Sunkiosvorių automobilių parkavimas daugiabučių kiemuose: taisyklės ir sprendimai

Automobilių statymas daugiabučių kiemuose yra dažna problema, su kuria susiduria tiek vairuotojai, tiek pėstieji. Nors daugeliui atrodo, kad kiemai nėra griežtai reguliuojama teritorija, iš tiesų čia galioja tam tikros taisyklės, kurias reikia žinoti kiekvienam vairuotojui.

Bendrosios taisyklės ir draudimai

Daugiabučių kiemuose galioja ne tik bendrosios Kelių eismo taisyklės (KET), bet ir vietinės savivaldybės nustatyti reikalavimai. Svarbu atsiminti, kad automobiliai draudžiami statyti žalios vejos plote, ant šaligatvio taip, kad tai trukdytų pėstiesiems. Taip pat draudžiama statyti automobilius prie įėjimų į laiptines, taip užstatant įvažiavimus ir išvažiavimus, taip pat prie šiukšlių konteinerių.

Jeigu automobilis pastatytas ant šaligatvio, dėl to gali kilti problemų. Nėra griežtų taisyklių, reglamentuojančių, kaip turi būti statomi automobiliai daugiabučių namų kiemuose, tačiau bendra taisyklė - nesudaryti kliūčių kitiems gyventojams ir eismo dalyviams.

Kai kuriose daugiabučių kiemuose gali būti rezervuotos parkavimo vietos. Tai reiškia, kad jose gali statyti tik konkretūs asmenys. Net jei vieta yra laisva, be leidimo joje palikti automobilio negalima.

Draudžiamos vietos

• Ant šaligatvių ir vejų.
• Prie įėjimų į laiptines.
• Prie šiukšlių konteinerių.

Ką daryti pastebėjus pažeidimą?

Pirmiausia pabandykite išsiaiškinti, kam priklauso automobilis - galbūt kaimynas pastatė jį netyčia ar laikinai. Jei problema kartojasi, galite kreiptis į kiemo administratorių ar policiją.

Kelių eismo taisyklės (KET) kiemuose

Daugiabučių kiemuose galioja tam tikros Kelių eismo taisyklės (KET), kurių nesilaikymas gali užtraukti baudą ar net sukelti pavojų eismo dalyviams. Anot Rimvydo Pociaus, „Ergo“ Verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojo, viena iš dažniausių ir didžiausių vairuotojų daromų klaidų yra manymas, kad įsukus į kiemą įprastos kelių eismo taisyklės nustoja galioti.

Svarbiausi KET aspektai kiemuose

• Maksimalus greitis kiemuose yra 20 km/h. Šis apribojimas nustatytas tam, kad būtų užtikrintas pėsčiųjų, ypač vaikų, saugumas.
• Atsargumas dėl vaikų. Dėl vaikų, žaidžiančių kiemuose, reikia būti itin atsargiems.
• Dešinės pusės taisyklė. Jei kiemas neturi specialių ženklų, galioja dešinės pusės taisyklė, t. y. pirmenybę turi transporto priemonė, atvažiuojanti iš dešinės. KET 112 p. numato, kad dešiniosios pusės taisyklė taikoma ir stovėjimo aikštelėse. Kelio plotis nieko nepasako apie jo pirmumą, įtakos turi tik danga.
• Pėstieji visada turi pirmumą. Kadangi kiemai yra gyvenamoji zona, vairuotojai privalo praleisti pėsčiuosius, net jei nėra perėjų.
• Išvažiavimas į pagrindinį kelią. Išvažiuojant iš kiemo į pagrindinį kelią, reikia praleisti visą eismą.
• Važiavimas atbulomis. Atbulomis važiuojančio automobilio vairuotojas turi gerai apsižiūrėti ir praleisti kitas transporto priemones.
• Persirikiavimas. Persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi (KET 104 p.).

Naujas KET punktas: parkavimas šalia įvažiavimų

Nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojo naujas papildomas KET punktas, kuris draudžia sustoti ir stovėti tiek kelio ir įvažiavimo į šalia esančią teritoriją važiuojamųjų dalių sankirtoje, tiek arčiau kaip 5 metrų atstumu nuo jos, nebent tą leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai. „Šiuo atveju prie pat įsukimų į kiemus ar išvažiuojant iš jų statomos transporto priemonės stipriai riboja kelio matomumą, trukdo kitiems eismo dalyviams, ypač ugniagesių, medikų automobiliams, kitam specialiajam ar aptarnaujančiajam transportui“, - dėsto R. Pocius.

