Kelių eismo taisyklių ženklinimo reikalavimai požeminėse prekybos centro aikštelėse

Nors eismo saugumo situacija Lietuvos keliuose kasmet gerėja, prekybos centrų požeminės automobilių stovėjimo aikštelės išlieka probleminėmis zonomis, kuriose dažnai nepaisoma Kelių eismo taisyklių (KET). Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius reikalavimus ir problemas, susijusias su kelių eismo ženklinimu šiose aikštelėse.

Bendrieji reikalavimai ir dažniausiai pasitaikantys pažeidimai

Prekybos centrų automobilių stovėjimo aikštelės, ypač požeminės, yra uždaros teritorijos, kuriose vairuotojai susiduria su kitokia situacija nei gatvėje. Eismo intensyvumas jose, ypač piko metu, nenusileidžia judrioms gatvėms, tačiau ne visi vairuotojai linkę laikytis KET.

• Greičio ribojimas: Visose stovėjimo aikštelėse leidžiamas greitis yra 20 km/val., tačiau jo laikosi nedaugelis.
• Parkavimo ypatumai: Nemažai vairuotojų nepaiso KET ir prioritetą teikia asmeniniam patogumui, taip apsunkindami gyvenimą kitiems. Dažnai automobiliai paliekami prie geltonos linijos, rodančios draudimą statyti, arba užimama kelios stovėjimo vietos.
• Neįgaliųjų ir šeimos vietos: Vairuotojai neretai stato automobilius neįgaliųjų vietose arba specialiose šeimoms su vaikais pritaikytose zonose, nors pastarosios yra tik rekomendacinio pobūdžio nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d.
• Eismo kryptys: Nepaisoma nukreipiančių rodyklių, posūkio signalų nerodymas persirikiuojant ar manevruojant.
• Avarinio signalo naudojimas: Įjungiamas avarinis signalas, tarsi jis būtų leidimas sustoti draudžiamoje vietoje, pavyzdžiui, prie prekybos centro durų.

Komisaras E. Tučis pabrėžė, kad kelių ženklų ar šviesoforų prie kiekvieno išvažiavimo čia nepastatysi, tad kelių žymėjimas pagrindiniais ir šalutiniais keliais daromas ant asfalto.

Ženklinimo svarba ir priežiūra

Būtina, kad žymėjimas automobilių stovėjimo aikštelėse būtų aiškus ir atitiktų nustatytus reikalavimus. Tam maždaug du kartus per metus jis turi būti atnaujintas. Nusitrynus žymoms ant asfalto arba kai jos neatitinka nustatytų reikalavimų, kyla klausimų dėl pagrindinio ir šalutinio kelio.

Jei požeminėse stovėjimo aikštelėse ant kelio dangos iš baltų trikampių sudaryta linija, būtina prie jos sustoti. Būtent ji nurodo šalutinio kelio susikirtimą su pagrindiniu. Policija, esant nusitrynusioms žymoms, eismo įvykio kaltininkais pripažįsta abu į jį patekusius asmenis.

Kelių eismo taisyklės ir ženklinimas požeminėse aikštelėse

Daugelis vairuotojų klaidingai mano, kad prekybos centrų aikštelėse galioja „paprasta logika“ ar „laisvos zonos be taisyklių“ principas. Tačiau tai klaida. Požeminėse stovėjimo aikštelėse galioja tos pačios KET, kaip ir keliuose.

• Įvažiavimas į kelią iš šalutinių teritorijų: Pagal KET, įvažiuodamas į kelią iš šalia esančių teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią.
• Kelio ženklai ir ženklinimas: Prekybos centrų aikštelėse dažnai būna „Duoti kelią“, „Stop“, vienpusio eismo ženklai, krypties rodyklės. Jei jūsų juostoje yra ženklas „Duoti kelią“, neturite pirmenybės.
• Šeimos vietos: „Šeimos vieta“ ženklas nėra reglamentuotas KET ir jo naudojimasis yra kiekvieno sąmoningumo reikalas.

Dešiniosios rankos taisyklė ir jos taikymas

Prekybos centrų stovėjimo aikštelėse, daugiabučių kiemuose ir panašiose vietose turėtų besąlygiškai veikti kiekvienam vairuotojui žinomas kertinis KET principas - dešiniosios rankos taisyklė. Deja, ji dažnai pamirštama.

Ši taisyklė visada galioja ten, kur nėra kelio ženklų ir šviesoforų, o kertama lygiareikšmė vienodos dangos sankryža. Tik tais atvejais, kai susikertantys keliai yra nevienodos dangos (pvz., vienas kelias asfaltuotas, o jį kertantis - žvyrkelis), pirmumą turi važiuojantys asfaltuota danga. Dešiniosios rankos taisyklė labai svarbi, kai eismas sankryžoje nereguliuojamas kelio ženklais ir šviesoforais. Tokiose situacijose pirmumo teisę turi transporto priemonė, kuri mums yra iš dešinės.

