Nors tema skamba apie EGR termostatą, svarbu atskirti, kad EGR sistema ir variklio aušinimo termostatas yra skirtingi komponentai, turintys skirtingas funkcijas ir patikros metodus. Šiame straipsnyje aptarsime abiejų sistemų veikimą, galimus gedimus ir jų patikros būdus, daugiausia dėmesio skiriant aušinimo sistemos termostatui, kaip nurodyta temos pavadinime.
Kas yra termostatas ir koks jo vaidmuo automobilyje?
Automobilius projektuojantys inžinieriai siekia išlaikyti optimalų variklio darbą, kiekvieną variklį aprūpindami aušinimo sistemomis, kurios yra įrengtos tam, kad palaikytų tinkamą variklio temperatūrą ir užkirstų kelią variklio perkaitimui. Optimali variklio temperatūra palaikoma cirkuliuojant aušinimo skysčiui, kuris juda dvejomis grandinėmis - didžiąja ir mažąja. Termostatas yra tas įrenginys, kuris reguliuoja aušinimo skysčio srautą.
Termostatas - tai nedidelis prietaisas, pagamintas iš plonos žalvario skardos ir turintis specialų vožtuvą, kuris, veikiamas temperatūros, atsidaro ir leidžia karštą aušinimo skystį (pasiekus maždaug 95 °C) į radiatorių. Ten, žinoma, jis atšaldomas, kad variklis ir toliau veiktų tinkamomis šiluminėmis sąlygomis.
Šis skysčio „perkėlimas" į radiatorių yra perėjimas iš mažojo aušinimo skysčio rato į didįjį aušinimo skysčio ratą. Prieš tai, t. y. varikliui įšilus, skystis cirkuliuoja tik per variklio bloką (bloką ir galvutę) su šildytuvu mažojoje grandinėje. Kai pasiekiama saugi temperatūros riba, termostatas leidžia skysčiui patekti į didįjį aušinimo ratą, kurį papildo radiatorius.
Termostato gedimo tipai ir jų simptomai
Termostatas išlieka palyginti paprastas, tikslus prietaisas, bet jo veikimą gali paveikti įvairūs užteršimai. Nereikia daug, kad jo vožtuvas paprasčiausiai užsikimštų ir neleistų pereiti iš mažojo aušinimo skysčio rato į didįjį. Termostatas gali užstrigti abiejose padėtyse, t. y. ir uždarytoje, ir atidarytoje. Nė viena iš šių padėčių nėra palanki variklio būklei.
- Užstrigęs atidarytoje padėtyje: aušinimo skystis visą laiką cirkuliuos ir variklis dirbs žemesnėje negu reikalaujama temperatūroje. Šis pokytis padidins degalų sąnaudas, tačiau bent jau būsite ramūs, jog variklis neperkaista.
- Užstrigęs uždarytoje padėtyje: variklio darbinė temperatūra tampa per aukšta ir tuomet rizikuojate perkaitinti variklį, o tai vėliau transformuojasi į labai dideles išlaidas remontui.
Kartais termostatas užstringa ir aušinimo sistema veikia netinkamai. Dažniausiai termostatas automobilyje yra įmontuotas tarp radiatoriaus ir variklio, viršutinės žarnos gale. Pažvelgę į variklio skyrių turėtumėte pamatyti nuo viršutinės radiatoriaus dalies į variklį einančią guminę žarną.

Kaip patikrinti termostatą?
Labiau įgudę vairuotojai termostato būklę gali patikrinti patys keliais būdais:
Vizualinis patikrinimas išėmus termostatą
- Pirmiausia - jį reikia išimti iš variklio. Prieš išimant termostatą, reikėtų palaukti, kol variklis atvės, nes kitu atveju rizikuojate nusvilti rankas.
- Išėmę jį, įmeskite termostatą į karštą vandenį ir pažiūrėkite, ar jo vožtuvas pajudės. Tai labai paprastas ir efektyvus būdas, kuris leis įsitikinti ar termostatas yra sugedęs ar dar ne.
Praktiniai patikros būdai neišimant termostato
Jeigu neturite galimybių atlikti tokios termostato patikros, galite imtis kitų praktiškų būdų, priklausomai nuo automobilio modelio:
Senesnių automobilių su tiesioginiu aušinimo skysčio pylimu
- Atidarykite radiatoriaus aušinimo skysčio užpylimo dangtelį.
- Užveskite variklį ir leiskite jam dirbti laisva eiga.
