Brangiausiai pasaulyje parduotas automobilis ir vertingiausių automobilių istorija

Nuo pat automobilių eros pradžios prabangūs automobiliai visada buvo siejami su turtingais ir garsiais asmenimis. Holivudo žvaigždės, garsūs sportininkai, monarchai ar valstybių vadovai - automobilių kolekcijos yra neatsiejama įvaizdžio dalis ir tikras ženklas, kad konkretus žmogus turi išlavintą skonį, kai kalbama apie prestižinius automobilius. Tačiau kas lemia, kad vieni automobiliai kainuoja šimtus, o kiti - milijonus?

Pagrindinė priežastis, kodėl automobiliai gali būti tokie brangūs - tai jų limitavimas. Ypatingų automobilių pagaminama vienetais, todėl jie tampa išskirtiniais ir itin geidžiamais automobilių pramonėje. Kita svarbi priežastis ta, kad brangiausi automobilių prekės ženklai reiškia daug daugiau nei tiesiog kokybę. Prabangios transporto priemonės vairavimas reiškia statuso simbolį, turtus ir vairuotojo asmenybę, todėl tai vertinantys žmonės pinigų hiperautomobiliams neskaičiuoja.

Lietuvos gatvėmis, pagal 2021 metų duomenis, važinėja ne vienas itin prestižinis automobilis. Brangiausias automobilis Lietuvoje, kurį įsigijo juridinis asmuo, kainavo 567 980 eurų - tokios sumos vertas „Audi A8“. Už 373 183,36 eurų įsigytas „Rolls-Royce Cullinan“, kiek mažesnė suma atseikėta už „Bentley Continental GT Speed“ - apie 320 tūkstančių. Tarp fizinių asmenų brangiausi nupirkti automobiliai buvo „Rolls-Royce Cullinan“, „Lamborghini Urus“, „Porsche 911 Turbo S“, „Ferrari 812 Superfast“ ir „Bentley Bentayga V8“. Šių automobilių kainos neskelbiamos, tačiau, priklausomai nuo automobilio prekės ženklo, gali kainuoti nuo 200 tūkstančių iki pusės milijono dolerių.

Rekordinis „Mercedes-Benz 300 SLR Uhlenhaut Coupe“ pardavimas

„1955-ųjų „Mercedes-Benz 300 SLR Uhlenhaut Coupe“... aukcione buvo parduotas už rekordinę 135 000 000 eurų kainą privačiam kolekcininkui“, - sakoma kompanijos pranešime. Šis pardavimas apstulbino automobilių pasaulį ir sumušė visus ankstesnius rekordus.

Automobilis parduotas kone trigubai brangiau nei ankstesnis rekordininkas - 2018-aisiais už daugiau nei 48 mln. dolerių (45,6 mln. eurų) nupirktas 1962-ųjų „Ferrari 250 GTO“. Aukcionas, kuriame dalyvavo tik kviestiniai svečiai, įvyko gegužės 5 dieną „Mercedes-Benz“ muziejuje Štutgarte, Vokietijoje. Aukcionas surengtas bendradarbiaujant su prestižiniu Anglijos aukcionu „RM Sotheby's“. Į jį buvo pakviesti tik rinktiniai „Mercedes“ klientai ir aukšto rango automobilių kolekcininkai.

Automobilis yra vienas iš dviejų prototipų, sukurtų „Mercedes-Benz“ lenktynių padalinio. Mašina pavadinta savo kūrėjo ir vyriausiojo inžinieriaus Rudolfo Uhlenhauto vardu, nurodo „RM Sotheby's“. „Privatus pirkėjas sutiko, kad „300 SLR Uhlenhaut Coupe“ ir toliau bus galima eksponuoti viešai ypatingomis progomis, o antrasis originalus „300 SLR Coupe“ lieka kompanijos nuosavybė ir bus toliau eksponuojamas „Mercedes-Benz“ muziejuje Štutgarte“, - paskelbė aukcionas.