Dešinės rankos taisyklė taip pat negaliotų pajudant iš stovėjimo vietos bei esant kelio ženklams ir kelio dangos ženklinimui. Prieš pradedant judėti privalu įsitikinti, kad tai daryti yra saugu, visada praleisti kitus eismo dalyvius ir parodyti įspėjamąjį posūkio signalą.

Dešinės rankos taisyklė veikia ir tada, jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu. Tokiu atveju vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei, išskyrus jei dešinėje važiuojantis automobilis yra greitėjimo juostoje, skirtoje įvažiuoti į kelią.

Incidentai ir atsakomybė

Techniniai eismo įvykiai ir pasišalinimas

Prekybos centrų ar požeminėse stovėjimo aikštelėse paprastai įvyksta techniniai eismo įvykiai: dažniausiai nukenčia automobilių buferiai ir veidrodėliai, transporto priemonės apibraižomos, kartais - vos matomai. Eismo įvykiu yra laikomas ne tik dviejų transporto priemonių susidūrimas ar kai nukenčia žmonės, bet ir tada, kai yra apgadinamas turtas.

Už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, jei padaryta mažesnė nei 750 eurų žala, numatyta nuo 600 eurų siekianti bauda. Tačiau jeigu žala didesnė, bauda gali siekti ir 1 500 eurų. Jeigu eismo įvykį sukelia teisės vairuoti neturintis asmuo, bauda gali siekti ir kelis tūkstančius eurų.

Neatidumas važiuojant atbulomis

Nors KET aiškiai nurodo, jog važiuodamas atbulas vairuotojas visuomet privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams, kai kurie vairuotojai šią taisyklę ignoruoja. Išvažiuodami iš savo vietos jie neretai skuba, pamiršta apsidairyti ir pažiūrėti į veidrodėlius, nepagalvoja apie galimas skubėjimo pasekmes. Gerai, jei automobilio galiniame buferyje yra atstumo davikliai, fiksuojantys iš šono atvažiuojančius automobilius, o jei tokių nėra ir jei mažesnis automobilis stovi tarp dviejų didesnių - padėtis tikrai ne iš lengvųjų.

Padėtį apsunkina ir tai, kad dažnas vairuotojas automobilių statymo aikštelėse juda ne leistinu 20 km/val. greičiu, o bent dvigubai greičiau. Tokiose situacijose reikėtų vadovautis ne tik KET taisyklėmis, bet ir elgtis pagal nerašytas kultūringo vairavimo taisykles - tiesiog leisti kitam vairuotojui pabaigti atlikti manevrą: sustoti, jeigu užsidegė kito automobilio balti, atbulinės eigos, žibintai ir išleisti jį iš stovėjimo vietos.

Bauda už Kelių eismo taisyklių pažeidimus

Už kelio ženklų ar ženklinimo reikalavimų nesilaikymą numatyta bauda vairuotojams nuo 30 iki 90 eurų. Jei viršijamas automobilių stovėjimo aikštelėse nustatytas maksimalus 20 km/h greitis, už tai taip teks paploninti piniginę nuo 40 eurų iki pustrečio tūkstančio, gali būti konfiskuotas automobilis, atimta teisė vairuoti ir netgi paskirtas administracinis areštas.

Už KET pažeidimus, kurie nenurodyti Administracinių nusižengimų kodekse, vairuotojams gresia įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 40 eurų.

Vairavimo kultūra ir sąmoningumas

Automobilio statymas reikalauja ne tik gerų vairavimo įgūdžių, bet ir vairuotojų kultūros. Prekybos centrų aikštelėse rekomenduojama automobilį statyti galu tam, kad išvažiuojant matymo laukas būtų geresnis, o manevras - saugesnis. Tačiau labai dažnai statantys mašiną galu galvoja tik apie savo manevrą ir nieko daugiau: staiga automobilis, nerodydamas jokių ženklų (pagal KET, ir stovėjimo aikštelėse reikia rodyti posūkius, juos reikia rodyti ir važiuojant atbuline eiga) pasukamas skersai, o po akimirksnio jau pradeda judėti atbulomis.

Vairavimo instruktorius Kastytis Povilaitis pabrėžė, kad „posūkio nerodymas, nors ir atrodo smulkus pažeidimas, yra vienas iš labiausiai erzinančių eismo dalyvių pažeidimų.“

tags: #keliu #eismo #taisykles #zenklinimas #pozemineje #prekybos