- Praėjus porai minučių pažvelkite pro aušinimo skysčio užpylimo angą ir patikrinkite, ar teka aušinimo skystis.
- Jeigu aušinimo skystis teka - tai labai gera indikacija, jog termostatas yra atidarytas, nors neturėtų būti, nes variklis dar nepasiekė darbinės temperatūros.
Modernesnių automobilių patikra per žarnas
- Užveskite variklį ir leiskite jam veikti 2-4 minutes.
- Patikrinkite viršutinę ir apatinę radiatoriaus žarną. Viršutinė turėtų būti šilta, o apatinė šalta iki tol, kol termostatas atsidaro.
- Varikliui pasiekus darbinę temperatūrą, apatinė žarna turėtų būti tokia pat šilta kaip ir viršutinė.
Netinkamą sistemos darbą galima įžvelgti dviem būdais:
- Jeigu varikliui pasiekus darbinę temperatūrą, termostatas nebeužsidaro, viršutinės ir apatinės žarnos temperatūra pradės kilti toliau.
- Jeigu varikliui pasiekus darbinę temperatūrą termostatas neatsidaro, apatinė žarna visada išliks šalta.
Bandymas: kaip veikia termostatas?
Kas yra EGR vožtuvas ir kodėl jo reikia jūsų automobiliui?
Išmetamųjų dujų recirkuliacijos (angl. Exhaust Gas Recirculation arba tiesiog EGR) sistema yra labai svarbus komponentas moderniose transporto priemonėse. Ji dirba tam, kad pavyktų sumažinti kenksmingų išmetamųjų dujų kiekį ir padidintų variklio efektyvumą. Pagrindinė šios sistemos funkcija yra recirkuliuoti dalį variklio išmetamųjų dujų atgal į įsiurbimo kolektorių. Šis procesas žemina degimo temperatūrą variklio viduje, taip sumažindamas taršių azoto oksido dalelių (NOx) susidarymą.
EGR vožtuvas yra atsakingas už dalies išmetamųjų dujų grąžinimą į variklio įsiurbimo sistemą. Šis procesas padeda sumažinti degimo kameros temperatūrą, kuri aukštesnė nei 1370°C gali lemti kenksmingų azoto oksidų (NOx) susidarymą. Azotas, sudarantis apie 80% oro, aukštoje temperatūroje tampa reaktyvus ir sudaro NOx junginius.
EGR vožtuvas turi du pagrindinius veikimo režimus: uždarytą ir atidarytą, nors gali užimti ir tarpines pozicijas. Užvedus variklį, vožtuvas yra uždarytas. Mažo greičio ir tuščiosios eigos metu, kai varikliui reikia mažiau galios ir deguonies, vožtuvas gali būti atidarytas iki 90%. Tai leidžia tiksliam išmetamųjų dujų kiekiui grįžti į įsiurbimo sistemą, taip keičiant į variklį patenkančio oro cheminę sudėtį ir mažinant degimo temperatūrą.
Benzininis variklis aukščiausioje EGR sistemos veikimo fazėje gali grąžinti į degimo kamerą net 25 procentus išmetamųjų dujų tūrio. Dyzelinių variklių atveju šis kiekis siekia net iki 50 procentų, tačiau, iš pradžių išmetamosios dujos turi būti atvėsintos: benzininiuose varikliuose - iki apie 650 °C, dyzeliuose - maksimaliai iki 450 °C. Būtent dėl to šiuolaikiniuose varikliuose naudojami specialūs radiatoriai, dažniausiai varikliuose su turbokompresoriais. Naudojant šiuos variklius, dujos, patenkančios į išmetimo sistemą, gali būti įkaitusios net iki 1000 °C.
Išmetamosios dujos, patenkančios į degimo kamerą, netampa oro ir degalų mišinio elementu. Jos tarsi užpildo erdvę, be to, pašildo degimo kamerą ir dėl to degalai greičiau garuoja. Jos taip pat inicijuoja kenksmingų junginių, susidarančių vykstanti degimui, oksidaciją.
EGR vožtuvų tipai
EGR vožtuvai yra įvairių tipų, priklausomai nuo automobilio konstrukcijos ir valdymo sistemos. Nors jų funkcija - mažinti išmetamųjų dujų emisijas - yra bendra, veikimo principai ir naudojimo ypatybės skiriasi. Toliau pateikiami pagrindiniai EGR vožtuvų tipai ir jų savybės:
- Vakuuminiai EGR vožtuvai: Šiuos vožtuvus valdo variklio vakuumas. Jie dažniausiai naudojami senesniuose automobiliuose ir yra paprastos konstrukcijos.
