Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reglamentavimas pastaruosius keletą metų išgyvena nuolatinius pakeitimus, kurie apima ir kitus įpareigotuosius subjektus, tarp jų - apskaitos, mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančius subjektus bei auditorius.
Didelė pinigų plovimo grėsmė apskaitos, audito ir mokesčių konsultavimo sektoriuje
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) atliktas nacionalinis pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimas parodė, kad Lietuvoje apskaitos specialistų, auditorių ir mokesčių konsultantų sektoriuje pinigų plovimo grėsmė yra labai didelė.
Šioje srityje pinigų plovimo rizika kyla dėl įvairių priežasčių. Pavyzdžiui, siekiant sumažinti mokesčius, nusikaltėliai gali pasitelkti auditorius, apskaitos specialistus ar mokesčių konsultantus pinigų plovimo schemoms kurti ir valdyti, apjungiant teisėtą mokesčių optimizavimo praktiką su nusikalstama veikla. Tokiu būdu siekiama išvengti mokesčių mokėjimo, nuslėpti neteisėtai įgytas lėšas, pateikti klaidingą finansinę informaciją, paslėpti tikruosius naudos gavėjus ar legalizuoti neteisėtos kilmės lėšas, pavyzdžiui, įsigyjant nekilnojamąjį turtą ar kitas prabangos prekes.
Atsižvelgiant į tai, FNTT akcentuoja, kad auditoriai, apskaitos specialistai ar mokesčių konsultantai turi užtikrinti, jog klientų patikrinimo priemonės būtų taikomos ne tik tapatybei nustatyti, bet ir siekiant suprasti atliekamos operacijos pobūdį ir kilmę. Ypatingai svarbi tampa dalykinių santykių stebėsena, nes nerimaujama, kad klientų dalykiniai santykiai ir operacijos yra nepakankamai tikrinami.
Rizikingiausiais sektoriaus dalyviais nurodomi savarankiškai paslaugas teikiantys fiziniai asmenys ir mažesnės įmonės, kurios gali turėti nepakankamą supratimą apie Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (PPTFP Į) reikalavimus, ypač jei įmonėje dirba nuo 1 iki 5 darbuotojų.
Pareiga susipažinti su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančiais teisės aktais
Siekiant mažinti didelę pinigų plovimo grėsmę, nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. atsirado reikalavimas pranešti apie vykdomą apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugų teikėjo veiklą Juridinių asmenų registro tvarkytojui arba Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), jei tokią veiklą pradeda fizinis asmuo.
Pranešdamas apie veiklos pradžią, apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiantis asmuo patvirtina, kad jis pats (jei tai fizinis asmuo) arba jo valdymo ar priežiūros organų nariai bei naudos gavėjai (jei tai juridinis asmuo) yra susipažinę su PPTFPĮ reglamentuojančiais teisės aktais ir atitinka jų reikalavimus.
Praktiniai reikalavimai apskaitos ir mokesčių konsultavimo paslaugų teikėjams
- Išsamus teisės aktų išmanymas: Kiekvienas paslaugų teikėjas privalo puikiai išmanyti PPTFPĮ reglamentavimą, įskaitant poįstatyminius aktus, tokius kaip įtartinų piniginių operacijų ar sandorių atpažinimo kriterijų sąrašas ar svarbių viešųjų pareigų Lietuvos Respublikoje sąrašas. Būtina nuolat kelti savo ir darbuotojų kompetencijas šioje srityje.
- Vidaus politika ir kontrolės procedūros: Kiekvienas paslaugų teikėjas privalo nustatyti atitinkamą vidaus politiką bei vidaus kontrolės procedūras ir tinkamai jų laikytis savo veikloje.
Vidaus politika ir vidaus kontrolės procedūros yra išdėstomos Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įgyvendinimo tvarkoje, kuri turi apimti šiuos klausimus:
- Rizikos tolerancijos ir pagrindinių subjekto veiklos principų nustatymas.
- Klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymas ir tikrinimas.
- Klientų rizikos vertinimas ir rizikos valdymo priemonės.
- Dalykinių santykių ir (arba) operacijų stebėsenos organizavimas.
- Tarptautinių finansinių sankcijų ir ribojamųjų priemonių įgyvendinimas.
- Pranešimų ir informacijos pateikimas FNTT.
- Registracijos žurnalų tvarkymas.
- PPTFPĮ nurodytos informacijos saugojimas.
- Kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo informacijos atnaujinimas.
- Mokymų darbuotojams organizavimas.
Šie reikalavimai taikomi visiems apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiantiems subjektams, net ir tiems, kurie paslaugas teikia tik įmonių grupės viduje.
Ateities perspektyvos ir pokyčiai
2025 m. gegužės 24 d. buvo pakeisti FNTT privalomi nurodymai apskaitos ir mokesčių konsultavimo paslaugų subjektams, įtraukiant prievolę teikti FNTT informaciją ir ataskaitas, susijusias su pinigų plovimo ir (arba) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimu.
Iš pradžių FNTT patvirtino plačią 66 klausimų formą, tačiau sulaukus pasipiktinimo, ji buvo pakeista į 18 klausimų projektą, numatantį informacijos teikimą 2026 m. Tai suteikia apskaitos ir mokesčių konsultavimo paslaugas teikiantiems subjektams laiko pasiruošti ataskaitos teikimui už 2025 m., sisteminant informaciją apie klientus ir juos profiliuojant.
Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į šiuos klausimus informacijos teikimo formos projekte:
- Ar turite klientų - fizinių asmenų, gyvenančių didelės rizikos trečiosiose valstybėse, arba juridinių asmenų, kurių buveinė (registravimo vieta) yra didelės rizikos trečiojoje valstybėje?
- Ar turite klientų - fizinių politiškai pažeidžiamų (paveikiamų) asmenų (PEP) arba juridinių asmenų, kurių bent vienas naudos gavėjas yra politiškai pažeidžiamas (paveikiamas) asmuo (PEP)?
- Ar turite klientų, kurių juridinio asmens nuosavybės struktūra atrodo neįprasta arba pernelyg sudėtinga atsižvelgiant į juridinio asmens veiklos pobūdį?
- Ar pradėdami dalykinius santykius su klientu, nustatote, ar egzistuoja didesnė pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizika?
- Ar darbuotojai per ataskaitinį laikotarpį rengė arba dalyvavo mokymuose darbuotojams pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos temomis?
- Ar turite nustatytą vidaus politiką ir vidaus kontrolės procedūras, skirtas pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos priemonėms įgyvendinti?
Šie klausimai rodo, kad FNTT didžiausią dėmesį skirs tam, ar apskaitos ir mokesčių konsultavimo paslaugas teikiantys subjektai:
- Atlieka klientų rizikos vertinimą ir skirsto klientus pagal rizikos rūšis.
- Nustato klientų nuosavybės ir valdymo struktūrą bei veiklos pobūdį.
- Organizuoja darbuotojų mokymus ir kelia jų kompetencijas.
- Turi nustatytą vidaus politiką ir vidaus kontrolės procedūras.
Visų apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančių subjektų užduotis likusiems 2025 metams - pasirūpinti tinkama Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įgyvendinimo tvarka, apimančia vidaus politikos gaires, įrankius klientų rizikos vertinimui, taisykles dėl klientų nuosavybės ir valdymo struktūros nustatymo, bei nepamiršti kelti savo ir savo darbuotojų kompetencijas pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos srityje.
"Pažink savo klientą" principas
"Pažink savo klientą" (KYC - Know Your Customer) principas reiškia kliento tapatybės ir veiklos patikrą, siekiant užtikrinti, kad jis nėra susijęs su neteisėta veikla.
Finansų rinkos dalyviai, įgyvendindami šį principą, privalo užtikrinti, kad jų paslaugomis nebūtų naudojamasi finansiniams nusikaltimams, tapatybės vagystėms vykdyti, taip pat kad nebūtų pervedamos ar saugomos nusikalstamu būdu įgytos ar nusikalstamai veikai finansuoti skirtos lėšos.
Tam, kad būtų pasiekti šie tikslai, būtina pažinti savo klientus: suprasti, kuo jie verčiasi, kokių operacijų banko sąskaitoje ir kokio masto galima tikėtis, koks yra galimas lėšų šaltinis.
Kliento pažinimo anketa ir jos svarba
Kliento pažinimo anketa yra dokumentas, kuriame klientas turi pateikti prašomą informaciją. Ji pildoma prieš pradedant bendradarbiavimą su klientu ir tęsiant jį.
Anketos atnaujinimo periodiškumas priklauso nuo įvairių faktorių, tokių kaip galimos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos lygis.