Už parduotą mašiną gauti pinigai bus panaudoti steigiant pasaulinį „Mercedes-Benz“ fondą, finansuosiantį aplinkos mokslus ir dekarbonizacijos tyrimus.

Legendiniai ir brangiausi pasaulio automobiliai

Kolekcinių automobilių pasaulis reikalauja ne tik specifinių žinių, bet ir didelio finansinio kapitalo. Riboto leidimo, reti, išskirtiniai automobiliai arba tie, kurie buvo vairuojami garsių asmenų ar filmų herojų, laikomi itin vertingais.

Top brangiausių automobilių sąrašas (pagal aukcionų ir pardavimų duomenis)

• 1. „Mercedes-Benz 300 SLR Uhlenhaut Coupe“ (1955 m.) - 135 mln. eurų. Vienas iš dviejų pasaulyje pagamintų tokių automobilių. Per 69 metus nuo sukūrimo nuvažiavo tik apie 6 tūkst. kilometrų.
• 2. „Ferrari 250 GTO“ (1962 m.) - 48,1 mln. eurų (2018 m. pardavimas). Vienas geidžiamiausių pasaulio klasikinių modelių, turintis itin spalvingą istoriją ir įveikęs ne vieną lenktynių trasą.
• 3. „Ferrari 250 GTO“ (1962 m.) - 45 mln. eurų (2018 m. pardavimas). Antrasis šiame sąraše atsidūręs to paties modelio automobilis, dešimtmečius priklausęs „Ferrari“ entuziastui Gregui Whittenui.
• 4. „Ferrari 250 GTO“ (1963 m.) - 35,4 mln. eurų (2014 m. pardavimas). Šis automobilis 2014 m. tapo brangiausiu kada nors parduotu aukcione, rekordas laikėsi ketverius metus.
• 5. „Ferrari 250 GT“ (1962 m.) - 33,2 mln. eurų. Šis legendinio kūrėjo automobilis išsiskiria lenktomis formomis, o jo lenktynių istorija lemia jo garbingą vietą sąraše.

Reikėtų paminėti ir kitus vertingus automobilius, kurie dažnai minimi brangiausiųjų sąrašuose:

• „Ferrari 250 Testa Rossa“ (1957 m.) - 16 400 000 mln. eurų. Ketvirtas automobilis iš 34-ių sportinių „Testa Rossa“ serijos „Ferrari“ modelių.
• „Mercedes-Benz W 196 R“ - 29,6 mln. JAV dolerių (2013 m. pardavimas). Vienas iš vos keturių egzistuojančių tokios konfigūracijos „Formulės 1“ bolidų.
• „Rolls-Royce Boat Tail“ - apie 28 mln. JAV dolerių. Manoma, kad tai šiuo metu brangiausias pasaulyje automobilis, apgalvotas iki smulkmenų, su burlaivio tematika ir išskirtine bagažine.

Istoriniai „Mercedes-Benz“ modeliai ir jų svarba

Rudolfas Uhlenhautas - žmogus, kuris „Mercedes-Benz“ pavertė lenktynių pasaulio gigantu. Ketvirtame dešimtmetyje, kai Vokietiją smaugė Didžioji depresija, jaunas inžinerijos studentas siekė prasimušti į automobilių pramonę. Rudolfas „Rudi“ Uhlenhautas, gimęs Londone, 1931 m. vos baigęs studijas pradėjo dirbti „Mercedes-Benz“. Nors pirmuosius penkerius metus jis praleido dirbdamas su serijiniais modeliais, jo neįtikėtinas darbštumas ir kruopštumas neliko nepastebėti.

