Važiavimo greitis yra vienas iš pagrindinių eismo saugumo veiksnių, todėl Kelių eismo taisyklės (KET) nustato konkrečius greičio apribojimus. Šie apribojimai skiriasi pagal transporto priemones, kelio ar gyvenvietės tipus, net metų sezonus, o jų žinojimas ir laikymasis užtikrina saugumą keliuose.
Bendrieji greičio pasirinkimo principai
Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę bei krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą. Tai būtina, kad būtų galima sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Vairuotojas turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.
Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.
Leistinas greitis skirtingose vietovėse ir keliuose
Gyvenvietėse ir specialiosiose zonose
- Gyvenvietėse: Visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu.
- Stovėjimo aikštelėse: Visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 20 km/h greičiu.
- Gyvenamosiose zonose: Draudžiama važiuoti didesniu kaip 20 km/h greičiu. Šie reikalavimai taip pat taikomi daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose.
- Dviračių gatvėse: Draudžiama važiuoti didesniu kaip 30 km/h greičiu ir lenkti.
Už gyvenviečių ribų
Ne gyvenvietėse leidžiama važiuoti:
- Lengvaisiais automobiliais, krovininiais automobiliais, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 t, motociklais ir triračiais:
- Automagistralėse balandžio-spalio mėnesiais - ne didesniu kaip 130 km/h greičiu, lapkričio-kovo mėnesiais - ne didesniu kaip 110 km/h greičiu.
- Greitkeliuose balandžio-spalio mėnesiais - ne didesniu kaip 120 km/h greičiu, lapkričio-kovo mėnesiais - ne didesniu kaip 110 km/h greičiu.
- Keliuose su asfalto ar betono danga - ne didesniu kaip 90 km/h greičiu.
- Kituose keliuose - ne didesniu kaip 70 km/h greičiu.
- A1, A2, A arba B kategorijų transporto priemonėmis, kurias vairuoja pradedantieji vairuotojai, besimokantys vairuoti arba laikantys praktinį vairavimo egzaminą asmenys, autobusais (įskaitant mokyklinius):
- Automagistralėse - ne didesniu kaip 100 km/h greičiu.
- Greitkeliuose - ne didesniu kaip 90 km/h greičiu.
- Keliuose su asfalto ar betono danga - ne didesniu kaip 80 km/h greičiu.
- Kituose keliuose - ne didesniu kaip 70 km/h greičiu.
- Krovininiais automobiliais, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3,5 t, taip pat šių krovininių automobilių ir priekabų junginiais, autobusais su priekabomis:
- Automagistralėse ir greitkeliuose - ne didesniu kaip 90 km/h greičiu.
- Keliuose su asfalto ar betono danga - ne didesniu kaip 80 km/h greičiu.
- Kituose keliuose - ne didesniu kaip 70 km/h greičiu.
- Lengvaisiais automobiliais ir krovininiais automobiliais, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 t, su priekabomis:
- Automagistralėse, greitkeliuose ir keliuose su asfalto ar betono danga - ne didesniu kaip 90 km/h greičiu.
- Kituose keliuose - ne didesniu kaip 70 km/h greičiu.
- Velkant motorines transporto priemones:
- Standžia vilktimi - ne didesniu kaip 70 km/h greičiu.
- Lanksčia vilktimi - ne didesniu kaip 50 km/h greičiu.
- Keturračiais, galingaisiais keturračiais: ne didesniu kaip 70 km/h greičiu.
- Traktoriais ir savaeigėmis mašinomis: ne didesniu kaip 50 km/h greičiu.
Kelio ženklų įtaka greičiui
Jeigu leistinas greitis keliuose padidintas arba sumažintas atitinkamais kelio ženklais, vairuotojas privalo vadovautis kelio ženklų reikalavimais. Tačiau vairuotojo pasirinktas važiavimo greitis gyvenvietėje ir ne gyvenvietėje negali būti didesnis už Taisyklių 131 punkte atitinkamai transporto priemonei arba jos junginiui su priekaba nustatytą maksimalų leistiną greitį.
Kelių ruožuose, kur eismo sąlygos leidžia saugiai važiuoti greičiau, kelio savininko sprendimu leistinas greitis gali būti padidintas įrengus atitinkamus kelio ženklus.
