Legendinė Šiaulių grupė „Vairas“ per savo ilgą gyvavimo istoriją patyrė ne vieną skaudžią netektį. Šiame straipsnyje apžvelgiamos grupės narių mirtys ir pačios grupės istorija bei kūrybinis kelias.
Vytauto Katiliaus mirtis ir kūryba
Legendinei Šiaulių grupei „Vairas“ dešimtmetį (1982-1991 metais) vadovavo Vytautas Katilius. Praėjusiais metais V. Katilius paminėjo penkiasdešimtmečio jubiliejų. Grupės „Vairas“ vokalistą Rolandą Janušą žinia apie kolegos mirtį pasiekė šeštadienio naktį, su grupe grįžtantį iš Klaipėdos Jūros šventės koncertų. Šventėje taip pat skambėjo V. Katiliaus kūrybos dainos. „Sveikata jis nesiskundė“, - sakė R. Janušas.
V. Katilius, baigęs gitaros studijas JAV, grįžo su naujomis idėjomis. Jo talentas ir gebėjimas kurti naujas dainas buvo nepakeičiamas „Vairui“. Jis išvežiojo ligoninėms kraują naktimis, o ankstyvą rytą skambindavo draugams, domėdamasis muzikos pasaulio naujienomis.
Knygos apie grupės „Vairas“ istoriją bendraautoriai pabrėžia, kad legendiniu grupės „Vairo“ gyvavimo laikotarpiu vadina tą, kuomet grupei vadovavo Vytautas Katilius. „Vytas nukirto: “Kodėl turim slėpt tai, ką veikiam užkulisy?“... Koncertas buvo geras...“, - prisimena kolegos.
Edmondo Čivinsko kova su liga ir netektis
Grupės „Vairas“ siela Edmondas Čivinskas nesulaukė organų transplantacijos ir mirė Kauno medicinos universiteto Intensyviosios terapijos klinikoje trečiadienį popiet. Prieš savaitę ištiktas komos būsenos, iš jos dainininkas taip ir nebepabudo. Kitąmet dainininkui būtų sukakę 50 metų. 49 metų vyrą palaužė hepatitas B. Pirmus simptomus E. Čivinskas pajuto 2006 metų pavasarį, po Kovo 11-osios proga Šiauliuose vykusio koncerto.
Manoma, kad šiuo virusu E. Čivinskas užsikrėtė prieš 20 metų, kai jam po autoavarijos buvo perpiltas kraujas. Donorystės centruose tuomet dar nebuvo įdiegta kraujo kontrolės dėl hepatito virusų sistema. E. Čivinskas buvo gydytas vaistais, bet šis gydymas nebuvo efektyvus. Virusas suardė ligonio kepenis, nustojo veikę inkstai. Buvo numatyta šių organų transplantacija, bet liga progresavo sparčiau ir apėmė visą organizmą.
„Buvau Edmondo aplankyti šeštadienį, jis porą kartų buvo pramerkęs akis. Jis nekalbėjo, tik ašara nuriedėjo iš vienos akies. Žmogus, ir ištiktas komos, viską girdi ir supranta. Edmondas nuo penktadienio vis trumpam prabusdavo“, - kalbėjo paramos koncertus sunkiai sirgusiam E. Čivinskui organizavęs Romas Dambrauskas. Medikai Kauno medicinos universiteto Intensyviosios terapijos klinikoje kovojo su ligonio liga iki paskutinio atodūsio. Širdies, plaučių, inkstų funkcijos buvo palaikomos aparatūra. Kepenys kraujavo.
Paramos koncertai
Sužinoję apie nelaimę, ištikusią atlikėją, jo draugai muzikantai vieningai nusprendė, kad operatyviausias būdas jam padėti būtų paramos koncertai, kurių metu tiek klausytojai, tiek atlikėjai galėtų aukoti pinigų dainininko gydymui. Vienas iš artimų jo draugų, grupės „Vairas“ klavišininkas Rolandas Janušas tada sakė, kad Edmondo nelaimė sukrėtė visus jo bičiulius. „Edmondas - labai nuotaikingas, tvirtas, optimizmu trykštantis žmogus, kuris gali šypsotis net sunkiausiomis gyvenimo aplinkybėmis,“ - sakė E. Čivinsko, grupėje dainavusio apie tris dešimtmečius, bendražygis.