- Naudos gavėjo nustatymas: Naudos gavėju laikomas fizinis asmuo, kuriam priklauso įmonė ar kuris ją valdo tiesiogiai ar netiesiogiai, turėdamas pakankamą akcijų arba balsavimo teisių procentinę dalį. Fizinis asmuo, turintis 25 procentus ir vieną akciją, arba didesnę nei 25 procentų kliento nuosavybės dalį, laikomas tiesioginiu savininku.
- Politinių partijų veiklos prevencija (PEP): Informacija apie politiškai pažeidžiamus (paveikiamus) asmenis (PEP) renkama pagal Lietuvos Respublikos PPTFPĮ. Šis statusas ar ryšys su tokiu asmeniu savaime nereiškia, kad banko sąskaita nebus atidaryta arba bus apribotas disponavimas banko paslaugomis. Įstatymas įpareigoja banką surinkti informaciją apie dalykinių santykių su klientu pobūdį, tikslą ir lėšų kilmę.
- FATCA reikalavimai: Nuo 2014 m. liepos 1 d. Lietuvoje pradėti taikyti JAV priimto Užsienio sąskaitoms taikomų mokestinių prievolių vykdymo akto (FATCA) reikalavimai. Dėl šios priežasties finansų įstaigos privalo rinkti papildomą informaciją apie klientus, siekdamos nustatyti jų mokesčių mokėjimo šalį.
- Sąskaitų kituose bankuose informacija: Informacija apie kliento turimas sąskaitas kituose bankuose padeda nustatyti, kurios finansinės operacijos yra įprastos, o kurios - jam nebūdingos.
Pateikus aktualią ir teisingą informaciją, taip pat laiku atnaujinant kliento anketą, siekiama užkirsti kelią galimiems finansiniams nusikaltimams ir kliento lėšų praradimui. Esant esminiams pokyčiams (pvz., keičiamas įmonės vadovas, akcininkas, veiklos pobūdis, apyvarta, gyvenamoji vieta), būtina apie tai informuoti.
Banko ir kliento santykiai dėl banko paslapties reglamentuojami SEB banko Bendrosiose taisyklėse. Prašymas pateikti papildomą informaciją kyla pagal PPTFPĮ reikalavimą finansų įstaigoms imtis atitinkamų priemonių lėšų šaltiniui nustatyti.
Remiantis PPTFPĮ 9 straipsnio 18 punktu, bankui draudžiama vykdyti sandorius, užmegzti ar tęsti dalykinius santykius su klientu, kuris nepateikia duomenų apie lėšų (turto) kilmę, operacijų pobūdį, dalykinius santykius su sandorio šalimis, informaciją apie įmonės valdymo struktūrą ir tikruosius naudos gavėjus ar kitos aktualios informacijos, arba pateikia ne visus duomenis arba jie yra neteisingi.
Teisės aktai įpareigoja finansų įstaigas surinkti informaciją tiesiogiai iš savo klientų, siekiant suprasti sąskaitos atidarymo tikslą, nustatyti pajamų šaltinį ir planuojamų operacijų pobūdį.
Teisės aktų pakeitimai ir jų įsigaliojimas
2024 m. balandžio 18 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimas (Nr. XIV-2543), kuriuo siekiama sustiprinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priežiūrą ir reguliavimą.
Vienas iš svarbiausių pakeitimų yra tai, kad ne tik fiziniai asmenys, pradėję vykdyti patikos ar bendrovių steigimo, administravimo, bet ir fiziniai asmenys, pradėję vykdyti nekilnojamojo turto agento (brokerio), mokesčių konsultavimo paslaugų teikėjo veiklą ar ją nutraukę, privalo informuoti VMI arba Juridinių asmenų registro tvarkytoją apie tokios veiklos vykdymą ar jos pabaigą per 5 darbo dienas.
Juridiniai asmenys, pradėję ar nutraukę minėtą veiklą, taip pat privalo per 5 darbo dienas informuoti Juridinių asmenų registro tvarkytoją.
PPTFPĮ 25 straipsnio pakeitimai įsigalioja 2024 m. rugpjūčio 1 d. Tie asmenys, kurie iki 2024 m. liepos 31 d. buvo pradėję vykdyti ir toliau tęs nekilnojamojo turto agento (brokerio), mokesčių konsultavimo paslaugų teikėjo veiklą, apie tai privalės pranešti ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 1 d.
Ši informacija parengta remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2024-05-07 raštu Nr. R-1692.
tags: #pinigu #plovimo #prevencija #autias