Draudimai susiję su važiavimo greičiu
Vairuotojui draudžiama:
- Viršyti transporto priemonės gamintojo nustatytą maksimalų greitį, nepriklausomai nuo to, kad kelio ženklu gali būti nustatytas didesnis leistinas greitis.
- Viršyti greitį, kuris nurodytas transporto priemonės greičio ribojimo skiriamajame ženkle.
- Važiuoti be reikalo pernelyg lėtai, trukdant normalų kitų transporto priemonių eismą.
- Staigiai stabdyti, jeigu tai nebūtina eismo saugumui.
Greičio matavimo prietaisai ir jų tolerancija
Greičio matuoklių tolerancija Lietuvoje yra dažna diskusijų tema. Priešingai populiariai nuomonei, stacionarūs greičio matuokliai Lietuvoje neveikia su fiksuota 10 km/val. tolerancija. Tokie prietaisai kaip „MultaRadar S580″ ar „Sensys” sistemos turi sertifikuotą techninę paklaidos ribą - paprastai ±3 km/val. esant greičiui iki 100 km/val. ir ±3 proc. viršijus 100 km/val.
Stacionarūs ir mobilūs matuokliai
Praktikoje daugelis stacionarių matuoklių nustatyti taip, kad pažeidimus pradėtų fiksuoti nuo maždaug 11 km/val. viršijimo. Priežastis paprasta: pagal Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 416 straipsnį, greičio viršijimas iki 10 km/val. užtraukia įspėjimą. Bet tai nereiškia, kad 10 km/val. viršijimas yra „leistinas“. Kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys yra viešai pareiškęs, kad policija siekia, jog net už 5 km/val. viršytą greitį būtų taikoma piniginė bauda.
Su trikojais matuokliais situacija sudėtingesnė. Tolerancija priklauso nuo sąlygų: tamsiu paros metu ar esant blogam orui trikojis gali fiksuoti pažeidimus jau nuo 11 km/val. viršijimo. Šviesiu metu, kai matomumas geras, tolerancija gali siekti iki 21 km/val. Be trikojų, keliuose jau rieda daugiau kaip 10 nežymėtų policijos automobilių su išmaniąja greičio matavimo įranga. Policijos pareigūnai, naudodami rankinius prietaisus, turi teisę bausti net ir už mažesnį nei 10 km/val. viršijimą. Techninė paklaida (±3 km/val. arba ±3 proc.) minusuojama pažeidėjo naudai, bet tai neapsaugo nuo baudos už, tarkime, 7 km/val. viršijimą.
Technologijos viduje | Greičio duomenų matavimas
Vidutinio greičio matavimo sistemos
Vidutinio greičio matavimo sistemos Lietuvos keliuose veikia jau kelerius metus, ir jų tinklas nuolat plečiasi. Principas paprastas: ruožo pradžioje ir pabaigoje stovi kameros, fiksuojančios automobilio numerius ir tikslų pravažiavimo laiką. Pagal atstumą ir sugaištą laiką sistema apskaičiuoja vidutinį greitį. Vidutinio greičio sistemos taip pat taiko toleranciją, panašią į stacionarių matuoklių. Paprastai pažeidimai iki 10 km/val. viršijimo nėra fiksuojami. Pavyzdžiui, jei leistinas greitis 90 km/val., o vidutinis ruože buvo 100 km/val. - baudos greičiausiai nebus. Tačiau už 101 km/val. viršijimą bauda jau gali būti taikoma.
Daugelis vairuotojų klysta manydami, kad sulėtinus greitį prieš kamerą viskas bus gerai, tačiau vidutinio greičio matuoklis skaičiuoja ne momentinį greitį prie kameros, o vidurkį per visą ruožą.
Baudos už greičio viršijimą (2026 m. duomenimis)
Pagal ANK 416 straipsnį, baudų dydžiai nepriklauso nuo to, koks prietaisas užfiksavo pažeidimą - stacionarus matuoklis, trikojis, vidutinio greičio sistema ar pareigūnas. 2026 metais baudų sistema atrodo taip:
- Viršijimas iki 10 km/val. užtraukia įspėjimą.
- 11-20 km/val. viršijimas - bauda nuo 12 iki 30 eurų.
- 21-30 km/val. viršijimas - bauda nuo 30 iki 90 eurų.
- 31-40 km/val. viršijimas - bauda nuo 120 iki 170 eurų.
