Automobilio išmetamo CO2 kiekio informacija ir jos reikšmė

Aplinkos ministerija siūlo apmokestinti automobilius, kurie į orą išmeta 130 g/km anglies dvideginio (CO2) ir daugiau. Šio mokesčio įvedimas kelia daug klausimų vairuotojams ir įmonėms dėl jo taikymo, apskaičiavimo ir reikšmės. Supratimas apie CO2 emisijas ir jų reguliavimą yra itin svarbus, norint ne tik laikytis teisės aktų, bet ir prisidėti prie aplinkosaugos.

Kaip nustatyti automobilio CO2 emisiją?

Informacija apie išmetamo CO2 kiekį yra esminė nustatant automobilio apmokestinimą ir atitiktį aplinkosaugos standartams. Tačiau šios informacijos prieinamumas priklauso nuo automobilio registracijos datos ir dokumentacijos.

Registracijos liudijimas ir viešosios paieškos sistemos

• Jei automobilis buvo registruotas anksčiau nei 2014 metais, informacijos apie išmetamo CO2 kiekį registracijos liudijime nerasite.
• Duomenys, susiję su automobilio išmetamosiomis dujomis, registre pradėti kaupti nuo 2011 m. pagal ES direktyvą.
• Nuo 2014 m. ši informacija jau įrašoma ir į registracijos liudijimą.
• Transporto priemonių savininkai informaciją apie automobilio išmetamųjų dujų kiekį gali pasitikrinti ir viešoje paieškos sistemoje.

Atitikties sertifikatas ir techninis pasas

Nustatyti automobilio EURO standartą, ypač senesnių modelių, gali būti sudėtinga. Naujausių automobilių techniniuose pasuose EURO standartas nurodomas.

• Transporto priemonių, kurių registracijos liudijimai išduoti po 2017 m. spalio 20 d., išmetamų teršalų lygis (EURO standartas) nurodomas V.9 eilutėje.
• Transporto priemonių, kurių registracijos liudijimai išduoti iki minėtos datos, išmetamų teršalų lygį galima sužinoti pagal transporto priemonės pagaminimo metus ir tuo metu galiojusį EURO standartą.
• Kiekvienas vairuotojas gali sužinoti automobilio EURO standartą, peržiūrėdamas automobilio atitikties sertifikatą (COC), jei jį išsaugojo.
• Ši informacija taip pat gali būti pateikta automobilio naudojimo vadove.

NEDC ir WLTP testavimo procedūros

Tikslus išmetamųjų teršalų kiekis (CO₂ gramais kilometrui) apskaičiuojamas naudojant dvi skirtingas bandymų procedūras: senesnę - NEDC (Naujasis Europos važiavimo ciklas) ir naujesnę - WLTP (Pasaulinė suderinta lengvųjų transporto priemonių bandymų procedūra).

NEDC (Naujasis Europos važiavimo ciklas)

• Tai senesnis bandymo metodas, sukurtas devintajame dešimtmetyje.
• Buvo pagrįstas teorinėmis arba laboratorinėmis važiavimo sąlygomis ir neatspindėjo CO₂ kiekio, išmesto realiomis vairavimo sąlygomis.
• Pagal NEDC išmetamųjų teršalų standartai buvo bendri, t.y., kiekvienu laikotarpiu buvo vienas standartas lengviesiems automobiliams ir vienas standartas furgonams.

WLTP (Pasaulinė suderinta lengvųjų transporto priemonių bandymų procedūra)

• ES pradėjo taikyti WLTP nuo 2017 m.
• Nuo 2018 m. rugsėjo mėn. jis tapo privalomas visiems naujiems automobiliams.
• WLTP yra dinamiškesnė ir tiksliau atkartoja realų vairavimo elgesį, įskaitant kintantį greitį, temperatūrą ir įrangos konfigūracijas.
• Pagal WLTP kiekvienam naujam automobilio modeliui ir markei priskiriamas konkretus CO₂ emisijos standartas, kurio reikia laikytis.
• WLTP ciklui priskiriami gerokai didesni CO₂ rodmenys, palyginti su NEDC ciklu. Tyrimų duomenimis, šis skirtumas siekia net 9,6 g CO₂/km.

Kokios vertės taikomos jūsų transporto priemonei?

• Automobiliai, registruoti iki 2017 m. rugsėjo mėn.: taikomos NEDC vertės.
• Automobiliai, registruoti nuo 2017 m. rugsėjo iki 2018 m. rugsėjo: gali būti įtrauktos ir NEDC, ir WLTP vertės. Priklausomai nuo šalies, gali būti taikoma bet kuri iš jų.
• Automobiliai, registruoti po 2018 m. rugsėjo mėn.: WLTP vertės yra privalomos daugumoje šalių.

Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Belgijoje (iki 2021 m. sausio mėn.) ir Nyderlanduose (iki 2020 m. liepos 1 d.), buvo taikomi pereinamieji laikotarpiai, per kuriuos buvo priimamos ir NEDC, ir WLTP vertės.

