Lietuvoje kasmet įsigyjama arba parduodama tūkstančiai naudotų automobilių ir kitų transporto priemonių. Deja, ne visos įsigyjamos transporto priemonės būna be trūkumų. Dažnu atveju po transporto priemonės įsigijimo paaiškėja paslėpti jos trūkumai, kurie su pirkėju nebuvo aptarti iš anksto prieš sudarant transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį.
Teisinis reglamentavimas ir reikalavimai
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.4311 straipsnis reglamentuoja motorinių transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas. Remiantis 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusiais pakeitimais, motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti:
- Duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo perduoti pirkėjui.
- Ridos duomenys (odometro rodmenys).
- Visi eismo ar kiti įvykiai, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visi jam žinomi eismo ar kiti įvykiai, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta.
Pardavėjo pareiga nurodyti įvykius taikoma tik tiems įvykiams, kurie nutiko transporto priemonei esant pardavėjo nuosavybėje ir kuriuose transporto priemonė buvo apgadinta. Pardavėjas turi žinoti apie to laikotarpio transporto priemonės įvykius. Kiti įvykiai sutartyje gali būti nurodyti, jeigu pardavėjas žino apie tokius įvykius ar apgadinimus. Manoma, kad pardavėjas apie tai galėjo sužinoti iš ankstesnio pardavėjo.
Trūkumų sąrašas ir pasekmės
2015 m. spalio 26 d. Valstybės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko įsakymu Nr. 2B-231 buvo patvirtintas motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašas. Šis trūkumų sąrašas yra baigtinis, ir kitų gedimų nurodyti nėra privaloma.
Nenurodžius privalomų sutarties sąlygų, sutartis greičiausiai negalės būti pripažinta negaliojančia. Tačiau, sąmoningai nuslėpus ridos duomenis, žinomus privalomai nurodomus transporto priemonės gedimus, pirkėjas gali reikalauti:
- Mažinti prekės pardavimo kainą.
- Atlyginti patirtas automobilio remonto išlaidas.
- Atsisakyti sutarties ir reikalauti grąžinti sumokėtą kainą, jei trūkumai yra esminiai.
Rida: dilema ir atsakomybė
Klausimas dėl automobilio ridos rodmenų klastojimo ir kas už tai atsakingas išlieka aktualus. Nustatyti, kas ir kada klastojo rodmenis, nepagavus už rankos, praktiškai neįmanoma. Rida yra didelė problema, nes internete galima rasti daug skelbimų meistrų, atsukančių ridos parodymus. Dažnai teigiama, kad penkerių metų automobilis iš Vokietijos būna pravažiavęs 20-30 tūkst. km, kai realiai jis būna nuvažiavęs apie 200 tūkst. km. Automobilio rida tiesiogiai lemia jo vertę ir kainą.
Lietuvą dažniausiai pasiekia 200-300 tūkst. kilometrų nuvažiavę automobiliai. Pirkti mažesnės ridos automobilius lietuviams užsienyje yra per brangu, nes jie ten taip pat pakankamai vertinami. Jei kyla abejonių dėl automobilių ridos, galima patikrinti skelbimus užsienio automobilių skelbimų portaluose ir palyginti panašių metų ir markių ridos rodmenis. Tačiau reikia nebūti naiviems ir netikėti pasakomis apie senuką ir jo mašiną, su kuria jis važiavo tik į bažnyčią.
Jei nėra serviso istorijos, nustatyti, kiek pravažiavęs automobilis, yra praktiškai neįmanoma. Specialistai teigia, kad atsukti automobilio ridą ir pakeisti kompiuterio parodymus galima taip, kad pastebėti apgaulę yra neįmanoma. Lygiai taip pat neįmanoma nustatyti, kur buvo atsukta rida - Lietuvoje ar užsienyje. Dėl šios priežasties kyla klausimas, ar tikslinga bausti pardavėjus dėl ridos klastojimo, kai tai yra beveik neįrodyta.
Kaip automobilio rida veikia vertę?
Pirkimo-pardavimo sutarties svarba ir patarimai
Pirmiausia, įsigijus transporto priemonę su paslėptais trūkumais, reikėtų atsižvelgti į pačią transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį ir skirti laiko jos analizei. Praktikoje patartina nesikliauti vien tik standartine pirkimo-pardavimo sutartimi. Galima bandyti tartis su pardavėju, kad tokioje sutartyje būtų numatyta didesnė pardavėjo atsakomybė, garantijos, patvirtinimai ir civilinė atsakomybė. Tokiu atveju pirkėjas bus labiau apsisaugojęs nuo galimų sutarties pažeidimų.
Kitas praktinis patarimas - naudotas transporto priemones pirkti tik patikrinus visą jos istoriją, ypač atkreipiant dėmesį į jos ridos istoriją, ar transporto priemonė buvo patekusi į eismo įvykį praeityje ir kitus susijusius duomenis. Toliau sektų transporto priemonės patikra profesionaliame autoservise. Dar geriau, kuomet naudota transporto priemonė perkama su ekspertu ir naudotų transporto priemonių profesionalu. Visa tai kainuoja papildomas išlaidas pirkėjui, tačiau nepasirinkus šių būdų, ateityje tarp pirkėjo ir pardavėjo gali kilti ginčų.
