Vairuotojų protestai ir griežtesnės taisyklės Belgijoje: viskas, ką reikia žinoti

Belgijoje pastaraisiais metais nuvilnijo ne vienas streikų ir protestų bangos, reikšmingai paveikusios transporto sektorių ir visą šalies ekonomiką. Greta šių įvykių, Belgijos valdžia taip pat ėmėsi griežtinti taisykles užsienio vairuotojams, siekdama kovoti su pažeidimais ir nesumokėtomis baudomis. Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindinius protestų epizodus ir naujausius teisinius pokyčius, turinčius įtakos vairuotojams.

Nacionaliniai streikai ir transporto sektoriaus paralyžius

Profesinės sąjungos Belgijoje yra įtakingos, o daugiau nei pusė darbuotojų yra jų nariais, todėl streikai šalyje yra dažni ir dideli. Vienas iš tokių pavyzdžių - 2024 m. vasario 13 d. Belgijos profesinių sąjungų paskelbtas nacionalinis streikas. Profesinių sąjungų veikla, planuojama visoje šalyje, paveikė visus sektorius, o planuojami protestai galėjo sukelti visos šalies paralyžių.

Kelių, geležinkelių ir oro transporto sutrikimai

Streikavo žmonės, dirbantys kelių, geležinkelių, oro ir jūrų transporto sektoriuose. „Crane Worldwide Logistics“ pateikta informacija, streiko laikui, t.y. nuo vasario 13 d. nuo 6 iki 14 val., 6-asis Antverpeno uostas buvo uždarytas. Dėl skrydžių kontrolierių protestų, eismo sutrikimai buvo numatomi ir oro uostuose. Tikimasi, kad vasario 13 d. skrydžiai iš Belgijos bus atšaukti, išskyrus medicininius, VIP ir avarinius atvejus. Trečiadienio streikas buvo nepavykusių profesinių sąjungų ir darbdavių derybų dėl darbo užmokesčio rezultatas. Darbdavių siūlomas darbo užmokesčio padidėjimas per ateinančius dvejus metus, pasak profesinių sąjungų, buvo per mažas.

Priežastys ir pasekmės

Dažnų streikų priežastis, anot profsąjungų, buvo seniai nematyta infliacija. „Daugeliui žmonių kyla sunkumų susimokėti už energiją.“ Profsąjungos prašo didesnių algų ir daugiau valdžios veiksmų dėl didelių energijos kainų. „Valdžia jau ėmėsi veiksmų padėti žmonėms dėl energijos kainų, bet manome, kad galima padaryti daugiau. Ypač vidurinei klasei, kuri nukentėjo labiausiai“, - teigia profesinių sąjungų atstovai. Belgija - viena iš nedaugelio valstybių, kur veikia automatinė algų indeksavimo sistema. Tai reiškia, kad kitais metais visiems darbuotojams atlyginimai didės 11 proc. Su tuo nesutinka didžiausio Belgijos banko ekonomistas - LRT jis teigia, kad situacija šalyje yra daug geresnė nei kitur. „Kai kurios priemonės, kurių ėmėsi Belgija, turėtų būti tikslingesnės. Šiandien jos nutaikytos į visus gyventojus, mažesni mokesčiai ir subsidijos skiriamos ir turtingiems, ir mažiau pasiturintiems žmonėms.“

Uostų krizė ir tarptautinių tiekimo grandinių sutrikimai

Koordinuotų ir lokalių streikų serija, prasidėjusi ant jau egzistuojančių sisteminių problemų, sukūrė domino efektą, kurį pajuto visa Europos ekonomika - nuo transporto įmonių Lenkijoje ir Lietuvoje iki Vokietijos pramonės milžinų. Tarptautinės tiekimo grandinės vėl braška per siūles.

Antverpeno-Briugės uosto problemos

Pagrindiniu įtampos židiniu tapo antras pagal dydį Europos uostas - Antverpenas-Briugė. Dėl vienu metu vykstančių jūrų locmanų ir dokininkų streikų Šiaurės Europoje prie Antverpeno ir Roterdamo krantinių susikaupė šimtai laivų. Krizės įkarštyje, remiantis „Reuters“ duomenimis, vien tik Antverpeno-Briugės uoste įplaukti ar išplaukti laukė apie 188 laivai.