Rudolfo Uhlenhauto indėlis į lenktynių automobilių kūrimą

Tuo metu „Mercedes-Benz“ siekė sugrįžti į automobilių sportą - „Sidabrinės strėlės“ (W 25 bolidai) skynė pergales trasose. Tačiau po sėkmingų 1934 ir 1935 metų, 1936-aisiais komanda patyrė fiasko - naujasis bolidas buvo tiesiog per lėtas, o konkurentai diktavo savo sąlygas. Komandai reikėjo pokyčių. Vienas netikėčiausių sprendimų - R. Uhlenhauto paskyrimas lenktynių skyriaus vadovu. Jis neturėjo patirties kuriant lenktyninius bolidus, tačiau tai jam nesutrukdė. Vietoje teorijų ir spekuliacijų jis pasirinko kitą metodą - pats sėdo prie vairo ir pradėjo testuoti bolidus Niurburgringo trasoje, važiuodamas maksimaliais greičiais. Jo atkaklumas davė vaisių - netrukus jis suprato, kokių patobulinimų reikia, kad automobiliai taptų greitesni. Jo ryžtas buvo toks didelis, kad jis net sugebėdavo aplenkti kai kuriuos komandos lenktynininkus. Jo vadovaujama inžinierių komanda jau 1937 m. pristatė naujos kartos „Mercedes W 125“ bolidą, kuris tapo vienu greičiausių to meto automobilių. Vėliau sekė dar tobulesni W 154 ir W 165 modeliai. Tačiau 1939 m. prasidėjęs karas nutraukė lenktynių programą ir privertė komandą sustabdyti savo dominavimą.

„W 196 R“ - technologinis šedevras ir „Formulės 1“ dominavimas

Po Antrojo pasaulinio karo „Mercedes-Benz“ turėjo ne tik prisidėti prie Vokietijos atstatymo, bet ir iš naujo atrasti savo vietą automobilių pramonėje. Kaip ir daugelis gamintojų, iš pradžių jie orientavosi į paprastus, prieinamus modelius, tačiau netrukus grįžo prie prabangos ir sportiškumo. 1951 m. pristatytas „Mercedes-Benz 300 S“ tapo pirmuoju ženklu, kad gamintojas ruošiasi sugrįžti į elitinį automobilių segmentą - o tai neišvengiamai vedė ir į lenktynių pasaulį. „Mercedes-Benz“ sugrįžimas į autosportą prasidėjo nuo 300 SL „Gullwing“, kurį valdė inžinierius Rudolfas Uhlenhautas. Šis modelis ne tik išsiskyrė savo dizainu, bet ir įrodė, kad markė yra pasirengusi didesniems iššūkiams.

Tuo metu „Formulės 1“ pasaulyje susidarė unikali situacija - FIA sustabdė 1952-1953 m. čempionatą dėl per mažo konkurencingų komandų skaičiaus. Tai suteikė gamintojams papildomai laiko pasiruošti 1954-ųjų sezonui, kuriame turėjo įsigalioti naujos taisyklės. Naujasis reglamentas numatė, kad atmosferiniai varikliai turės neviršyti 2,5 litro darbinio tūrio. Be to, buvo reikalaujama, kad vairuotojo sėdynė būtų sumontuota centre, tačiau kėbulo formoms nebuvo taikomi griežti ribojimai. „Mercedes-Benz“ vadovai, įskaitant Fritzą Nallingerį, suprato, kad tai - puiki galimybė sugrįžti į „Grand Prix“ lenktynių olimpą, todėl buvo suburtas naujas, itin gerai finansuojamas lenktynių padalinys „Rennabteilung“. Projektui vadovavo Rudolfas Uhlenhautas, kuris pasirinko siauro diametro vamzdinį rėmą, primenantį 300 SL W 194. Važiuoklė buvo itin pažangi: Priekinė pakaba - dvigubos svirtys, hidrauliniai amortizatoriai. Galinė pakaba - žemo svyravimo ašis, vėliau pritaikyta „300 SL Roadster“ modeliui. Stabdžiai - Alfin būgniniai stabdžiai, sumontuoti važiuoklės viduje, kad sumažintų neamortizuotą masę.