Mokesčiai ir apribojimai susiję su CO2 emisija

Registracijos mokestis Lietuvoje

Nuo 2020 m. liepos 1 d. Lietuvoje įsigaliojęs automobilio registracijos mokestis yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonės CO2 emisija. Mokestis apskaičiuojamas atsižvelgiant į išmetamo anglies dvideginio kiekį, degalų rūšį ir jų kombinaciją, kai CO2 kiekis viršija 130 g/km.

• O už kiekvieną 1 g išmetamo anglies dvideginio, viršijantį 130 g/km, teks primokėti po 50 euro centų.
• Minimalų 20 eurų mokestį, jei jis būtų visuotinis, tektų mokėti daugiau nei milijonui lietuvių, nes iš 1,5 mln. Lietuvoje registruotų automobilių net 1,3 mln. CO2 emisija yra didesnė nei 130 g/km.
• Jei registruojate visiškai naują automobilį, sumokėti mokestį reikia, bet jį galima susigrąžinti, jei automobilį išregistruojate ir išgabenate iš Lietuvos teritorijos per 90 dienų nuo pirmosios įregistravimo datos.

Pelno mokesčio apribojimai įmonėms (nuo 2025 m.)

Nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigalioja nauji Pelno mokesčio įstatymo (PMĮ) apribojimai, susiję su lengvųjų automobilių, naudojamų įmonės ekonominėje veikloje, įsigijimo ir nuomos išlaidų atskaitymais. Šie pakeitimai taikomi apskaičiuojant ir deklaruojant 2025 m. bei vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį.

Ribojimų esmė yra ta, kad iš įmonės pajamų PMĮ 18 straipsnyje nustatyta tvarka galės būti atskaitoma lengvojo automobilio, laikomo įmonės turtu, įsigijimo kainos dalis, neviršijanti tam tikrų ribų, priklausančių nuo CO2 emisijos:

• 75 000 eurų - kai įsigyjamas automobilis, kurio išmetamas anglies dioksido (CO2) kiekis lygus 0 g/km (pvz., elektromobilis).
• 50 000 eurų - kai įsigyjamas automobilis, kurio išmetamas anglies dioksido (CO2) kiekis neviršija 130 g/km.
• 25 000 eurų - kai įsigyjamas automobilis, kurio išmetamas anglies dioksido (CO2) kiekis viršija 130 g/km, bet neviršija 200 g/km.
• 10 000 eurų - kai įsigyjamas automobilis, kurio išmetamas anglies dioksido (CO2) kiekis viršija 200 g/km.

Šis pakeitimas numato, kad lengvojo automobilio, kuris nelaikomas įmonės turtu, mėnesio nuomos sąnaudos iš pajamų bus atskaitomos neviršijant nustatytos ribos ir taikant nusidėvėjimo normatyvą, padalytą iš 12.

Automobilių registracijos mokesčio baudos ir draudimai

• Transporto priemonių taršos mokesčio nesumokėjimas ar klaidingų duomenų pateikimas užtraukia baudas nuo 200 iki 850 eurų.
• Numatyta galimybė uždrausti transporto priemonei dalyvauti eisme ar neatlikti techninės apžiūros.
• Nuo 2024 m. sausio Aplinkos apsaugos departamentas įgaliotas keliuose tikrinti automobilių taršą. Vairuotojai privalo sustoti, jei juos stabdo uniformuotas Aplinkos apsaugos departamento pareigūnas. Nepaklusus šiam reikalavimui numatyta galima bauda nuo 850 iki 1200 eurų.
• Nustačius, kad transporto priemonės išmetamųjų dujų kiekis viršija ribines vertes arba esant bet kokiam skysčio (pvz. tepalų, kuro) nuotėkiui dėl kurio gali būti padaryta žala aplinkai arba sukeltas pavojus kitiems kelių eismo dalyviams, bus naikinamas privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros dokumento galiojimas ir transporto priemonė nebegalės dalyvauti eisme.

Europos Sąjungos išmetamųjų teršalų standartai (EURO standartai)

EURO standartai - tai Europos Sąjungos reglamentų rinkinys, skirtas apriboti vidaus degimo variklių išskiriamų kenksmingų dujų kiekį. Jie nuolat tobulinami siekiant sumažinti transporto poveikį aplinkai.