- Skaitmeniniai EGR vožtuvai: Šiuos vožtuvus kontroliuoja elektroninis valdymo blokas (ECU), leidžiantis tiksliai reguliuoti dujų srautą pagal variklio apkrovą ir darbo sąlygas. Jie yra dažniausiai naudojami moderniuose automobiliuose dėl jų efektyvumo ir tikslumo.
- Dyzeliniai aukšto slėgio EGR vožtuvai: Šie vožtuvai yra pritaikyti dyzeliniams varikliams ir dirba su didesnio slėgio išmetamosiomis dujomis. Jie naudojami norint maksimaliai sumažinti azoto oksidų (NOx) emisijas.
- Dyzeliniai žemo slėgio EGR vožtuvai: Šie vožtuvai taip pat naudojami dyzeliniuose varikliuose, tačiau veikia su žemo slėgio dujomis, kurios grąžinamos iš išmetimo sistemos gale.
- Benzininiams varikliams skirti EGR vožtuvai: Šie vožtuvai naudojami benzininiuose varikliuose ir dažnai yra mažesni bei paprastesnės konstrukcijos nei dyzeliniai.
Renkantis EGR vožtuvą, būtina atsižvelgti į automobilio modelį ir vožtuvo suderinamumą, kad būtų užtikrintas efektyvus veikimas ir ilgaamžiškumas.
Dažniausios EGR gedimo priežastys ir simptomai
Kaip ir bet kuri kita transporto priemonės dalis, EGR sistema laikui bėgant gali pradėti kelti problemų. Laimei, laiku pastebėjus šiuos simptomus, galima išvengti pavojaus ir brangesnių problemų ateityje.
Gedimo priežastys
- Anglies nuosėdų susikaupimas: Laikui bėgant, suodžiai ir anglies nuosėdos gali užkimšti EGR vožtuvą arba kanalus, kuriais teka dujos.
- Stringantis arba sugedęs vožtuvas: Dėl užsikimšimo ar mechaninio gedimo vožtuvas gali strigti atidarytoje arba uždarytoje padėtyje.
- Daviklių gedimai: EGR sistemos daviklių sutrikimai gali siųsti neteisingus duomenis variklio valdymo blokui.
- Elektros problemos: Elektros grandinės sutrikimai gali paveikti EGR vožtuvo valdymą.
- Slėgio praradimas: Daugiau senesnėse sistemose pasitaikanti bėda, kur vožtuvai yra valdomi vakuumu, gali prarasti slėgį.
Gedimo simptomai
- Variklis netolygiai dirba laisva eiga: Jei variklis dirba netolygiai arba pernelyg vibruoja laisva eiga, tai gali būti susiję.
- Sumažėjęs variklio dinamiškumas: Jeigu jaučiasi praradimas, uždelsimas iš akceleratoriaus arba prastas akceleratoriaus pedalo „atsakas“ - visi šie dalykai gali byloti apie EGR gedimą.
- Padidėjusi tarša: Gedimas EGR sistemoje gali vesti prie to, kad variklis generuos didesnį teršalų kiekį. Neefektyvi arba netinkamai veikianti EGR sistema didina išmetamųjų teršalų kiekį, dėl to transporto priemonė gali nepraeiti techninės apžiūros ar net gauti baudą iš policijos.
- „Check Engine“ lemputė: Užsidegusi variklio įspėjamoji lemputė ir su EGR susiję klaidų kodai.
- Kalenimo arba spragsėjimo garsai: Variklio „kalenimas“, detonacija, ypač apkrovos metu.
- Išaugusios kuro sąnaudos: Padidėjęs degalų suvartojimas, nes variklis negali efektyviai sudeginti degalų.
- Gesta variklis: Sunkiais problemos atvejais, netinkamai veikiantis EGR vožtuvas gali užgesinti variklį, ypač esant mažai apkrovai.
- Tamsesni dūmai ar neįprastas išmetimo kvapas: Ypač automobiliui su dyzeliniu varikliu staigiai greitėjant iš išmetimo vamzdžio besiveržiantys juodi dūmai.
Svarbu paminėti ir tai, kad prastas EGR darbas gali padidinti degimo temperatūrą, dėl to viskas pradėti smarkiai detonuoti, kaisti iki nevaldomų temperatūrų ir ilgainiui net sugadins variklio vidines dalis.