Už tokį KET pažeidimą gresia bauda nuo 30 iki 90 eurų. Be to, automobilis gali būti nutemptas. LR administracinių nusižengimų kodekse (ANK) nėra atskiro straipsnio, kuriame būtų numatyta bauda tik už „parkavimą šalia įvažiavimo“. Pagal ANK 417 straipsnį bauda už parkavimą ar sustojimą draudžiamoje vietoje svyruoja nuo 20 iki 90 eurų.

Neįgaliesiems skirtos vietos

Neįgaliesiems skirtos parkavimo vietos daugiabučių kiemuose yra saugomos pagal įstatymą. Jų naudojimas be specialaus leidimo gali užtraukti dideles baudas.

Kaip atpažinti neįgaliesiems skirtą vietą?

• Specialūs ženklai: Neįgaliųjų vietos žymimos aiškiais kelio ženklais su neįgaliojo simboliu.
• Paženklinta danga: Dažniausiai vieta būna paženklinta specialiu baltu arba mėlynu ženklinimu ant asfalto.
• Platesnis parkavimo plotas: Šios vietos dažnai yra platesnės, kad būtų patogiau naudotis neįgaliųjų vežimėliais.

Baudos už pažeidimus

Neturint teisės parkuotis neįgaliesiems skirtoje vietoje, galima gauti baudą nuo 100 iki 300 eurų. Be to, automobilis gali būti nutemptas, jei neteisėtai pastatytas automobilis trukdo neįgaliajam pasiekti pastatą ar kitą vietą. Naudojimasis suklastotu neįgaliojo leidimu taip pat yra baudžiamas.

Konfliktai dėl parkavimo

Automobilių statymas daugiabučių kiemuose dažnai tampa konflikto priežastimi tarp gyventojų. Pagrindinės problemos - per didelis automobilių kiekis, netvarkingai pastatyti automobiliai ir užstatyti įvažiavimai.

Kodėl kiemuose trūksta vietų?

Daugelis daugiabučių buvo pastatyti laikais, kai žmonės turėjo gerokai mažiau automobilių, todėl kiemų infrastruktūra nebeatitinka dabartinių poreikių.

Netvarkingai pastatyti automobiliai

Netinkamai pastatyti automobiliai yra viena dažniausių problemų daugiabučių kiemuose. Jie gali užblokuoti įvažiavimus, trukdyti pėstiesiems ir net sukelti pavojų eismui.

Kaip atpažinti netvarkingai pastatytą automobilį?

• Užima dvi vietas.
• Užstato įvažiavimą ar išvažiavimą.
• Stovi ant žaliosios vejos ar šaligatvio.

Ką daryti pastebėjus netvarkingai pastatytą automobilį?

1. Pirmiausia pabandykite kalbėtis su vairuotoju.
2. Jei nenorite tiesiogiai susidurti, galite palikti mandagų raštelį su prašymu statyti automobilį tvarkingai.
3. Jei problemos neišsprendžia, kreipkitės į policiją arba savivaldybės eismo kontrolę (per ePolicija sistemą). Pastaroji ne vietoje statomų automobilių vairuotojus gali paauklėti iki 90 eurų siekiančiomis baudomis ar net transporto priemonės nutempimu.

Teisės ir nuosavybė: kas priklauso gyventojams?

Advokatų kontoros „Marger“ partneris, advokatas Augustinas Vaičiūnas ir teisininkas Dainius Kononovas pataria, kad norint įvertinti automobilių stovėjimo veiksmų teisėtumą, pirmiausia svarbu sužinoti, kam priklauso automobilių stovėjimo aikštelė ar atskira parkavimo vieta.

