Opel Astra H (2004-2010 m.) 5 durų hečbeko apžvalga

„Opel Astra H“ (gaminta nuo 2004 iki 2010 metų) buvo vienas iš populiariausių kompaktinių automobilių Europoje, vertinamas dėl savo patikimumo ir ekonomiškumo. Šis modelis buvo siūlomas kaip hečbekas, sedanas, universalas ir kabrioletas, suteikdamas platų pasirinkimą pagal individualius poreikius. „Astra H“ buvo žinoma dėl komforto, geros važiavimo kokybės, plataus techninių sprendimų asortimento, patikimų variklių ir saugumo funkcijų.

„Opel Astra H“ apžvalga iš vartotojo perspektyvos

Vartotojas, penkerius metus turėjęs „Opel Astra H“, dalijasi savo patirtimi. Automobilis buvo pirktas iš Vokietijos su tikra, patvirtinta rida (178 000 km), su pilna serviso knygele ir vokiškų techninės apžiūros lapais. Remiantis serviso knygele, pirmoji savininkė buvo prancūzė moteris, o antrasis - vokietis. Pirkimo metu buvo matyti, kad dažytas sparnas, priekinės vairuotojo durelės, kapotas ir abu buferiai, o sėdynės buvo suodinos. Tačiau, kadangi automobilis buvo perkamas kaip „darbinis arklys“ ir svarbiausia buvo maža rida, į šiuos trūkumus nebuvo kreipiamas dėmesys. Prieš techninę apžiūrą buvo pakeisti galiniai šarnyrai į pigiausius, kurie tarnauja iki šiol. Šiuo metu rida yra 299 673 km.

Po techninės apžiūros buvo atliktas variklio „chip“ tiuningas, padidinta galia, išprogramuotas EGR vožtuvas, pašalintas DPF suodžių filtras ir pakeistas variklio termostatas. Po pusės metų pradėjo barškėti smagratis, tad buvo pakeistas visas komplektas su sankaba ir išminamuoju guoliu. Pirmą žiemą teko keisti pakaitinimo žvakes. Tepalai buvo keičiami kas 25 000 km, naudojant originalius GM tepalus. Nuo pirkimo iki šiol su varikliu ir purkštukais nebuvo jokių problemų, tik turbina jau pradėjo švilpauti, tikriausiai artėja prie pabaigos.

Važiuoklės patvarumas

Atsižvelgiant į tai, kad savininkas gyvena kaime ir yra statybininkas, daug važinėjantis žvyrkeliais (apie 4,5 km žvyrkelio nuo asfalto iki namų, kas sudaro apie 4872 km žvyrkelio per metus), važiuoklės patvarumas yra svarbus. Prieš antrą techninę apžiūrą, maždaug po 50 000 km, buvo pakeisti priekinės dešinės pusės abu šakių šarnyrai ir vairo traukės antgalis. Kairėje pusėje nieko nebuvo daryta, naudotos TRW detalės. Prieš trečią techninę apžiūrą, maždaug po 96 000 km, vėl pakeisti dešinės pusės abu šarnyrai ir vairo traukės antgalis. Kairė pusė pradėta remontuoti tik nuvažiavus 96 000 km (neįskaitant to, kiek tūkstančių kilometrų prieš tai nuvažiavo vokietis), tai leidžia spręsti apie Lietuvoje parduodamų detalių kokybę.

„Opel Astra H“ pranašumai ir trūkumai

„Opel Astra H“ (gaminta nuo 2004 iki 2010 metų) yra puikus pasirinkimas ieškantiems ekonomiško ir patikimo kompaktinio automobilio. Jis pasižymi geru kuro ekonomijos santykiu, patikimumu, komfortu ir gera vairavimo kokybe. Nors yra keli trūkumai, tokie kaip kai kurie elektronikos gedimai ir aukštesnė eksploatacija, vis dėlto šis modelis yra labai vertinamas tiek naujų, tiek naudotų automobilių rinkose.