EGR problemų diagnozavimas
EGR problemų diagnozavimas paprastai prasideda nuo transporto priemonės diagnostikos per OBD-II (On-Board Diagnostics II) sistemą. Specialistas ieškos gedimų kodų, susijusių su EGR arba davikliais.
Kaip tikrinamas EGR vožtuvas
- Darbinės eigos patikra: ar vožtuvas tvarkingai atsidaro ir užsidaro.
- Nuosėdų vertinimas: suodžių ir anglies sankaupos kanaluose bei ant adatos.
- EGR aušintuvo (jei yra) apžiūra: ar nėra pratekėjimų ar pažeidimų.
- Vakuumo linijų ir solenoidų patikra: įtrūkimai, nuotėkiai, neveikiantys vožtuvai.
- Diagnostika (OBD): EGR srities DTC klaidos ir gyvi parametrai.
- Išmetimo priešslėgio testas: ar dujų srautas EGR grandine nėra ribojamas.
- EGR padėties jutiklio duomenys: ar ECU gauna teisingą grįžtamąjį ryšį.
- Sąveika su kitomis sistemomis: turbokompresoriumi, tarpininiu aušintuvu.
- Tarpinių ir sandariklių būklė: ar nėra dujų pratekėjimo.
- Darbinės temperatūros ribos: ar komponentas dirba numatytame intervale.
- Recirkuliuojamų dujų sudėtis: ar atitinka optimalią degimo balansą.

Kodėl verta tikrinti EGR reguliariai
- Mažesnės emisijos: tinkamas EGR smarkiai riboja NOx.
- Sklandus darbas: teisinga degimo temperatūra saugo nuo detonacijos.
- Sąnaudų kontrolė: efektyvesnis degimas mažina L/100 km.
- Apsauga nuo žalos: perkaitimas ir suodžiai trumpina variklio tarnavimą.
- Išlaidos ateityje: ankstyva diagnostika pigesnė už didelius remontus.
- Važiavimo kokybė: mažiau trūkčiojimų, geresnė reakcija į akceleratorių.
EGR vožtuvo remontas ir keitimas
EGR vožtuvo valymas
Laimei, dauguma atvejų EGR vožtuvo gedimas nereiškia, kad elementą būtina keisti, nes geros dirbtuvės tokius vožtuvus puikiai remontuoja. Jų remontas apima elemento išmontavimą, kruopštų išvalymą (naudojamos suodžių degėsius tirpdančios cheminės priemonės arba ultragarsinės plovyklos), vožtuvo stūmoklio tepimą, kad jis laisvai atsidarytų ir užsidarytų, ir sumontavimą automobilyje. Paslauga kainuoja nuo 60 iki 140 EUR.
EGR vožtuvo valymas yra svarbus procesas, skirtas pašalinti susikaupusias apnašas ir suodžius, kurie gali sutrikdyti vožtuvo tinkamą veikimą. Šis valymas padeda atkurti vožtuvo funkcionalumą ir prailgina jo tarnavimo laiką. Valymo metu vožtuvas kruopščiai tikrinamas, siekiant užtikrinti, kad jis tinkamai atsidaro ir užsidaro. Jei valymas tampa neįmanomas dėl per didelio užsiteršimo, gali prireikti vožtuvo keitimo.
Ar galima pačiam išvalyti EGR vožtuvą?
Techniškai įmanoma. Pakanka turėti mechaninių žinių, raktų komplektą ir garažą. Be to, pravers teptukas, truputis ekstrakcinio benzino arba tirpiklio ir naujų tarpinių komplektas. Išmontavus vožtuvą, iš pradžių jį būtina gerai išmirkyti benzine arba tirpiklyje. Verta leisti jam pagulėti tokioje vonelėje keletą valandų. Tada jį nuvalyti bus daug lengviau, nes dalis nuosėdų ištirpsta. Deja, pačiam valant EGR vožtuvą kyla tam tikra rizika. Išvalytas paprastas pneumatinio valdymo mechanizmas, sumontuotas automobilyje, tiesiog pradės veikti. Deja, ta pati taisyklė neveikia elektroniniams vožtuvams. Juos sumontavus būtinas kompiuterinis suderinimas, kuriam reikalingas specialus diagnostikos kompiuteris.
Labai dažnai būtent dėl kompiuterinio derinimo EGR vožtuvo valymo paslauga yra tokia brangi. Kainą daugiausia lemia poreikis turėti profesionalių elektromechaninių žinių ir diagnostinę įrangą.