Stovėjimo vietos gali būti:

• Viešosios nuosavybės objektai (priklauso valstybei ar savivaldybei). Tokiomis aikštelėmis gali naudotis visi asmenys, nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena šalia esančiuose pastatuose. Tokiais atvejais asmenys negali savintis parkavimo vietų, statyti fizinių kliūčių, montuoti užtvarų ar kabinti grandinių. Tokie veiksmai gali užtraukti administracinę atsakomybę už savavaldžiavimą ar neteisėtą užtvarų įrengimą.
• Privačios nuosavybės objektai (paprastai būna tais atvejais, kai aikštelės įrengiamos prie naujos statybos gyvenamųjų namų). Tuomet gyventojas, norėdamas automobilį parkuoti privačioje stovėjimo vietoje, turi pastarąją išsipirkti ar išsinuomoti, t. y. įgyti teisę naudotis dalimi stovėjimo aikštelės. Perkant būstą naujos statybos name kartu su gyvenamąja patalpa paprastai nuosavybėn įgyjama ir atitinkama dalis automobilių stovėjimo aikštelės.

Svarbu paminėti, jog, pagal esamą teisinį reglamentavimą, įgyjama nuosavybės teisė būtent į dalį automobilių stovėjimo aikštelės. Atskiros parkavimo vietos išsipirkimas nėra galimas ir įmanomas jos nesuformavus kaip atskiro žemės sklypo ir neatidalinus iš bendrosios dalinės nuosavybės. Net ir parkavimo vietos išsipirkimas negarantuoja, kad kiti gyventojai nestatys savo transporto priemonių į vietą, kurią asmuo laiko sava, nes visi bendraturčiai turi vienodas teises naudotis privačia aikštele.

Daugiabučio namo kiemas ir jame esanti automobilių stovėjimo aikštelė (jei ji suformuota ir priskirta namui) yra visų butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė. Sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų (įskaitant kiemo aikštelę) valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma.

Kaip gauti teisėtą vietą?

1. Išsiaiškinkite teritorijos teisinį statusą. Pirmiausia patikrinkite, kam priklauso kiemo teritorija: jei priklauso valstybei/savivaldybei - kreipkitės į savivaldybę dėl nuomos; jei bendrijai arba yra bendra nuosavybė - reikalingas visų bendras sprendimas.
2. Kreipkitės į savivaldybę. Pateikite prašymą dėl parkavimo vietos nuomos ir leidimo įrengti rezervavimo ženklą (jei būtina). Pridėkite vietos schemą, transporto duomenis, kitus dokumentus.
3. Pasirašykite sutartį arba gautą sprendimą. Savivaldybė išduoda leidimą arba sudaro sutartį. Tik po to vieta tampa teisiškai jūsų nuomojama ir gali būti pažymėta.

Ginčų sprendimas ir naudojimosi tvarkos nustatymas

Kylant ginčams, pavyzdžiui, tais atvejais, kai stovėjimo vietų kiekis yra nedidelis, o kitas asmuo parkuoja du ar tris automobilius, taip atimdamas kitų galimybę parkuoti savo transporto priemones, visi bendraturčiai turėtų mėginti taikiai susitarti dėl aikštelės naudojimo tvarkos.

Neretai gyvenamojo pastato gyventojai būna sukūrę grupes socialiniuose tinkluose, skirtas įvairių klausimų ir problemų, susijusių su gyvenamuoju pastatu, jo remontu ar automobilių stovėjimo vietomis aptarimui, kurios gali tapti efektyviu įrankiu spręsti tarpusavio nesutarimus ir dėl parkavimo vietų.

Jeigu konflikto vis dėlto nepavyksta išspręsti taikiai, visi bendraturčiai gali paprasta rašytine sutartimi susitarti dėl automobilių stovėjimo aikštelės naudojimo tvarkos. Tačiau tokią sutartį patvirtinus notariškai ir ją įregistravus Registrų centre, ji ir ateityje bus privaloma visiems asmenims, kurie pastate įsigis nuosavybę kartu su dalimi automobilių stovėjimo aikštelės ar stovėjimo aikštelės dalį atskirai.

Nepavykus susitarti taikiai, asmenims, kurių teisės pažeidžiamos, belieka galimybė kreiptis į teismą su ieškiniu dėl naudojimosi automobilių stovėjimo aikštele tvarkos nustatymo. Tad fizinių kliūčių statyti automobilius įrengimas konkrečiose automobilių stovėjimo vietose teisėtai įmanomas tik automobilių stovėjimo aikštelių bendraturčiams susitarus dėl konkrečios automobilių stovėjimo aikštelės naudojimo tvarkos arba pastarąją nustačius teismui.