Neretai pasitaiko atvejų, kuomet įsigyjamų naudotų transporto priemonių vertė yra mažesnė nei 10 000 Eur arba apskritai nedidelė. Tokiu atveju vertėtų atidžiai aptarti tokios įsigyjamos transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį ir bent raštu su pardavėju aiškiai sutartyje aptarti, kad naudota transporto priemonė yra be defektų arba bent be žymių defektų, kurie sudarytų dideles sumas jiems pašalinti ir sutvarkyti. Kitaip tariant, įsigyjamos naudotos transporto priemonės remontas neturėtų viršyti 5-10 proc. jos vertės.
Tačiau praktikoje gali nepakakti ir šių saugiklių. Pardavėjas sutartyje gali nuslėpti tam tikrą informaciją, jos iki galo neatskleisti ir raštu nepatvirtinti. Tokiais atvejais svarbu, ar naudotą transporto priemonę įsigijote iš fizinio, ar iš juridinio asmens.
Situacija perkant iš fizinio asmens
Jeigu tokią transporto priemonę įsigijote iš fizinio asmens, neužsiimančio automobilių prekyba (neprofesionalo), tuomet visada yra sunkiau nuginčyti, kad naudota transporto priemonė buvo parduota su žinomais defektais ir trūkumais. Tačiau, jeigu net ir toks pardavėjas nuslėpė transporto priemonės defektus ir apie tai nenurodė motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje, o apžiūrint transporto priemonę nebuvo įmanoma nustatyti jos gedimų, tuomet turite teisę pareikšti pretenziją pardavėjui ir pareikalauti taikyti restituciją, t. y. transporto priemonė grąžinama pardavėjui, o pardavėjas grąžina visus gautus pinigus, sumokėtus už transporto priemonės pirkimą.
Taigi, jeigu parduota transporto priemonė neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jos trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės naudotą transporto priemonę pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės transporto priemonės pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.334 str. 1 d.).
Praktikoje transporto priemonės pardavėjui reikėtų nedelsiant kartu su rašytine pretenzija pateikti įrodymus iš autoserviso apie visų gedimų trūkumų pašalinimo išlaidas ir pateikti pardavėjui detalią sąmatą apie būtinų automobilio defektų pašalinimo išlaidas. Tokiais atvejais arba transporto priemonės pardavėjas sutinka užbaigti ginčą taikiai, arba toliau ginčas keliasi į teismą.
Transporto priemonės valdytojo pareigos
Transporto priemonės valdytojas yra asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir (ar) naudojantis transporto priemonę. Lietuvos Respublikoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis.
Draudimo sutarties sudarymas
Už draudimo sutarties sudarymą atsakingas asmuo, nurodytas valstybės registruose kaip transporto priemonės savininkas arba, jeigu transporto priemonė neregistruota, paskutinis žinomas transporto priemonės savininkas. Jeigu transporto priemonė yra neregistruotina ir nėra žinomas paskutinis jos savininkas, už draudimo sutarties sudarymą atsakingas šios transporto priemonės valdytojas. Jeigu transporto priemonė naudojama pagal finansinės nuomos (lizingo) ar išperkamosios nuomos sutartį, už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo. Jeigu transporto priemonė priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, už draudimo sutarties sudarymą šie asmenys atsakingi solidariai.
Mirus draudėjui, kai draudėjui nuosavybės teise priklausiusi transporto priemonė buvo neapdrausta arba draudimo sutartis pasibaigė po draudėjo mirties, draudimo sutartį laikotarpiui, kol atitinkamame valstybės registre nenurodytas naujas transporto priemonės savininkas, sudaro transporto priemonę faktiškai naudojantis asmuo.
Draudikai privalo sudaryti draudimo sutartis su asmenimis, kurie patys ar per savo atstovą pateikia prašymą sudaryti draudimo sutartį, visą būtiną informaciją ir dokumentus. Prieš sudarydamas draudimo sutartį, draudėjas privalo suteikti draudikui jo prašomą teisingą informaciją ir pateikti dokumentus, būtinus draudimo sutarčiai sudaryti. Draudėjas taip pat turi teisę savo iniciatyva pateikti papildomą informaciją ir (ar) dokumentus, draudiko nurodytus kaip turinčius reikšmės vertinant draudimo riziką. Draudikas turi teisę tikrinti, ar pateikta informacija teisinga.
Asmeniui, kuris kreipiasi dėl draudimo sutarties sudarymo, pageidaujant, kad jam pagal sudarytą ar sudaromą įprastinę draudimo sutartį būtų suteikiama draudimo apsauga žaliosios kortelės sistemai priklausančiose užsienio valstybėse, draudikas papildomai išduoda žaliąją kortelę.
