Nors naujų automobilių Lietuvoje įregistruojama vis daugiau, auga susidomėjimas ir nuosavo transporto alternatyvomis - ypač naujų automobilių nuoma. „Regitros“ duomenimis, 2024 metais Lietuvoje įregistruota daugiau kaip 30 tūkst. naujų M1 klasės automobilių - beveik 10 proc. daugiau nei 2023 m. Lietuvos gyventojai vis dar linkę turėti nuosavą transporto priemonę, tačiau ji vis dažniau vertinama ne kaip investicija, o kaip ilgalaikės išlaidos. Galimų išlaidų nepastovumas neretai vairuotojams kelia papildomą stresą - neįmanoma prognozuoti, ar automobiliui neprireiks neplanuoto remonto. Dėl šios priežasties atsiranda poreikis turėti aiškias ir prognozuojamas išlaidas, susijusias su automobilio aptarnavimu.
Dalijimosi ekonomika ir veiklos nuomos privalumai
Vienas iš pagrindinių dalijimosi ekonomikos privalumų - mažiau rūpesčių. Tas pats galioja ir automobilių nuomai su pilnu aptarnavimu - be to, kad vairuotojai gali turėti asmeninį automobilį, jiems nebereikia rūpintis jo priežiūra. Atsižvelgiant į natūralų automobilių dėvėjimąsi ir vertės mažėjimą, veiklos nuoma yra gerokai patrauklesnis pasirinkimas. Viena, nebereikia rūpintis jo technine priežiūra, antra - po kelerių metų eksploatuojamam automobiliui nebetenkinant poreikių, jį nesunkiai galima pakeisti naujesniu.
Lietuvos oro uostų įtaka automobilių rinkai
2025 metais Lietuvos oro uostų tinklas aptarnavo 7 158 699 keleivius, tai aštuonių procentų augimas lyginant su 2024 metais. Toks istorinis pasiekimas nėra tik aviacijos sektoriaus statistika: geresnės oro jungtys tiesiogiai veikia kelionių mobilumą, nuomos automobilių paklausą, logistines grandines ir net naujų automobilių tiekimo galimybes Lietuvoje. Šis rekordas turi didelę reikšmę vairuotojams Lietuvoje, Lietuvos automobilių rinkai ir automobilių profesionalams Vilniuje bei Kaune.
Pagrindiniai skaičiai ir tendencijos
Skrydžių ir keleivių dinamika
2025 metų rezultatai parodė augimą visuose trijuose pagrindiniuose oro uostuose: Vilniaus, Kauno ir Palangos. Vilniuje aptarnauta per 5,11 mln. keleivių, Kaune apie 1,6 mln., o Palangoje - beveik 448,4 tūkst. Kartu Lietuvos oro uostai sudarė 40,3 proc. Baltijos rinkos ir aplenkė kaimyninius oro uostus. Daugiau nei 59 tūkst. skrydžių per metus reiškia intensyvesnį keleivių judėjimą ir augančią paslaugų paklausą - nuo taksi ir viešojo transporto iki automobilių nuomos ir trumpalaikio parkavimo.
Poveikis Lietuvos automobilių rinkai
Nuomos ir trumpalaikė paklausa
Didesnis keleivių srautas tiesiogiai didina automobilių nuomos paklausą šalia oro uostų. Vairuotojams Lietuvoje tai reiškia platesnį trumpalaikės nuomos pasirinkimą ir dažniau atnaujinamą parko flotilę. Nuomos bendrovės dažnai įsigyja populiarius miesto ir kompaktiškus modelius dėl miesto kelių Vilniuje ir Kaune, taip pat SUV bei universalius automobilius keliaujant šeimai ar verslo reikalais.
Ilgalaikė rinka ir importas
Intensyvesnis oro susisiekimas palengvina automobilių dalių tiekimą ir naujų modelių pristatymą į Lietuvos salonus. Tai gali trumpinti laukimo laiką užsakomiems automobiliams bei mažinti logistines išlaidas. Analitikų vertinimu, geresnės oro jungtys gali prisidėti prie mažesnių kainų svyravimų, ypač kai tiekėjai greičiau reaguoja į paklausos pokyčius. Visgi Lietuvos automobilių rinka išlieka jautri euro zonos kainų dinamikai ir valiutos faktoriams.
Dizainas, specifikacijos ir pirkėjų prioritetai Lietuvoje
Dizainas ir interjeras
Lietuvos pirkėjai vis dažniau vertina praktišką ir kokybišką dizainą. Miestui tinkami automobiliai su kompaktiškais matmenimis, patogia sėdynių ergonomika ir gerai apgalvotomis bagažo erdvėmis yra populiarūs Vilniuje bei Kaune. Automobilių gamintojai reaguoja į tai didindami hibridinių ir elektrinių modelių komfortą bei interjero technologinį lygį.