Locmanų streikas

Spalio pradžioje Belgijos jūrų locmanai, atsakingi už saugų laivų pravedimą sudėtingais farvateriais, pradėjo vadinamąjį „darbą griežtai pagal taisykles“ (work-to-rule), o vėliau ir visavertį streiką. Pasekmės buvo beveik akimirksniu juntamos. „Reuters“ vertinimu, uostas buvo priverstas dirbti maždaug 70 % savo įprasto pajėgumo. Analitinė bendrovė „S&P Global PortTech“ patvirtina problemos mastą, pažymėdama, kad vienu iš pastarųjų piko momentų „atidėtų darbų apimtis“ (angl. backlog) išaugo 18 %.

Nors locmanų profesinės sąjungos laikinai sustabdė akciją iki spalio 24 dienos deryboms, situacija toli gražu nėra normalizuota. „Normaliam pralaidumui atkurti prireiks kelių dienų, o ne valandų“, - „Reuters“ cituoja uosto administracijos atstovus.

Roterdamo uosto vėlavimai

Tuo pat metu, tarsi pagal scenarijų, problemų kilo ir didžiausiame Europos uoste - Roterdame. Vietiniai krovinių tvirtinimo specialistų (lašerių) ir kitų uosto darbuotojų streikai, vykę spalio 8-17 dienomis, lėmė didelius vėlavimus.

Sisteminių problemų įtaka

Nors darbuotojų veiksmai tapo tiesioginiu kolapso trigeriu, jie krito į jau išsekintą dirvą. Sisteminis darbo jėgos trūkumas. Kaip pažymima logistikos milžinės „Maersk“ rinkos apžvalgose, po pandemijos uostų ir logistikos sektoriai taip ir nesugebėjo visiškai atkurti darbuotojų skaičiaus. Kvalifikuoti dokininkai, vairuotojai ir locmanai išėjo, o naujų kadrų pritraukimas nespėja su paklausos augimu.

Pasaulinės prekybos įtampa

Kartu su vietinėmis problemomis, pasaulinės tiekimo grandinės ir toliau patiria spaudimą. Kaip praneša „Reuters“, naujų prekybos muitų ir uosto rinkliavų įvedimas tarp JAV ir Kinijos, taip pat tanklaivių srautų nukreipimas po sankcijų įvedimo, verčia laivų savininkus nuolat keisti maršrutus.

Susikaupę disbalansai

Sezoninis paklausos pikas rudenį sutapo su netolygiai pasiskirsčiusiu konteinerių parku ir perpildytais sandėliais Europoje. Vėlavimai uostuose - tai ne abstrakti problema, bet reiškinys, turintis realių pasekmių.

Kam kyla grėsmė?

• Degalai ir energetika. Antverpenas yra gyvybiškai svarbus naftos produktų, įskaitant dyzeliną ir aviacinius degalus, importo centras. „Reuters“ tiesiogiai nurodo, kad tanklaivių vėlavimai jau sutrikdė reaktyvinio kuro tiekimą, o tai kelia riziką oro transportui artėjant įtemptam žiemos sezonui.
• Pramonė ir mažmeninė prekyba. Konteinervežių vėlavimai smogia gamybai ir mažmeninei prekybai. Ypač nukenčia prekės, jautrios laikui.
• Išlaidų augimas ir infliacinis spaudimas. Tiesioginė krizės pasekmė - logistikos išlaidų augimas. Laivų savininkai prastovų išlaidas (demeredžą) perkelia frachtuotojams. Momentiniai frachto įkainiai (spot rates) auga, o ekspeditoriai yra priversti įvesti papildomus antkainius už skubumą.

Net jei streikai visiškai pasibaigs, susikaupusių eilių išvalymas - sudėtingas logistinis procesas. Kaip aiškina „Reuters“ apklausti ekspertai, uostai negali tiesiog paimti ir per parą aptarnauti dvigubai daugiau laivų. Uostų operatoriai, tokie kaip „Port of Antwerp-Bruges“, savo operatyvinėse ataskaitose pabrėžia, kad prioritetas bus teikiamas laivams su kritiškai svarbiais kroviniais, pavyzdžiui, degalais ir medikamentais. Transporto įmonėms Lenkijoje ir Lietuvoje tai reiškia didelio neapibrėžtumo laikotarpį. Vilkikų vairuotojai, laukiantys atvykstančių konteinerių, prastovės, o vėliau susidurs su „piko“ apkrova, kai sulaikyti laivai pradės išsikrauti vienu metu. Dabartinė krizė Šiaurės Europos uostuose - tai griežtas priminimas, kad šiuolaikinėje pasaulio ekonomikoje nėra „vietinių“ problemų. Kelių šimtų specialistų streikas Belgijoje gali sukelti grandininę reakciją, kuri atsilieps prekių kainai Varšuvoje, gamyklos darbui Vokietijoje ir oro skrydžių tvarkaraščiams visame žemyne.