Siekiant, kad kiti asmenys, nesantys konkretaus pastato gyventojai ir / ar nesusiję su konkrečiu pastatu kitais pagrindais, nestatytų savo automobilių privačioje automobilių stovėjimo aikštelėje, gali būti įrengiami atitvarai. Tačiau jų įrengimas privalo būti suderintas su atitinkamomis vietos savivaldos institucijomis ar jų įgaliota institucija. Tam tikrais atvejais, priklausomai nuo ketinamo įrengti užtvaro matmenų, būtina gauti ir statybą leidžiantį dokumentą.

Komercinių automobilių parkavimo apribojimai

Alytaus miesto savivaldybės taryba priėmė naują tvarkos ir švaros taisyklių redakciją, pagal kurią miesto gatvėse (miesto bendrojo naudojimo zonose), prie daugiabučių namų esančiose stovėjimo aikštelėse draudžiama laikyti komercinius automobilius.

Kas patenka į komercinių automobilių kategoriją?

• Krovininiai mikroautobusai.
• Keleiviniai mikroautobusai, jei juose daugiau nei aštuonios vietos.
• Puspriekabės bei priekabos.

Pavyzdžiui, populiarus krovininis automobilis iki 3,5 tonos bendrosios masės „VW Transporter“ kiemuose stovėti negalės, nes jis priskiriamas N1 kategorijai ir negali būti laikomas daugiabučių kiemuose ir bendro naudojimo keliuose, net jei naudojamas kaip kasdieninė transporto priemonė. Jeigu tokios mašinos trukdo gatvių priežiūrai, jos gali būti nuvilktos.

Šios mašinos turėtų būti statomos privačiose ar įmonių aikštelėse. Alytaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Rytis Vitkauskas teigia, kad naujos tvarkos tikslas - didesnes mašinas patraukti iš daugiabučių kiemų ir miesto gatvių, kad po darbo grįžę miestiečiai nesusidurtų su parkavimo problemomis. Nuo šių metų pažeidėjai baudžiami. Dienos metu bausti neketinama, mat tokius mikroautobusus dažnai naudoja statybininkai, aptarnaujantis transportas ar pietauti sugrįžę žmonės.

Alternatyvūs sprendimai ir savivaldybių parama

Kai kieme nuolat trūksta vietų arba atsiranda parkavimo problemų, verta ieškoti alternatyvių sprendimų.

Ką gali padaryti gyventojai, jei kieme trūksta stovėjimo vietų?

• Bendrijos sprendimai. Daugiabučių bendrijos gali svarstyti galimybę perplanuoti kiemo erdvę, pavyzdžiui, sumažinti nereikalingus vejos plotus ar suprojektuoti papildomas stovėjimo vietas.
• Savivaldybės projektai. Kai kuriose savivaldybėse galima kreiptis dėl naujų parkavimo vietų įrengimo arba aikštelių plėtros finansavimo.
• Dalijimosi parkavimo vietomis sistema.
• Automobilių parkavimas netoliese esančiose aikštelėse. Kai kurie prekybos centrai ar verslo pastatai leidžia gyventojams naudotis jų stovėjimo aikštelėmis ne darbo valandomis.
• Gyventojų susitarimai dėl parkavimo.

Savivaldybė, norintiems susitvarkyti savo kiemą, skiria finansavimą - nuo 10 iki 15 eurų už 1 kv. metrą atnaujinamos teritorijos tiems, kurie atsinaujins iki 2002 m. pastatytų daugiabučių namų kiemus. Vilniaus miesto savivaldybė šiam projektui numačiusi apie 100 mln. eurų. Klaipėdos mieste sukurta nauja elektroninė paslauga, leidžianti greitai ir paprastai pateikti prašymą savivaldybei dėl parkavimo vietų įrengimo, pavyzdžiui, panaudojant ažūrines trinkeles.