Specifikacijos ir našumas
Vairuotojams Lietuvoje svarbūs ekonomiški varikliai, patikimumas ir žema eksploatacija. Dėl didėjančio kuro kainų jautrumo populiarūs mažesni turbokompresoriniai benzininiai varikliai, dyzeliai su moderniomis emisijų kontrolės sistemomis ir vis aktyvesnė EV pasiūla. „Performance“ segmentas - sportiškesni hečbekai arba kompaktiniai SUV su papildoma galia - lieka niša, kurią renkasi entuziastai.
Rinkos pozicionavimas ir palyginimai su Europa
Lietuvos automobilių rinka yra mažesnė nei didžiųjų Europos valstybių, bet lankstesnė reagavimui į naujas tendencijas. Palyginti su Vakarų Europa, čia greičiau auga elektromobilių dalis ir didesnis dėmesys kainai santykinai ribotoje pasiūloje. Transporto prieinamumas per oro uostus dar labiau didina konkurenciją tarp importuotojų - keletą modelių Lietuvoje galima įsigyti greičiau nei anksčiau, o tai stiprina vietinį pasirinkimą.
Praktinės pasekmės vairuotojams ir automobilių verslui
- Servisas, atsarginės dalys ir logistika: Didesnis skrydžių skaičius pagerina logistikos grandines: dalys ir įranga greičiau pasiekia autoservisus, o tai sumažina remontų laukimo laiką. Tai ypač svarbu regionuose už Vilniaus ir Kauno ribų, kur tiekimo greitis iki šiol galėjo būti lėtesnis.
- EV infrastruktūra prie oro uostų: Augant keleivių srautui didėja ir poreikis elektromobilių įkrovimo stotelių prie oro uostų parkavimo aikštelėse. Vairuotojams Lietuvoje tai reiškia patogesnį perėjimą prie elektromobilių nuomos ir ilgesnių kelionių planavimą be didelio nepatogumo.
- Naujų maršrutų įtaka automobilių populiarumui: Nauji skrydžių maršrutai ir vežėjai pritraukia kitų šalių pirkėjus arba turistus, kurie dažnai renkasi trumpalaikę automobilio nuomą arba net perka naudotus automobilius atvežimui. Daugiau turistų reiškia didesnę paklausą pažįstamiems modeliams, pvz., kompaktiškiems miesto automobiliams ir šeimyniniams SUV, kurie populiarūs tarp Lietuvos vairuotojų.
Nuomos modeliai ir jų augimas
Šiuo metu nuoma (butų nuoma, automobilių nuoma, ilgalaikė nuoma ir kt.) tampa vis aktualesnis verslo modelis Europoje, taip pat ir Lietuvoje. Kiekviena nuomos rūšis turi specifinių savybių: savininkas turi investicijų ir priežiūros sąnaudų, nuomininkas - lankstumo, mažesnės pradinės investicijos ir mažesnės rizikos. Nuomos ekonomika Europoje, taip pat Lietuvoje, sparčiai plečiasi dėl didėjančios asmeninės laisvės vertės, gyvenimo ritmo pokyčių bei finansinės rizikos vengimo. Nuoma apibūdina modelius, kuriuose nuomininkas gauna lankstumą, mažesnę pradinę investiciją ir galimybę greičiau prisitaikyti prie kintančių poreikių.
Automobilių nuomos paslaugos Lietuvoje
Lietuvoje yra kelios didelės automobilių nuomos įmonės: CityBee Solutions, Transporent, Hegelmann Rental ir kt., kurios valdo didelius nuomos parkus ir orientuojasi tiek į trumpalaikę, tiek į ilgalaikę automobilių nuomą. „Paslaugos.lt“ duomenys rodo, kad automobilių nuoma kainuoja vidutiniškai ~ 17 €/para (lengvieji automobiliai).
Remiantis ERA Market Report, nuomos rinka Europoje auga: prognozuojama +0,9 % 2024 m., +2,8 % 2025 m., +3,6 % 2026 m.
Automobilių lizingo rinka ir tendencijos
2023 metais bendra lizingo portfelio vertė pasiekė beveik 3,7 mlrd. eurų ir, kaip rodo preliminarūs 2024 metų duomenys, lėtai, bet nuosekliai didėjo toliau. Pavyzdžiui, 2024 metų birželio pabaigoje lizingo portfelio vertė jau siekė beveik 3,8 mlrd. eurų. 2023 metais finansavimo sutarčių skaičius sumažėjo beveik 1000 vienetų iki 5442, o naujai pasirašytų sutarčių finansuojama vertė sumažėjo daugiau nei 20 mln. eurų iki 461,9 milijono. Panašiai situacija klostėsi ir finansuojant priekabas - finansuojama sutarčių vertė mažėjo nuo 158 iki 149 mln. Eurų.
Tuo tarpu lengvųjų automobilių segmente situacija pernai pamažu keitėsi. Dar iš pandemijos laikų išlikusią pardavėjų rinką pamažu keičia pirkėjų rinka, kurioje prekės ženklų atstovybės varžosi nuolaidomis net ir premium segmente, todėl nieko keisto, kad 2023 metais finansuojamos sutarčių dalies vertė didėjo nuo 730 iki 764 mln. eurų.
