvedimo išvengti neįmanoma, tačiau netinkami metodai gali gerokai sutrumpinti variklio tarnavimo laiką. Teisingos procedūros, švelnus važiavimas po užvedimo ir tinkama priežiūra yra patikimo žiemos veikimo raktas.

Benizininių ir dyzelinių variklių užvedimo skirtumai

Benzino ir dyzelino varikliai turi uždegimo sistemą, kuri reikalinga norint juos užvesti ir sklandžiai važiuoti. Tačiau šios sistemos skiriasi.

• Dyzelinio variklio energija sukuriama į degimo kamerą įpurškus kurą, kuris sumaišomas su šiltu oru. Stūmoklio sukuriama suspaudimo jėga susprogdina mišinį, taip sukuriant energiją. Tai puikiai veikia šiltuoju metų laiku. Tačiau žiemą automobilius su dyzeliniu varikliu užvesti sunkiau nei benzininius. Norint užvesti dyzelinį variklį esant minusinei temperatūrai, reikalingos tvarkingos ir veikiančios pakaitinimo žvakės. Jų užduotis - pakaitinti kuro mišinį, kad lengviau įvyktų sprogimo procesas. Neveikiančios pakaitinimo žvakės dažnai tampa priežastimi, kodėl žiemą automobilis sunkiai ar visai neužsiveda. Prieš užvesdami variklį, įjunkite kaitinimo žvakes ir palaukite, kol užges indikatoriaus lemputė.
• Benizininiuose varikliuose energijos sukūrimui naudojamos uždegimo žvakės. Kai susimaišo įleidžiami degalai ir oras, šios žvakės sukuria kibirkštį ir uždega mišinį. Taip atsiranda sprogimas ir sukuriama energija. Šis veikimo principas nepriklauso nuo lauko temperatūros. Uždegimo žvakių patikrinimas reikalauja tam tikrų žinių ir gali būti pavojingas, todėl gedimo atveju rekomenduojama kreiptis į profesionalus.

Sunkus užvedimas ir sprendimo būdai

Dažnai vairuotojai susiduria su situacija, kai šaltas variklis dirba netolygiai (trūkčioja), o įšilus - veikia be priekaištų. Svarbu suprasti, ar problema kyla tik važiuojant dujomis, ar ir benzinu: jei įšilus varikliui perjungus į benziną automobilis važiuoja puikiai, problema dažniausiai susijusi su dujinės įrangos nustatymais arba temperatūriniais persijungimo režimais. Norint patikrinti, ar automobilio kompiuteris teisingai adaptuojasi, prieš užgesinant automobilį rekomenduojama kelis kilometrus nuvažiuoti vien benzinu.

Jei automobilis sunkiai kuriasi, verta patikrinti, kaip jis kuriasi pakaitinus žvakes. Tai galima padaryti atjungus temperatūrinį daviklį. Pakaitinus žvakes, viskas turėtų būti gerai. Tačiau, jei įjungus ir palaikius degimą ilgesnį laiką užsidega "CE" (sugedęs "coolant temperature sensor"), gali tekti spręsti ir šią problemą. Lygiagrečiai relės kontaktui galima pastatyti varžą, kad kol nekrūna generatorius, kompiuteris matytų tam tikrą temperatūrą (pvz., -10 laipsnių). Eksperimentuojant su įvairiomis varžomis (pvz., 2kOhm ar 5kOhm), galima rasti optimalų sprendimą. Pavyzdžiui, 5 kOhm varža gali būti per didelė, nes žvakes kaitins net prie 90 laipsnių. Sumažinus varžą iki 2 kOhm, automobilis gali užsikurti lengviau, o pašilus varikliui žvakių kaitinimas nebeveiks. Blokiniai šildytuvai arba akumuliatoriaus šildytuvai labai pagerina užvedimo patikimumą žemesnėje nei -15 °C temperatūroje. Išjunkite visus elektros prietaisus. Trumpais intervalais užveskite variklį.

tags: #reguliuoti #benzino #masinu