Pranašumai

• Ekonomiškumas ir degalų sąnaudos: „Astra H“ buvo viena iš ekonomiškiausių automobilių savo klasėje. Ypač dyzeliniai varikliai pasižymėjo mažomis kuro sąnaudomis, kas padėjo sumažinti eksploatacijos kaštus.
• Patikimumas ir ilgaamžiškumas: „Astra H“ buvo žinoma dėl savo patikimumo, ypač kalbant apie variklį ir važiuoklę. Nors daugeliui modelių prireikė keisti kai kurias elektronines dalis ar amortizatorius, pats automobilis laikėsi gerai ilgą laiką.
• Patogus ir erdvus interjeras: Nors „Astra H“ nėra didelis automobilis, salone pakanka vietos tiek priekyje, tiek gale. Bagažinė taip pat buvo erdvi, todėl ši mašina buvo praktiška kasdieniam naudojimui bei kelionėms su šeima.
• Gera vairavimo kokybė: „Astra H“ turėjo subalansuotą pakabą, kuri buvo pakankamai tvirta, kad užtikrintų gerą kelio valdymą, bet tuo pačiu ir pakankamai komfortiška, kad važiuoti būtų malonu tiek mieste, tiek užmiestyje.
• Saugumas: „Astra H“ buvo gerai aprūpinta saugos funkcijomis, įskaitant kelis oro pagalvių komplektus, ABS, EBD (elektroninis stabdymo pasiskirstymas) ir kitas pagalbos vairuotojui sistemas, užtikrinančias aukštą saugumo lygį. 2004 m. „Euro NCAP“ barjeriniame teste gavo 5 iš 5 galimų žvaigždučių už keleivių apsaugą ir 4 iš 5 už vaikų apsaugą automobilio kėdutėse.

Trūkumai

• Keleivių vietos trūkumai gale: Nors priekinės sėdynės yra patogios, kai kurie vairuotojai ir keleiviai pastebėjo, kad vietos gale galėtų būti šiek tiek daugiau. Aukštesni žmonės gali jaustis šiek tiek suspausti, ypač ilgesnėse kelionėse.
• Elektronikos problemos: Nors „Opel Astra H“ turėjo šiuolaikines technologijas, kai kurios elektroninės sistemos kartais galėjo sukelti problemų, ypač susijusias su variklio valdymo sistema ar elektros instaliacija. Tai nėra būdingas modelio trūkumas, tačiau pasitaikydavo gedimų, ypač senesnėse mašinose. Taip pat žinomas oro pagalvių dangtelių kritimas interjere ir prietaisų skydelio ekranas - kartais jis visai neveikia arba rodo „išbyrėjusios arbatos“ efektą.
• Garsas ir vibracija: Nors automobilis buvo gerai izoliuotas, kai kurie vairuotojai pranešė apie garsų ir vibracijų pasireiškimą, ypač esant didesniam greičiui arba prastiems keliams.
• Kiek aukštesnė eksploatacijos kaina: Kai kurių variklių ir modelių priežiūra galėjo būti šiek tiek brangesnė nei konkurentų, ypač kalbant apie dyzelinius variklius ir jų išmetimo sistemas, kurios reikalavo periodinių patikrinimų.
• Kėbulo ir išmetimo sistemos korozija: Žinoma išmetimo sistemos, svirčių ir skardinės alyvos karterio korozija. Reikia patikrinti ir kėbulą, kur gali atsirasti korozijos pradžia dėl dažų pažeidimų nuo akmenukų.
• Interjero detalių nusidėvėjimas: Dažnai pasitaiko suirę sėdynių siūlės dėl taupymo audiniu netinkamose vietose. Taip pat galima susidurti su tipine „Opel“ problema - nudėvėta pavarų svirties manžete.

„Opel Astra H“ variklių pasirinkimas ir charakteristikos

Latvijoje „Opel Astra“ dažniausiai sutinkamas su 1.7 litrų dyzeliniu varikliu, tačiau pakankamai populiarus yra ir 1.6 litrų benzininis variklis. Automobilis buvo gaminamas tik su priekinių ratų pavara.