EGR vožtuvo keitimas
Gali paaiškėti, kad mechanikas rekomenduos ne valyti, o pakeisti EGR vožtuvą. Pats darbas neturėtų ištuštinti piniginės daugiau nei 20 iki 30 EUR. Deja, naujas vožtuvas bus kur kas brangesnis. Automobilių dalių parduotuvėse jis gali kainuoti nuo 20 iki net 1800 EUR. Gera žinia ta, kad daugumos populiarių automobilių vožtuvo kaina neturėtų viršyti 200 EUR.
Žiūrėdami į nurodytas kainas, be abejo, užduosite akivaizdų klausimą, ar verta pirkti naudotą dalį? Atsakymas nėra vienareikšmis. Taip, kaina bus patraukli. Tačiau visada perkate katę maiše. Nežinosite, ar perkamas EGR vožtuvas veiks tinkamai. Tuo galėsite įsitikinti tik sumontavę vožtuvą savo automobilyje, nes, nors mechanikas vizualiai jį patikrins, jo vertė paaiškės tik veikiant. Todėl rizika yra gana didelė.
Ar galima EGR pasikeisti patiems?
Šis darbas nėra pradedančiųjų lygio - prireiks žinių apie variklio mazgus ir specialių įrankių. Kai kuriuose modeliuose EGR pasiekiamas lengvai, kituose reikia išmontuoti papildomus komponentus ir atjungti vakuumo bei elektros jungtis. Montuojant svarbu nuvalyti sandūrų paviršius, pakeisti tarpiklius, teisingai priveržti ir patikrinti, ar nėra nuotėkių. Neteisingas montavimas gali sukelti nuotėkius, klaidas, sąnaudų augimą ar net variklio pažeidimus. Sutaupyti galima, bet klaidų kainos - dar didesnės.
EGR vožtuvo išprogramavimas ir jo pasekmės
Galima rasti daug siūlymų pašalinti EGR vožtuvą ir jie dažniausiai apima variklio kompiuterio perprogramavimą taip, kad jis nesiųstų vožtuvo atidarymo signalo. Bet tai dar ne viskas, nes rinkoje galima rasti specialių komplektų, kurie mechaniškai užblokuoja išmetamųjų dujų vamzdelius, einančius iš išmetimo kolektoriaus į EGR vožtuvą. Tokios situacijos rezultatas bus vienas - jūsų automobilio variklyje EGR vožtuvas bus atjungtas. Gedimo požymių nepasirodys.
Primygtinai nerekomenduojama tokių metodų, nes kišimasis į elementus, turinčius įtakos teršalų išmetimui, reiškia techninės apžiūros galiojimo nutraukimą ir leidimo dalyvauti viešajame eisme praradimą. Iš pirmo žvilgsnio EGR vožtuvo atjungimas nėra matomas. Tačiau techninės apžiūros centro darbuotojas gali tuo įsitikinti atlikęs išmetamųjų dujų patikrą. Jis pastebės nukrypimus nuo leidžiamų normų. Dėl šių neatitikimų techninės apžiūros galiojimas nebus pratęstas. Norėdami pereiti techninę apžiūrą, privalėsite sutvarkyti išmetamųjų dujų recirkuliacijos sistemą.
Problemos atliekant techninę apžiūrą tai... tik optimistiškas scenarijus. Yra tikimybė, kad policijos pareigūnas atkreips dėmesį į netinkamai veikiantį EGR vožtuvą. Pagal taisykles jam pakanka pagrįstos prielaidos, pavyzdžiui, aiškaus dūmijimo iš išmetimo vamzdžio. Aptikęs problemą, policininkas gali sustabdyti jūsų automobilio techninės apžiūros galiojimą ir skirti iki 600 EUR baudą. Be to, jis turi teisę uždrausti toliau eksploatuoti transporto priemonę. Jūs negalėsite tęsti kelionės. Automobilis pajudės tik su tralu.
Nemalonumų mastas turėtų priversti susimąstyti. Todėl nebandykite optimizuoti EGR vožtuvo remonto sąnaudų. Jūsų automobilyje atsirado pažeidimo požymių? Patikėkite mechanikui išvalyti sistemą arba ją pakeisti. Juolab kad EGR vožtuvo remontas daugeliu atvejų toks paprastas, kad neverta rizikuoti.