Griežtesnės bausmės ir užstatų sistema užsienio vairuotojams

Nuo 2025 m. sausio 1 d. Belgijoje įsigaliojo itin griežtas baudų išieškojimo mechanizmas, skirtas užsienio vairuotojams. Pagrindinė šių pokyčių priežastis - statistika. Belgijoje kasdien sulaikoma vidutiniškai dešimt neblaivių užsienio vairuotojų. Didelė dalis jų vėliau tiesiog nesumoka paskirtų baudų, o valstybė dėl to praranda apie 10 milijonų eurų per metus.

Užstatų sistema: moki iškart arba atiduodi mašiną

Nuo šiol vairuotojai, kurie Belgijos keliuose įkliūva neblaivūs (viršiję nustatytą normą) arba apsvaigę nuo narkotinių medžiagų, privalo nedelsdami sumokėti 1 260 eurų užstatą. Tai yra avansas, kuris padengs numatomą baudą ir teismo išlaidas. Jei vairuotojas atsisako mokėti arba neturi reikiamos sumos, policija turi teisę nedelsdama sulaikyti transporto priemonę. Automobilis saugomas 96 valandas. Jei per šį laiką užstatas vis tiek nesumokamas, prokuratūra gali priimti sprendimą transporto priemonę konfiskuoti ir parduoti, kad būtų padengta bauda bei saugojimo ir transportavimo išlaidos. Teisingumo ministerija pabrėžia, kad jei vėliau teismas nuspręs, kad vairuotojas nekaltas, arba skirs mažesnę baudą, sumokėtas užstatas (arba jo dalis) bus grąžintas. Tačiau pirminė žinutė aiški - neturint pinigų geriau nepažeidinėti taisyklių.

Lietuvos įmonės "Nostrada" atvejis

Vilkikai buvo sulaikyti Vakarų Flandrijoje. Policija tikrino vairuotojų darbo ir apmokėjimo sąlygas, aiškinosi, ar tai atitinka šalies keliamus reikalavimus vairuotojams, kertantiems šalį. Belgų spauda skelbia, kad buvo apklausti 25 vairuotojai iš Baltarusijos, Ukrainos ir Kirgizijos, kurie dirbo Lietuvos įmonei „Nostrada“, dirbančiai su „RV Transport“ ženklu. Skelbiama, kad jau nustatyta darbo laiko pažeidimai - vairuotojai ilsėjosi trumpiau nei numato šalies įstatymai. Policija kol kas vykdo tyrimą, o vilkikai registruoti Lietuvoje, Lenkijoje ir Estijoje. Pranešama, kad jau rasta neatitikimų poilsio ir darbo valandas išduodančioje vilkikų įrangoje - tachografe. Lietuvos kompanija jau turėjo sumokėti 40 tūkstančių eurų užstatą. Beje, skundus dėl vairuotojų pateikė vietos gyventojai, neapsikentę vilkikų keliamo triukšmo ir taršos.

Kas dažniausiai nemoka baudų?

Statistika rodo, kad dažniausiai Belgijos keliuose baudžiami kaimynai olandai (apie 38,5 proc. visų pažeidimų), prancūzai ir vokiečiai. Tačiau drausme mažiausiai pasižymi vairuotojai iš Rytų ir Pietų Europos. Pavyzdžiui, tik 27 proc. nubaustų Bulgarijos piliečių susimoka baudas. Tarp ispanų šis rodiklis siekia 30 proc., tarp lenkų - 36 proc. Net ir olandai, kurie laikomi pareigingais, ne visada skuba atverti pinigines - kas trečias baudą sumoka pavėluotai arba jos visai nemoka.

Jokių derybų ir laukimo

Verta priminti, kad dar 2024 m. gegužę Belgija panaikino 15 minučių laukimo taisyklę prieš pučiant į alkotesterį. Anksčiau vairuotojas galėdavo prašyti palaukti, teigdamas, kad ką tik rūkė ar gėrė, tačiau įdiegus naujos kartos tikslius prietaisus, ši teisė buvo panaikinta. Pūsti reikia iškart. Taip pat nuo 2025 m. rugsėjo sugriežtinta atsakomybė už vairavimą išgėrus. Jei vairuotojui nustatomas 0,35 mg/l (apie 0,7-0,8 promilės) girtumas, vairuotojo pažymėjimas atimamas iškart 15-ai dienų, nepriklausomai nuo to, ar tai Belgijos pilietis ar užsienietis.

tags: #vairuotoju #protestai #belgijoje