Su Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka registruotų ūkių ūkininkais, taip pat kitais Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatyme nurodytais žemės ūkio veiklos subjektais gali būti sudaroma grupinė draudimo sutartis. Grupinė draudimo sutartis sudaroma dėl keleto transporto priemonių, išduodant vieną draudimo liudijimą, tačiau ne daugiau kaip dėl 5 transporto priemonių, iš kurių tik viena gali būti lengvasis automobilis.
Pasienio draudimo sutartis sudaroma, kai ketinama Europos Sąjungos valstybės narės kelių eisme dalyvauti naudojant transporto priemonę, kurios įprastinė buvimo vieta yra užsienio valstybės teritorijoje, jeigu tokios transporto priemonės valdytojas neturi kitos Lietuvos Respublikoje galiojančios transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties. Išimtiniais atvejais pasienio draudimo sutartis gali būti sudaroma dėl į Lietuvos Respubliką įvežamos įsigytos transporto priemonės, kurios įprastinė buvimo vieta yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, jeigu ši transporto priemonė nėra apdrausta. Tokiu atveju pasienio draudimo sutartis gali būti sudaroma per 30 dienų nuo pirkėjo patvirtinimo, kad transporto priemonė pristatyta, dienos, jeigu asmuo, kuris kreipiasi dėl draudimo sutarties sudarymo, pateikia šios transporto priemonės įsigijimo kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje dokumentus.
Transporto priemonės valdytojas neturi teisės dėl tos pačios transporto priemonės sudaryti kelių draudimo sutarčių tam pačiam ar iš dalies sutampančiam draudimo sutarties galiojimo laikotarpiui.
Draudimo sutarties nutraukimas ir pasibaigimas
Draudėjas turi teisę nutraukti įprastinę draudimo sutartį, apie tai raštu įspėjęs draudiką ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki numatomo šios sutarties nutraukimo dienos. Šiuo atveju draudėjui grąžinama sumokėta draudimo įmoka už likusį draudimo sutarties galiojimo laikotarpį, atskaičius įprastinės draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo administracines išlaidas.
Įprastinė draudimo sutartis gali būti nutraukiama draudiko iniciatyva, jeigu draudėjas sutarties neįvykdo ar ją įvykdo netinkamai ir tai yra esminis įprastinės draudimo sutarties pažeidimas. Pasienio draudimo sutartis gali būti nutraukiama vienos iš šalių iniciatyva tik tuo atveju, jeigu šios sutarties šalis sutarties neįvykdo ar ją įvykdo netinkamai ir tai yra esminis pasienio draudimo sutarties pažeidimas.
Įprastinė draudimo sutartis pasibaigia, jeigu transporto priemonė, kuri buvo apdrausta, įregistruojama kitoje valstybėje ir transporto priemonei išduodamas kitos valstybės nuolatinis ar laikinas valstybinis numerio ženklas.
Draudimo produktų platintojas, likus ne mažiau kaip 15 dienų iki įprastinės draudimo sutarties termino pabaigos, informuoja draudėją trumpąja žinute (SMS) arba elektroniniu paštu apie sutarties termino pabaigą ir apie pareigą apdrausti transporto priemonę.
Transporto priemonės savininko pasikeitimas
Pasikeitus apdraustos transporto priemonės savininkui, naujasis transporto priemonės savininkas, prieš pradėdamas naudoti transporto priemonę, privalo užtikrinti, kad būtų sudaryta nauja draudimo sutartis. Jeigu draudėjas perdavė naujajam transporto priemonės savininkui dokumentus, patvirtinančius sudarytą draudimo sutartį, naujajam transporto priemonės savininkui sudaryti naują draudimo sutartį nėra privaloma - jam pereina draudėjo teisės ir pareigos pagal sudarytą draudimo sutartį, jeigu tai nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje.
Naujasis transporto priemonės savininkas, kuriam perėjo draudėjo teisės ir pareigos, nedelsdamas, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimo dienos, privalo raštu pranešti draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimą, taip pat savo duomenis. Pranešus draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę, draudėjo teisių ir pareigų perėjimą, draudikas turi teisę padidinti arba sumažinti draudimo įmoką dėl draudimo rizikos pasikeitimo, o naujasis transporto priemonės savininkas turi teisę reikalauti sumažinti draudimo įmoką.
Mirus draudėjui, draudimo sutartis nepasibaigia. Transporto priemonę faktiškai naudojančiam asmeniui pereina draudėjo teisės ir pareigos (įskaitant ir pareigą informuoti draudiką apie padidėjusią draudimo riziką) pagal sudarytą draudimo sutartį. Transporto priemonę faktiškai naudojantis asmuo per 15 dienų nuo faktiško transporto priemonės naudojimo pradžios dienos turi apie tai pranešti draudikui, nurodydamas transporto priemonės valdytojo tapatybę ir kontaktinius duomenis.
Bendrosios transporto priemonės savininko ir valdytojo pareigos
Transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Perleidžiant nuosavybės teisę, motorinė transporto priemonė ir (ar) priekaba privalo turėti galiojantį unikalų motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos deklaravimo kodą.
Siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė ar naudojosi transporto priemone.
tags: #motorines #transporto #priemones #pirkimo