Naujų automobilių registracija ir kuro tipų dinamika
2025 m. sausio-birželio mėnesiais šalyje įregistruota daugiau nei 23 tūkst. naujų lengvųjų automobilių, kai 2024 m. pirmąjį pusmetį jų buvo per 16 tūkst. Didžiausia registracijų dalis teko Vilniaus regionui, kur užfiksuota beveik 70 proc. visų įregistruotų automobilių. Naujausi duomenys rodo, kad lizingu įsigytų automobilių dalis šiemet siekia 53 proc., pernai - 59 proc.
Pagal kuro tipus, augimą fiksavo visos kategorijos, išskyrus benzininius automobilius. Dyzelinių registracijos šoktelėjo 72 proc., įkraunamųjų hibridų - 140 proc., hibridinių - 56 proc., o elektromobilių - 42 proc. Vis dėlto elektromobiliai vis dar sudaro tik apie 5 proc. Lietuvos automobilių rinkos.
Elektromobilių perspektyvos Lietuvoje
Lietuvos automobilių rinkos augimas kitąmet gali sulėtėti. Automobilių nuomos, pavėžėjimo ir dalijimosi bendrovių parkų atnaujinimo ciklas paprastai trunka dvejus metus. Šiemet matome ciklinį šuolį, tačiau tokie procesai natūraliai linkę išsikvėpti.
Remiantis 2021 metais „Swedbank“ atlikto tyrimo rezultatais, per artimiausius penkerius metus 68 proc. nuosavą automobilį turinčių lietuvių planuoja įsigyti kitą. Remiantis VĮ „Regitra“ ir Europos statistikos duomenimis, Lietuvoje kol kas vos du automobiliai iš tūkstančio yra varomi elektra. ES situacija geresnė - kas dešimtas naujas parduodamas automobilis - elektriniu varikliu. Tačiau padėtis gana sparčiai keičiasi.
Susisiekimo ministerijos duomenimis, Lietuvoje praėjusiais metais registruoti 1184 elektromobiliai arba 2,3 karto daugiau nei metais anksčiau (521 vnt.). Statistika atskleidžia, kad lietuvių požiūris į aplinką ir ekologišką transportą keičiasi. Tai patvirtina ir jau minėtas „Swedbank“ tyrimas, kuris atskleidė, kad 44 proc. respondentų planuoja, jog kitas jų perkamas automobilis bus hibridinis ar vien elektra varomas modelis, kai prieš dvejus metus šis skaičius siekė 28 proc. Estijoje ir Latvijoje tokį pasirinkimą nurodė atitinkamai 38 ir 30 proc.
Elektromobilių augimo faktoriai ir iššūkiai
Lietuvoje vienas svarbiausių augimo faktorių yra eksponentiškai auganti ekologiškesnių automobilių pasiūla. SEB bankas Lietuvoje atliko tyrimą, kurio metu 66 proc. respondentų nurodė, kad įsigyti elektromobilį juos sustabdo per didelė kaina ir net 61 proc. įvardijo, kad tam padėtų finansinė paskata. Tad valstybė svariai prisideda prie automobilių rinkos pokyčių - Aplinkos ministerija šiais metais skyrė kompensacines išmokas gyventojams už įsigytą elektromobilį, skatindama fizinius asmenis rinktis mažiau taršias transporto priemones.
Pagal šią programą, už kiekvieną įsigytą naują elektromobilį bus išmokama 5 tūkst. eurų subsidija, o už naudotą - 2,5 tūkst. eurų. Papildoma 1 tūkst. eurų kompensacija bus skiriama už kiekvieną sunaikintą taršų automobilį. Taip pat įgyjamos papildomos naudos, kaip pigesnė automobilio eksploatacija, lengvatos miestuose: leidimas važiuoti autobusų juosta ar nemokamas elektromobilių stovėjimas viešose miestų vietose.
Bendrovės „Fakto Auto“ marketingo vadovas Vaidotas Kviklys prognozuoja, kad 2021 metų gale elektromobilių registracija Lietuvoje pasieks bent 3500 (birželio 1 dienos duomenimis yra 2826 elektromobiliai). Didelis pardavimų šuolis prognozuojamas tuomet, kai elektromobiliai ir automobiliai su vidaus degimo varikliais priartės prie kainų pariteto. Rinkos ekspertai sutaria: didžiausias lūžis rinkoje įvyks maždaug 2025 metais, o 2030 metais naujų elektromobilių Lietuvoje bus parduodama tiek pat, kiek naujų su vidaus degimo varikliais. Taip pat pardavimų augimui įtakos ateityje turės ir tobulėjančios baterijos. Taigi, lietuviai vis labiau išreiškia simpatijas hibridiniams ir vien elektra varomiems automobiliams.
tags: #automobiliu #nuomos #rinkos #apzvalga #lietuvoje