„Mercedes-Benz“ prieš karą eksperimentavo tiek su V12, tiek su kompresoriniais aštuonių cilindrų varikliais, tačiau W 196 R atveju pasirinkta 2,5 litro aštuonių cilindrų konfigūracija. W 196 R variklis išsiskyrė pažangiais inžineriniais sprendimais, kurie leido pasiekti išskirtinį našumą. Jame buvo naudojamas „Hirth“ tipo ritininis alkūninis velenas, užtikrinantis didelį patvarumą, net esant aukštoms apsukoms. Kiekvienai cilindrų pusei buvo skirti dvigubi paskirstymo velenėliai, o tradicines vožtuvų spyruokles pakeitė desmodrominis vožtuvų mechanizmas - tai buvo pirmas kartas, kai toks sprendimas pritaikytas „Formulėje 1“, leidęs pasiekti dar aukštesnes apsukas. Tiesioginio įpurškimo sistemą tiekė „Bosch“, o jos technologija buvo perimta iš „Messerschmitt“ naikintuvų variklių - tai užtikrino sklandų galios perdavimą ir geresnį degalų sudeginimą. Variklis taip pat naudojo sauso karterio tepimo sistemą, kuri leido sumažinti kėbulo prošvaisą iki minimumo, taip pagerinant automobilio svorio centrą ir stabilumą trasoje. Pradinė variklio galia siekė 257 AG, tačiau vėliau ji išaugo iki 290 AG. Variklis buvo pasviręs 20-37 laipsnių kampu, kad aerodinamiškas kėbulas išliktų kuo kompaktiškesnis. Jis buvo sujungtas su penkių pavarų greičių dėže, kurios keturios pavaros turėjo sinchronizatorius - tuo metu tai buvo itin pažangus sprendimas.

Dėl pažangių technologinių sprendimų „Mercedes-Benz W 196 R“ pasiekdavo iki 300 km/val. greitį, tapdamas vienu greičiausių to meto „Grand Prix“ bolidų. 1954 ir 1955 m. sezonuose jis dominavo lenktynių trasose, o jo aerodinaminiai sprendimai vėliau buvo pritaikyti ir serijiniame „300 SL“ modelyje. Šį automobilį pilotavę Juanas Manuelis Fangio ir Stirlingas Mossas pavertė W 196 R ne tik pergalių simboliu, bet ir vienu pažangiausių lenktyninių automobilių, kokius kada nors buvo sukūrusi „Mercedes-Benz“.

Kodėl automobiliai tokie brangūs?

Nors automobilio paskirtis atrodo paprasta - nuvykti iš taško A į tašką B - kainų skirtumas tarp įprastų ir itin retų automobilių gali siekti milijonus. Kaip jau minėta, pagrindinės priežastys yra ribotas tiražas ir prekės ženklo prestižas.

Brangiausių automobilių gamintojų, tokių kaip „Lamborghini“, „Aston Martin“, „Pagani“, „Rolls-Royce“, „Porsche“, „Bentley“, „Koenigsegg“, „McLaren“ ir „Bugatti“, vardai reiškia ne tik aukštą kokybę, bet ir statuso simbolį, turtus ir vairuotojo asmenybę. Šiuos aspektus vertinantys žmonės neskaičiuoja pinigų.

Be to, brangiausių automobilių pirkėjai vertina pridėtinę vertę, nori pademonstruoti savo statusą ar pasitikėjimą savimi. Ne mažiau svarbi ir aistra išskirtiniams automobiliams, hobiai, domėjimosi sritis, nes ne vienas automanas svajoja surinkti savo autentišką automobilių kolekciją. Ištroškusiems išmėginti visas automobilių galimybes turėtų patikti ralio automobilio vairavimas su šios srities čempionais.

Taip pat svarbu paminėti, kad brangiausi automobiliai dažnai yra kolekciniai eksponatai, kurie didžiąją laiko dalį praleidžia ne gatvėse, o privačiose kolekcijose ar muziejuose. Tokie istoriniai modeliai į viešus aukcionus patenka ypač retai.

tags: #brangiausias #parduotas #automobilis #pasaulyje