EURO standartų chronologija ir poveikis

• Jau devintajame dešimtmetyje buvo įvestas R49 reglamentas.
• Nuo dešimtojo dešimtmečio pradžios Europos Sąjungoje ir EEE galioja EURO standartai.
• EURO 4 standartas buvo patvirtintas 2005 m. pradžioje ir taikomas nuo 2006 m. pagamintiems automobiliams, arba tiems, kurie pirmą kartą buvo įregistruoti po 2006 m.
• Šis standartas, galiojęs penkerius metus, privertė gamintojus perpus sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį. Dyzeliniams automobiliams buvo sumažintas anglies monoksido kiekis, o azoto oksidų ir kietųjų dalelių kiekis sumažėjo labiau, dėl ko dyzeliniuose automobiliuose pradėtas montuoti kietųjų dalelių filtras (DPF arba FAP).
• Vėliau, 2009 m. rugsėjį, buvo patvirtinti „Euro 5a“ standartai, įsigalioję 2011 m. sausį.
• Nuo 2017 m. motociklai ir visos kitos dviratės ar triratės transporto priemonės turi atitikti EURO IV standartą.
• Nuo 2026 m. lapkričio įsigaliosiantis „Euro 7“ standartas įves griežtesnius realaus važiavimo sąlygų bandymus, ribas padangų ir stabdžių dulkėms bei naujus patvarumo reikalavimus. Automobiliai turės išlaikyti mažą taršą iki 200 000 km arba 10 metų.

ES naujos CO2 emisijų normos automobiliams ir furgonams

Europos Parlamentas ir Taryba sutarė sugriežtinti išmetamo CO2 kiekio normas naujiems lengviesiems automobiliams ir furgonams.

• Iki 2030 m. siekiama sumažinti CO2 kiekį atitinkamai 37,5 % ir 31 %, palyginti su 2021 m. lygiu.
• Nuo 2035 m. siekiama 100 % sumažinti naujų lengvųjų automobilių ir furgonų išmetamą CO2 kiekį.
• Šios taisyklės skatina gamintojus keisti gamybos metodus ir didinti elektra varomų bei hibridinių transporto priemonių pardavimus.
• Buvo susitarta dėl palankesnio koeficiento mažataršėms transporto priemonėms (0,7) ir dauginamojo koeficiento (1,85) gamintojams, parduodantiems netaršias ir mažataršes transporto priemones rinkose, kuriose tokių transporto priemonių parduodama nedaug.

Žaliosios transporto zonos ir jų reikšmė

Žaliosios transporto zonos (ŽTZ) ir su jomis susiję žalieji lipdukai tampa vis dažnesniu reiškiniu. Jų kūrimas miestų centruose yra būtinas dėl prastėjančios oro kokybės.

• Automobiliams, neatitikusiems tam tikroje vietoje ir laiku reikalaujamų standartų, gali būti uždrausta įvažiuoti į ŽTZ.
• Eismo ribojimas yra viena iš priemonių oro kokybei gerinti, kartu su griežtesne techninės būklės patikra (pvz., kietųjų dalelių filtro, EGR vožtuvo, katalizatoriaus buvimas) ir diferencijuotais mokesčiais už naudojimąsi keliais.
• Net ir vadinamosiose švaraus transporto zonose iki 2025 m. bus leidžiama eksploatuoti automobilius, atitinkančius EURO 4 išmetamųjų teršalų standartą. Vėliau jų galimybės naudotis šiomis zonomis bus ribojamos.

Transporto priemonių išmetamų teršalų poveikis aplinkai

Transportas yra vienas didžiausių aplinkos teršėjų. Per pastaruosius tris dešimtmečius transporto sektoriuje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis išaugo net 33,5 %.

CO2 emisijų skaičiavimas ir jo svarba

• CO2 išmetimai pagal naudojamo kuro tipą skiriasi: dyzelinas išskiria daugiausia CO2, o gamtinės dujos - mažiausia.
• Elektromobilio poveikis klimatui priklauso nuo šalies elektros tinkle tiekiamos elektros CO2 pėdsako.
• Didžioji dalis Vilniaus autobusų yra varomi dyzelinu, o troleibusai - elektra.
• Dviračio ir ėjimo pėsčiomis alternatyvos pateikiamos kaip ekologiškos transporto priemonės trumpoms kelionėms.

Išmetamųjų teršalų vertinimas per visą eksploatacijos laikotarpį

Teršalų emisijos vertinamos atsižvelgiant į visą transporto priemonės eksploatavimo laikotarpį, įskaitant gamybos, degalų gamybos ir degalų deginimo metu išmetamus teršalus.

• Gamybos metu išmetamų teršalų kiekis gali skirtis priklausomai nuo dalių kilmės (vietinės ar užsienio).
• Degalų gamybos procesas priklauso nuo naudojamo kuro ar elektros energijos šaltinio.
• Vidaus degimo variklių gamybai ir surinkimui reikia daugiau detalių nei elektrinėms transporto priemonėms, todėl skirtingo tipo transporto priemonėms pagaminti tenka nevienodas išteklių kiekis.
• Elektrinių automobilių gamyba ir šalinimas kol kas teršia aplinką labiau nei automobilių su vidaus degimo varikliu gamyba ir utilizavimas.
• Tačiau atsižvelgiant į vidutinį ES energijos šaltinių derinį, elektriniai automobiliai teršia mažiau nei benzininiai.

ES siekia, kad iki 2050 m. transporto priemonių išmetamų CO2 kiekis būtų sumažintas 90 %, lyginant su 1990 m., taip siekiant klimato neutralumo.

tags: #ismetamu #tersalu #kiekis #automobilyje