Benzininiai varikliai

„Opel Astra H“ buvo siūlomas su penkiais benzininiais varikliais, kurių tūris svyravo nuo 1.4 iki 2.0 litrų, o galia - nuo 90 iki 200 arklio galių.

• 1.4 16V (55 kW / 66 kW / 90 AG): Šis variklis yra silpnas ir dažnai susiduria su galvos tarpiklio gedimu ir vandens patekimo į alyvą problema. Vidutinės kuro sąnaudos: 6.3-7.0 l/100 km.
• 1.6 16V (77 kW / 85 kW / 115 AG): Rekomenduojamas variklis, turintis pakankamai galios, priimtinas sąnaudas ir be didelių problemų. Vidutinės kuro sąnaudos: 6.8-7.5 l/100 km.
• 1.8 16V (92 kW / 103 kW / 125 AG): Patikimas variklis. Vidutinės kuro sąnaudos: 7.2-7.8 l/100 km.
• 2.0 Turbo (125 kW / 147 kW / 200 AG): Šie varikliai yra galingi, tačiau reikalauja daugiau degalų. Nuo 0 iki 100 km/val įsibėgėja per 7.9 sekundes. Maksimalus greitis - 232 km/h. Vidutinės kuro sąnaudos: 9.4 l/100 km.
• 1.6 Turbo (132 kW): Ekonomiškiau dirbantis variklis, montuojamas nuo 2006 metų.

Dyzeliniai varikliai

Buvo siūlomi keturi dyzeliniai varikliai, kurių tūris svyravo nuo 1.7 iki 1.9 litrų, o galia - nuo 80 iki 150 arklio galių.

• 1.7 CDTi (59 kW / 74 kW / 81 kW / 88 kW / 92 kW): Šie „Isuzu“ varikliai pasižymi gera patikimumu. 59 kW versija yra per silpna. Geriau rinktis su 110 ar 125 AG ir 6 greičių pavarų dėže, tuomet kuro sąnaudos bus tik apie 0.5 l didesnės, tačiau dinamika maloniai nustebins. Vidutinės kuro sąnaudos: 4.9-5.8 l/100 km.
• 1.9 CDTi (74 kW / 88 kW / 110 kW / 120 AG / 150 AG): Šie varikliai yra labai ieškomi. Su jais svarbu atkreipti dėmesį į nusidėvėjusį dvisluoksnį smagratį, taip pat gali kilti problemų su EGR vožtuvu. Ypač rekomenduojamas 1.9 (74, 88 arba 110 kW) variklis, kuris yra patikimas ir ekonomiškas. Svarbiausia yra jo priežiūra - nepagailėti pinigų originalioms dalims, ir automobilis be didesnių gedimų nuvažiuos 500 000 km ir daugiau. Vidutinės kuro sąnaudos: 4.7-5.6 l/100 km.
• 1.3 CDTi (66 kW): Šis silpnas variklis kenčia nuo bendro per didelio nusidėvėjimo ir dažnai vartoja daug alyvos.

Apibendrinant, dyzeliniai varikliai gali turėti problemų su turbina ir purkštukais. Svarbu, kaip buvo elgiamasi su automobiliu ir ar variklio alyva buvo keičiama protingais intervalais (ne daugiau kaip 15 ar 20 000 km).

Interjero ir kėbulo ypatybės

Patrauklus „Astra H“ kėbulas slepia erdvų interjerą, tačiau yra tam tikrų apdailos trūkumų. Ypač dažnai suplyštančios sėdynių siūlės rodo taupymą audiniu netinkamose vietose. Prietaisų skydelis gali neatitikti visų skonio, nes atrodo šiek tiek griežtai. Kita vertus, automobilis gali pasigirti pakankamai patogiomis sėdynėmis.

5 durų hečbeko bagažinės tūris yra 350 litrų, o nuleidus galines sėdynes jį galima padidinti iki 1330 litrų. 3 durų versijos (GTC) bagažinė yra 340 litrų.