Dainininko kolegos operatyviai surengė paramos koncertus įvairiuose šalies miestuose. Šią savaitę per koncertus, surengtus Mažeikiuose, Klaipėdoje ir Šiauliuose, klausytojai paaukojo per 30 tūkst. litų. Renginių metu scenoje stovėjo solidarumo su E. Čivinsku simbolis - raudonu kaspinu perrištas mikrofonas. Deja, jis tapo ir atsisveikinimo ženklu.
- Pagal aukų sumą lyderiavo Mažeikiai, kuriuose jau keletą metų gyvena E. Čivinskas - čia surinkta 12 286 litų suma.
- Šiauliečiai E. Čivinskui surinko apie 9 tūkst. litų.
- Klaipėdiečiai - 11 tūkst. litų.
Anot vieno iš paramos akcijos iniciatorių ir koncerto organizatoriaus dainininko Romo Dambrausko, klausytojai sunkiai tilpo į 730 vietų Mažeikių kultūros centro salę. Muzikos prodiuseris Gintaras Bendžius, kuris drauge su renginių bendrove „Trys karaliai“ organizavo koncertą, sutraukusį per 1000 klaipėdiečių, patvirtino, kad lėšos buvo suskaičiuotos ir pervestos į paramai skirtą sąskaitą.
Koncertas, numatytas Kaune, „Combo“ muzikiniame klube, turėjo įvykti tą pačią dieną, kai mirė Edmondas, tačiau buvo atšauktas. Klube susirinko artimi E. Čivinsko draugai ir muzikantai, kurie uždegė žvakutes bičiulio atminimui. „Dabar tam dar ne laikas, dar neatsitokėjome nuo netekties", - sakė R. Dambrauskas ir pritarė, kad yra daug kilnių tikslų lėšoms panaudoti.
Kitos netektys grupėje „Vairas“
Grupėje „Vairas“ ši netektis - ne pirma. Prieš kelerius metus amžinojo poilsio išlydėtas buvęs grupės vokalistas Vilius Onaitis.
Grupės „Vairas“ istorija ir pasiekimai
„Vairas“ - brandaus amžiaus kolektyvas, viena seniausių grupių Lietuvoje. 1960 m. kovo 8-oji laikoma oficialia grupės susikūrimo data. Iš pradžių tai buvo saviveiklinis Šiaulių dviračių ir variklių gamyklos „Vairas“ darbuotojų ansamblis. Grupė pasivadino gamyklos vardu. Pirmuosius du dešimtmečius kolektyvas koncertuodavo gamyklos šventėse, draugų ir giminių susiėjimuose.
Nuo 1982 kovo 16 d. grupei vadovauti ėmėsi Vytautas Katilius (iki 1991 m.) ir grupė „VAIRAS“ įžengė į profesionalią sceną, greitai tapo žinoma visoje šalyje. Tokios sėkmės ir populiarumo muzikantai nesitikėjo, nes jiems visiems grojimas buvo viso labo mėgstamas užsiėmimas po darbo.
Kūrybinis kelias ir apdovanojimai
- 1983 m. grupė pasiruošė ir dalyvavo Šiaulių miesto estradinių ansamblių apžiūroje, laimėjo 1-ąją vietą.
- 1984 m. žiūrovų prizas iškovotas Kišiniove (Moldavija), dalyvaujant Centrinės televizijos 4-ajame jaunųjų atlikėjų konkurse “Su daina per gyvenimą”.
- 1985 m. laimėtas kelialapis į Maskvą, į XII pasaulinį jaunimo ir studentų festivalį.
- 1987 m. - 1990 m. intensyviai koncertuota tuometinėje TSRS. Dirbant Alos Pugačiovos teatre apkeliauta daugelis Rusijos miestų, nuo tolimojo Magadano iki šaltojo Murmansko.
- 1994 m. birželio 18 d. dalyvaudamas festivalyje “Nida 94” „VAIRAS“ kartu su Veronika Povilioniene atliko “Ūdrio ariją” iš A. Klovos operos “Pilėnai”.
- 1995 m. festivalyje “Nida 95” „VAIRAS“ ir Veronika Povilionienė atliko lietuvių liaudies dainą “Avižėlė” (aranžuota grupės “VAIRAS”).