- 41-50 km/val. viršijimas - bauda nuo 170 iki 230 eurų.
- Viršijus daugiau nei 50 km/val. - bauda nuo 450 iki 550 eurų ir galimas teisės vairuoti atėmimas.
Pradedantiesiems vairuotojams (stažas iki 2 metų), taip pat motociklų, sunkiasvorių transporto priemonių ir autobusų vairuotojams sąlygos griežtesnės - pagal ANK 416 str. 7 dalį, teisių atėmimas pradedamas taikyti jau nuo 31 km/val. viršijimo.
Pakartotinių pažeidimų atveju bauda gali siekti iki 1000 eurų, jei per 12 mėnesių nuo ankstesnės nuobaudos vairuotojas vėl viršija greitį daugiau nei 20 km/val.
Greičio viršijimo priežastys ir pasekmės
Didžioji dalis eismo įvykių įvyksta dėl nesaugaus greičio pasirinkimo ar greičio viršijimo. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad pasekmės gali būti itin skaudžios padidinus greitį keliais kilometrais per valandą. Remiantis Lietuvos kelių policijos duomenimis, per 2021 m. sausio-kovo mėn. 44 proc. eismo įvykių, kuriuose žuvo žmonės, priežastis buvo nepasirinktas saugus ar viršytas leistinas greitis. Pernai per tą patį laikotarpį saugaus greičio nepasirinkimas ar leistino viršijimas sudarė vidutiniškai apie 30 proc.
Vairuotojams rekomenduojama atsiminti: kuo greičiau važiuojama, tuo ilgesnis stabdymo kelias - atstumas, kurį transporto priemonė nuvažiuoja nuo to momento, kai vairuotojas paspaudžia stabdžio pedalą iki visiško transporto priemonės sustabdymo. Labai svarbu žinoti, koks yra automobilio sustojimo kelias - tai atstumas, kurį transporto priemonė nuvažiuoja nuo kliūties pastebėjimo iki visiško sustojimo, t. y. skaičiuojamas ir vairuotojo reakcijos, pamačius kliūtį, laikas. Važiuojant 50 km per valandą greičiu, vidutinis sustojimo kelias turėtų būti apie 30 metrų. Vairuotojo reakcijos laikas įprastai atima maždaug vieną sekundę - per tiek laiko, važiuojant minėtu greičiu, nuvažiuojama maždaug 14 metrų.
Saugaus eismo ekspertas Artūras Pakėnas teigia, kad greičiui padidėjus du kartus, stabdymo kelias ilgėja keturis kartus, o greičiui padidėjus tris kartus - devynis kartus. Net nedidelis greičio padidinimas turi didelę įtaką stabdymo keliui ir transporto priemonės valdymo galimybėms.
Naujovės ir rekomendacijos
2026 m. Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis 2025 m. pasirašė naują stacionariųjų greičio matuoklių įrengimo ir eksploatavimo tvarką. Pagal ją, matuokliai bus perkeliami iš vietų, kuriose eismo situacija pagerėjo, į pavojingesnius ruožus. Darbai planuojami 2026 m. pirmąjį pusmetį. Tai reiškia, kad seni žinomų matuoklių žemėlapiai navigacinėse programėlėse gali nebeatitikti realybės.
Verta žinoti, kad automobilių spidometrai dažnai šiek tiek pervertina tikrąjį greitį - paprastai 2-5 km/val. Tai reiškia, kad spidometrui rodant 130 km/val. automagistralėje, tikrasis greitis gali būti 125-127 km/val.
Nors pagal Kelių eismo taisykles nuo balandžio mėn. automagistralėse ir greitkeliuose maksimalus leistinas greitis didėja, visada svarbu pasirinkti saugų greitį, kuris būna mažesnis už leistiną maksimalų. Trečdalis eismo įvykių, per kuriuos žūsta ar sužalojami žmonės, įvyksta dėl netinkamo greičio pasirinkimo.
Norint geriau pasiruošti teorijos egzaminui ir susipažinti su visomis važiavimo greičio taisyklėmis, naudinga praktikuotis su KET testais. Nemokami KET testai padės įtvirtinti žinias apie leistinus greičius ir kitas eismo taisykles, kad būtų lengviau išlaikyti egzaminą „Regitroje“.
tags: #keliu #eismo #taisykles #greicio #toleravimas