Interjero medžiagos ir elektronikos kokybė gali skirtis priklausomai nuo komplektacijos. „Cosmo“ komplektacija pasižymi aukštos kokybės medžiagomis, gražiu ir maloniu odiniu vairu, pusiau odiniu salonu. „Recaro“ sėdynės (su OPC paketu) yra labai patogios. Salone vietos užtenka patogiam važiavimui, nors bagažinė nėra labai didelė. Garso izoliacija yra nebloga, o salono detalės - minkštos ir kokybiškos.

Vairo kolonėlė yra viena iš dalių, kurią gali prireikti keisti. Taip pat gali atsirasti problemų su imobilizatoriumi - automobilis ne visada užsikuria iš pirmo karto, mirksi lemputė. Važiuojant taip pat užsidega ir dingsta trauka.

Nors kėbulas yra cinkuotas (pirmieji modeliai cinkuoti iki pusės), tai padeda ilgai išlaikyti sodrią automobilio spalvą ir apsaugo nuo rūdijimo. Tačiau stiklas yra labai minkštas ir su laiku lengvai subraižomas. Naujo priekinio stiklo kaina su pakeitimu yra apie 400 Lt (Europinio gamintojo).

Važiavimo savybės ir pakaba

„Astra H“ važiavimo savybės tikrai nenuvilia. Privalumai apima tikslų pavarų perjungimą ir solidžią vairo sistemos grįžtamąją informaciją. Pakaba nėra per kieta, todėl gerai sugeria nelygumus, tačiau nėra ir per minkšta, todėl automobilis gerai elgiasi posūkiuose. Automobiliai su papildoma aktyvia „IDS Plus“ arba „IDS Plus2“ važiuokle (nuo 2008 m. sportinėje OPC versijoje) yra dar geresni. Tačiau, jei prireiks keisti elektroniniu būdu reguliuojamus amortizatorius, reikia tikėtis gerokai didesnės sumos nei standartinės važiuoklės atveju.

Su „OPC“ paketu ir „Recaro“ sėdynėmis, „DDS“ padangų slėgio davikliais, R18 „Opel“ ratlankiais (225/40 „Yokohama W.Drive“) automobilis tampa labai sportiškas. Sportiniu režimu vairas tampa aštresnis, o pavaros persijungia ne anksčiau kaip prie 5500 aps/min. „AFL Bi-Xenon“ žibintai sukasi kartu su vairu 12 laipsnių kampu, užtikrindami saugumą ir patogumą naktį.

Patvarumo ir priežiūros klausimai

„Opel Astra H“ buvo laikoma patikimu automobiliu, tačiau kaip ir dauguma modelių, ši mašina turėjo kelis silpnus taškus, kuriuos reikėjo stebėti:

• Variklio ir elektros sistemos gedimai: Kartais variklio valdymo sistema ir elektronika galėjo sukelti problemų, todėl svarbu periodiškai atlikti diagnostiką, kad išvengtumėte gedimų, ypač kai automobilis tampa senesnis.
• Pakaba ir amortizatoriai: Kai kurie „Astra H“ modeliai galėjo susidurti su amortizatorių nusidėvėjimu, ypač važiuojant prastesniais keliais.
• Vairo mechanizmo ir stabdžių sistemos patikra: Kadangi automobilis turėjo pažangią vairo sistemą, ji reikalavo periodinių patikrinimų, kad išvengtumėte galimų gedimų.
• Generatoriaus guolis: Gali prireikti keisti, kaina apie 90 eurų.
• Salono šildytuvas: Žiemą gali blogai veikti, dažniausiai dėl užsiteršusio salono filtro, kurį reikia dažniau keisti.
• Žibintų lemputės: Dažnai perdeganti problema, ypač artimųjų šviesų žibintuose.
• Mechaninė pavarų dėžė: Pirkdami automobilį, patikrinkite, ar nėra pašalinių garsų ir ar svirtis „nekala į ranką“ važiuojant.
• Kietųjų dalelių filtras (DPF): Apie 200 000 km ridos jis pradeda baigtis.

tags: #opel #astra #hatchback #5 #duru #2004