- 2000 m. su neapsakoma energija grupė prisikėlė naujam gyvenimui. Tais pačiais metais buvo išleistas albumas “Karaliai be karūnų / 2000-ųjų kolekcija”. Tai senos, neredaguotos, originalios ankstesniųjų veiklos metų „VAIRO“ dainos.
- Nuo 2003 m. „VAIRAS“ jau buvo toks, kokį jį matome šiandien: žvalus, energingas ir pasiruošęs džiuginti savo klausytojus naujomis dainomis.
- 2010 metais sukurtas jubiliejinis albumas „VAIRAS 50”. Albumo pristatymas buvo numatytas 2010 m. kovo mėn, bet vasario mėn., dėl pagrindinio vokalisto Edmondo Čivinsko netekties, albumo pristatymas buvo atidėtas vėlesniam laikui.
„Vairas“ - tai grupė, kuri įsiliejo į tautos atmintį ir yra gerai žinoma daugeliui ne tik dėl savo profesionalumo, bet ir dėl nuoširdumo bei artumo publikai. Grupė visada buvo arti publikos. Labai aktyvi koncertinė veikla neleidžia grupei atitolti nuo klausytojo. Kaip ir daugelio muzikantų, kūrybinis procesas vyksta visur: kelyje, namuose, einant gatve ir t.t. Tik vėliau viskas „šlifuojama“ studijoje, koncertuose.
Knyga „Legendinį „Vairą“ mačiau iš arti: klubo vedėjo užrašai“
Du visiškai skirtingų charakterių vyrai Bronislovas Saulius Tarabilda ir Žilvinas Skačkauskas susitelkė bendram darbui - knygos „Legendinį „Vairą“ mačiau iš arti: klubo vedėjo užrašai“ rašymui. Per kelis grupės gyvavimo dešimtmečius B. S. Tarabilda, būdamas grupės „Vairas“ metraštininku, atsakingai kaupė ir fiksavo istoriją. Idėja išleisti knygą buvo gyva seniai. Dirbdamas 33 metus „Vairas“ gamykloje kultūros klubo vedėju ir kaupdamas medžiagą, B. S. Tarabilda turėjo idėją, kad ta informacija pasitarnaus kraštotyrai ir galbūt kada nors bus išspausdinta knygoje.
Reikėjo tik žmogaus, kuris padėtų visus prisiminimus suguldyti į knygą. „Aš esu ne pirmas, kuriam B. S. Tarabilda siūlė kartu parašyti knygą apie estradinį ansamblį „Vairas“, - sako Ž. Skačkauskas. - Pirmiausia jis skambino, dabar jau Amžinybėn išėjusiam, Edmundui Čivinskui. Iš pradžių buvo sumanyta knygą parengti iš ansamblio narių atsiminimų, todėl kiekvieno buvo prašoma parašyti savo atsiminimus apie grupę. E. Čivinskas prisidėti prie knygos atsisakė, nes jau sirgo ir gulėjo ligoninėje.“ Po to B. S. Tarabilda kreipėsi į Virgį Stakėną, tačiau šis taip pat atsisakė. Tik po kurio laiko, pamatęs Ž. Skačkauską dirbantį su kompiuteriu, B. S. Tarabilda jam pasiūlė rašyti knygą.
„Mane sužavėjo liūdnas grupės „Vairas“ likimas. Gal dėl to ir ryžausi padėti parašyti knygą. Buvau apylaisvis, o ir netikėjau, kad dar kas padės B. S. Tarabildai įgyvendinti šią idėją, todėl sutikau. Užrašiau jo pasakojimus, šiek tiek pridėjau nuo savęs, be to, pats sumaketavau knygą, nes turiu patirties - nuo 2006 iki 2011 metų leidau pažintinį žurnalą“, - pasakoja Ž. Skačkauskas.
Knygoje gausu tikslių faktų ir iliustracijų. Pasak Ž. Skačkausko, grupė „Vairas“ pateko į legendinių grupių trejetuką su „Hiperbole“, „Rondo“. „Knygoje yra sudėta labai daug iliustracijų, statistinių duomenų. Kadangi knyga turi vos 160 puslapių, o iliustracijų yra daugiau nei 200, tai vienam puslapiui tenka beveik 1,5 iliustracijos. Taigi knyga ne gausiai, o supergausiai iliustruota“, - sako knygos bendraautoris ir maketuotojas Ž. Skačkauskas.