Rūko žibintai yra esminė daugelio šiuolaikinių automobilių apšvietimo sistemos dalis. Jie sukurti taip, kad padėtų vairuotojams naršyti per tirštą rūką ar kitomis prasto matomumo sąlygomis, pvz., smarkiu lietumi, sniegu ar dulkėmis. Šie specialūs automobilio apšvietimo įrenginiai suprojektuoti taip, kad prasiskverbtų pro tirštą drėgmę ore. Dažnai jie vertinami klaidingai ir daugelis vairuotojų juos įjungia per anksti - vos tik pasirodžius pirmiesiems smarkesnio lietaus požymiams arba netgi palieka nuolat įjungtus, tikėdamiesi „geresnio matomumo“. Tačiau reikėtų suvokti, kad daugeliu atvejų tai ne tik beprasmiška, bet ir neteisėta, nes kelia pavojų kitiems eismo dalyviams.
Priekiniai rūko žibintai
Priekiniai rūko žibintai yra ryškiai balti arba geltoni žibintai, sumontuoti žemai transporto priemonės priekyje, ant priekinio buferio arba grotelių. Skirtingai nuo įprastų priekinių žibintų, kurie yra šiek tiek pakreipti į viršų ir apšviečia kelią priekyje, rūko žibintai nukreipti žemyn, kad apšviestų žemę tiesiai priešais automobilį. Jie skleidžia platų, plokščią šviesos spindulį, o jų spindulių raštas yra daug platesnis nei bet kurio kito tipo automobilių žibintų. Ši plati šviesa suteikia vairuotojams aiškesnį kelio vaizdą rūko ar lietaus sąlygomis. Viena iš pagrindinių rūko žibintų savybių yra ta, kad jie skleidžia platų ir artimą šviesos spindulį, o ne siaurą ir ryškų spindulį, kurį suteikia įprasti priekiniai žibintai. Taip siekiama, kad šviesa neatsispindėtų nuo ore esančių dalelių, kurios gali sukelti akinimą ir sumažinti matomumą.
Veikimo principas
Šviesos šaltinio siūlas yra suprojektuotas veidrodžio paraboloido židinio taške. Sija yra išsklaidyta ir refrakcija, kad susidarytų platus horizontalus pluoštas, o jo forma ir apšvietimas atitinka įstatymų reikalavimus. Priekinio rūko žibinto gaubtas turi uždengti šviesą nuo viršutinės kaitinimo siūlelio dalies iki atšvaito, kad jo atitikimo šviesa turėtų aiškią pritemdytą ribą, ty aukštyn ir žemyn. Matomas tinkamos šviesos formos briaunos viršutinės dalies plotas turėtų būti kiek įmanoma tamsesnis, o horizontalus sklaidos kampas iš abiejų apatinio apšvietimo srities pusių turėtų būti 50°, sudarantis kairįjį ir dešinįjį skersinį šviesos plotą, kad būtų atitikti tiek akinimo, tiek užtikrinti geras apšvietimo sąlygas saugiam važiavimui.
Rūko žibintai veikia naudojant artimųjų šviesų lemputę ir atšvaitą. Atšvaitas sukurtas tam, kad būtų sukurtas specifinis spindulių raštas, padedantis apšviesti žemę priešais automobilį. Be to, daugelis rūko žibintų turi halogenines lemputes, kurios skleidžia ryškesnę šviesą nei standartinės lemputės. Jie būna įvairių formų ir dydžių ir yra tiek LED, tiek halogeninių tipų, kurių kiekvienas turi skirtingas apšvietimo galimybes.
Galiniai rūko žibintai
Galiniai rūko žibintai - tai galingos lempos, gerokai ryškesnės už įprastus galinius žibintus. Daugeliu atvejų automobiliai turi po vieną galinį žibintą, montuojamą kairėje kėbulo pusėje. Kai kurie automobiliai turi du rūko žibintus ir abu jie privalėtų degti tuo atveju, jei ir dešinysis yra visiškai paruoštas naudojimui.
Rūko žibintų naudojimas
Rūko žibintai turėtų būti naudojami tik tada, kai matomumas yra labai suprastėjęs - matoma mažiau nei 50 m. Kai tik matomumas pagerėja, priešrūkinius žibintus būtina išjungti. Galinių rūko žibintų naudojimas reglamentuojamas dar griežčiau. Įprasto lietaus metu ar sutemus jų jungti nereikia - užtenka įprastų galinių žibintų. Važiavimas su įjungtais rūko žibintais tada, kai tai nebūtina, yra klasikinis nepatyrusio arba neatsargaus vairuotojo požymis.
Rūko žibintai skirti naudoti kartu su kitais žibintais, ypač įprastais priekiniais žibintais. Vairuotojai turi užtikrinti, kad skirtingomis oro sąlygomis naudotų tinkamą šviesų derinį, kad būtų užtikrintas maksimalus matomumas ir tinkamas apšvietimas kelyje. Įprastai, važiuodami rūko sąlygomis, vairuotojai turėtų išjungti tolimųjų šviesų žibintus ir naudoti tik artimąsias ir rūko žibintus. Šis derinys padeda sumažinti akinimą, nes artimųjų šviesų priekiniai žibintai apšviečia tiesioginę zoną priešais automobilį, o plačiosios ir artimosios rūko žibintų šviesos padeda apšviesti kelią priekyje žemesniu lygiu, apšviečiant kelio dangą priekyje.