Programinis EGR vožtuvo išjungimas
Naujausias metodas, kuris pradėtas taikyti paskutiniais metais atsiradus galimybei perrašinėti variklio valdymo kompiuterius, yra programinis metodas. Jo esmė - pakeisti variklio valdymo programą taip, kad joje „nebeliktų vietos“ EGR vožtuvui. Tai yra savotiškas mini chiptuningas, tiksliau būtų - remapingas.
Šio metodo pliusai - teisingai suprogramavus variklio valdymo kompiuterį, yra teisingai sukoreguojamas oro:kuro santykis, dėl ko variklis dirba taip, kaip turėtų būti. Kadangi nėra jokios intervencijos į elektrines grandines, variklio valdymo sistema gauna teisingą informaciją iš atitinkamų daviklių ir dirba taip, kaip turėtų dirbti. Tačiau net ir išprogramavus EGR vožtuvą šis metodas, kaip ir visi anksčiau paminėti, turi minusiuką ir išlieka pagrindinis aspektas, dėl ko ir yra montuojami šie vožtuvai - t. y. ekologija.
Bandymas: kaip veikia termostatas?
EGR vožtuvo įtaka variklio agregatų ilgaamžiškumui
Jeigu EGR vožtuvas atjungtas programiškai - tai yra atliktas EGR vožtuvo išprogramavimas - jis nebepraleidžia į degimo kamerą išmetamųjų dujų jau niekada. Tai reiškia, kad tuo metu kuras nesudega taip idealiai, kaip kad galėtų.
Visi dyzelistai žino vieną dalyką: jeigu turbina nėra nauja, per ilgą laiką įsiurbimo kolektoriuje atsiranda nemažai tepalo nuosėdų. Kai prie viso to dar paduodamos ir išmetamosios dujos per EGR vožtuvą į įsiurbimo kolektorių - gauname košę. Jos sudėtis paprasta: truputis suodžių, truputis tepalo, truputis nesudegusių angliavandenilių.
Egzistuoja netiesioginis ryšys tarp turbinos gedimo ir EGR vožtuvo. Tai reiškia, kad automobilyje veikiančio EGR vožtuvo poveikis turbokompresoriui yra netiesioginis. Dar reiktų paminėti, kad tas netiesioginis poveikis yra tik vienai turbinos vietai - tai turbinos geometrija. Viskas paprasta: kuo blogiau sudega kuras degimo kameroje - tuo daugiau suodžių išmetimo sistemoje. Taigi, turbinos remontas ir jos restauravimas dėl blogo EGR vožtuvo - normali situacija.
Reikia turėti galvoje, kad išmetimo sistemoje yra ne tik katalizatorius, bet ir suodžių filtras. Paskirtis abiejų ta pati - saugoti aplinką nuo teršalų, susidarančių degimo proceso metu. Tačiau veikimo principas skirtingas. Bet kuriuo atveju, didžiausias katalizatoriaus priešas yra didelis suodžių kiekis išmetimo sistemoje. Suodžiai, kaip ir minėjome anksčiau, yra degimo metu susiformavę junginiai. Tačiau per didelis jų kiekis užkemša katalizatorius taip, kad net gerai „pavaikius“ automobilį, jie nesugeba pasišalinti nuo katalizatoriaus sienelių.
Su DPF/FAP suodžių filtru situacija analogiška katalizatoriaus atvejui. Tik įdomiausia yra tai, kad suodžių filtrai dažniausiai kainuoja tris kartus brangiau nei katalizatorius. Ir visų šių išlaidų kaltininkas gali būti EGR vožtuvas.

Priežiūros rekomendacijos
Laikykitės rekomenduojamų intervalų dėl tepalų keitimo, naudokite geros kokybės degalus ir laiku keiskite oro filtrus, kad sumažintumėte anglies nuosėdų susidarymą EGR sistemoje.
Profilaktika pagal ridą: apžiūra ar valymas kas ~80 000-113 000 km (50 000-70 000 mylių) - orientacinė rekomendacija, priklauso nuo modelio ir eksploatacijos. Eksploatacijos sąlygos: mieste su dažnais startais-stabdymais EGR kemšasi greičiau nei važinėjant užmiestyje.
Taip pat profilaktiškai galima naudoti kuro priedus, kurie padeda tinkamai prižiūrėti ir apsaugoti EGR sistemą nuo suodžių kaupimosi. Kai kurie specialistai rekomenduoja periodiškai valyti EGR vožtuvą ir jo kanalus cheminiais preparatais, tačiau svarbu vengti cheminių valiklių patekimo ant guminės diafragmos, kurią jie gali pažeisti.
tags: #kaip #patikrinti #egr #termostata