Kad nepasiklystumėt rūke - viskas apie rūko žibintų naudą ir klastą (vaizdo reportažas)
Vairuotojų įpročiai ir KET reikalavimai
Automobilių apžvalgininkas ir keliautojas Jurgis Paplaitis pastebi, kad per pastaruosius 15 metų vairuotojų įpročiai pasikeitė ir rūko žibintai be reikalo naudojami vis rečiau. Tačiau tokių vairuotojų vis dar pasitaiko. J. Paplaitis nesupranta, kodėl vairuotojai taip daro, nes netikslingas jų naudojimas jokios naudos neteikia. „Naudoti juos dienos metu - visiškai beprasmiška. Rūko žibintai šviečia kitaip nei, pavyzdžiui, artimųjų šviesų. Jų principas toks, kad esant rūkui kuo geriau būtų apšviestas kelkraštis. Taip pat rūko žibintai naudoja labai daug energijos, todėl nelogiška važinėti juos įsijungus, nes automobilis naudoja ir daugiau degalų“, - sako J. Paplaitis.
Pasak ekspertų, keliuose tikrai mažiau vairuotojų naudojančių rūko žibintus ne pagal paskirtį. Manoma, kad nemažai įtakos tam turėjo dienos šviesos žibintai, kurie gamykliškai montuojami į beveik visus naujesnius automobilius. Tačiau nedrausmingų vairuotojų vis dar pasitaiko. Dažniausiai jie teisinasi tuo, kad nepastebėjo, jog važiuoja su įjungtais rūko žibintais. Jaunesni vairuotojai mano, kad su įjungtais rūko žibintais jų automobilis atrodo gražiau.
Ekspertas pabrėžia, kad KET labai aiškiai apibrėžia, jog rūko žibintus galima naudoti tik tuomet, kai dėl rūko matomumas yra mažesnis nei 300 metrų, kai lauke migla ar stipri liūtis, bet naktis nėra traktuojama kaip blogo matomumo sąlyga, todėl naudoti rūko žibintus nakties metu - draudžiama. „Netinkamai sureguliuoti rūko žibintai gali iš tiesų stipriai akinti. Taip nutinka tiek prasilenkiant priešpriešais važiuojantiems automobiliams, tiek spiginant į galinio vaizdo veidrodėlį. Dėl šių dalykų iškyla grėsmė, kad akinamas vairuotojas neadekvačiai įvertins situaciją, laiku nepastebės jo judėjimo trajektorijoje esančių kliūčių ir pan.“ - tikina ekspertas.
Rūko žibintų techninės apžiūros ir trūkumai
Kadangi priešrūkiniai žibintai naudojami pakankamai retai, perdegusi lemputė ar įtrūkęs žibinto korpusas gali likti nepastebėti iki kol jų iš tikrųjų prireikia. Tačiau tai yra blogas metas, mat kai sąlygos tikrai prastos, būtina, kad jie veiktų. Pagal Lietuvos techninių apžiūrų centrus vienijančios organizacijos „Transeksta“ turimus duomenis, praėjusiais metais rūko žibintų didelių trūkumų diagnozė buvo nustatyta šiek tiek daugiau nei 4 proc., arba 28 337 automobiliams. „Nedidelių trūkumų“ vertinimo sulaukė panašus tikrintų M1 klasės automobilių skaičius - 29 798 arba 4,2 proc. iš maždaug 704 tūkst.
„Jei rūko žibintas turi nedidelių šviesos sklaidytuvo defektų ir skleidžiamai šviesai poveikio nėra, tai vertinama kaip nedidelis trūkumas. Nepatikimai ar netinkamai pritvirtintas rūko žibintas - nedidelis trūkumas, tačiau jei dėl šios priežasties yra rizika, kad rūko žibintas gali nukristi arba akinti priešpriešine kryptimi važiuojančius eismo dalyvius - tai vertinama kaip didelis trūkumas“, - paaiškina R. Vainauskas.
Techninių apžiūrų centruose priekiniai rūko žibintai tikrinami beveik taip pat, kaip ir artimosios šviesos. Tačiau R. Vainauskas pabrėžia, kad svarbu atkreipti dėmesį į tai, ar priekinių rūko žibintų šviesos srautas yra tinkamai nukreiptas. „Toks pat vertinimas bus, jei rūko žibinto skleidžiamos šviesos spalva arba ryškumas, žibinto padėtis, išdėstymas, ženklinimas neatitinka nustatytų reikalavimų ar užfiksavus neveikiantį rūko žibintų jungiklį“, - priduria R. Vainauskas.
Rūko žibintų ateitis
Naujus automobilius nuolat išmėginantis ekspertas prognozuoja, kad apie tokią problemą kaip netinkamu laiku naudojami rūko žibintai netrukus turėtume pamiršti, nes jų tiesiog nebeliks. „Manau, kad bet kokiu atveju po penkerių metų tokia diskusija taps nebeaktuali, nes populiarėja segmentais šviečiantys LED žibintai. Tokie žibintai prisitaiko prie aplinkos, keičia intensyvumą ir apšvietimo kampą, atsižvelgiant į eismo sąlygas, todėl ir atskiri rūko žibintai nebereikalingi“, - sako J. Paplaitis.