JUDU atstovas atkreipė dėmesį, kad neretai daugiabučių kiemuose automobilius palieka ir ten negyvenantys vairuotojai, tad vietų nebelieka vietos gyventojams. Gyventojai, kurie susiduria su pašalinio transporto statymu daugiabučių namų vidinėje teritorijoje, kurioje nėra suformuoto žemės sklypo, gali nustatyta tvarka steigti daugiabučių namų savininkų bendrijas ir formuoti žemės sklypus. Suformuotame ir bendrijai priskirtame žemės sklype galima nustatyti automobilių stovėjimo tvarką, plėsti automobilių stovėjimo aikšteles, želdynus, vejas, įsirengti norimas technines eismo reguliavimo priemones ar užsitverti įvažiavimo kelią į sklypą užtvaru.

Savivaldybė nurodo, kad betoninių trinkelių korinės aikštelės yra tvarus būdas pritaikyti senus daugiabučių kiemus pasikeitusiems gyventojų poreikiams. Atnaujinant aikšteles taip pat bus remontuojamos susidėvėjusios asfalto ir šaligatvių dangos ir bortai. Vilniaus mieste aikštelės bus atnaujinamos Naujamiestyje, Naujininkuose, Rasose, Karoliniškėse, Vilkpėdėje, Viršuliškėse, Antakalnyje, Šnipiškėse ir kituose rajonuose.

Nenaudojami automobiliai - aplinkos problema

Nenaudojami automobiliai daugiabučių kiemuose yra ne tik estetinis, bet ir aplinkosauginis problemų šaltinis. Eksploatuoti netinkamos transporto priemonės gali kelti pavojų, kenkti aplinkai ir užimti vertingą parkavimo erdvę.

Teisiniai aspektai ir baudos

Pagal galiojančius teisės aktus, nenaudojamas automobilis viešoje vietoje negali stovėti ilgiau kaip 30 dienų. Pirma kartą padarius šį pažeidimą, savininkui gresia bauda nuo 70 iki 140 eurų, už pakartotinį prasižengimą - iki 300 eurų ir automobilio konfiskavimas.

Kelių eismo taisyklės numato, kad statyti automobilius draudžiama ant vejos, šaligatvio, sporto ar vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonėms neskirtose teritorijose.

Ką daryti su nenaudojamu automobiliu?

Nenaudojamą automobilį galima priduoti į metalo laužą arba kreiptis į daužtų automobilių supirkėjus. Jei pastebėjote apleistą automobilį, galite pranešti savivaldybei, nurodydami automobilio vietą, markę, numerius ir aprašydami situaciją.

Į aplinką patekusi automobilių alyva ir kitos kenksmingos medžiagos gali prasiskverbti į dirvožemį, užteršti gruntinius vandenis ir padaryti žalą mus supančiai aplinkai bei žmonių sveikatai. Dėl to itin svarbu, kad gyventojai neparduotų netinkamų naudojimui automobilių nelegaliems ardytojams, kurie dažniausiai tinkamai nepasirūpina neigiamą vertę turinčiomis atliekomis. Lietuvos teisės aktai numato, kad eksploatuoti netinkamos transporto priemonės ir jų dalys turi būti perduotos tik atliekų tvarkytojams, turintiems teisę užsiimti tokių transporto priemonių surinkimu ir tvarkymu. Seni automobiliai ir jų atliekos taip pat gali būti atiduotos transporto priemonių gamintojams ir importuotojams arba pristatytos į jų įsteigtas eksploatuoti netinkamų transporto priemonių priėmimo vietas.

Automobilių plovimas kieme: draudimai ir baudos

Automobilio plovimas tam neskirtoje vietoje, įskaitant daugiabučių kiemus, gali užtraukti baudą. Pagrindinė priežastis - neigiamas poveikis gamtai. Plaunant automobilį kiemuose, purvas ir cheminės medžiagos patenka į lietaus kanalizaciją. Kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje taisyklės ir baudų dydžiai gali skirtis.

Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybės taryba yra patvirtinusi savo tvarkymo ir švaros taisykles. Jose sakoma, kad transporto priemones draudžiama plauti gatvėse, aikštėse, parkuose, skveruose, paplūdimiuose, prie upių, ežerų ir net nuosavuose gyvenamųjų namų kiemuose. Pažeidus įstatymą pirmą kartą dažniausiai skiriamas įspėjimas, o pažeidimą kartojant - bauda iki 579 eurų.

Parkavimo dilemos ir draudimo apsauga

Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas pastebi, jog stovėjimo aikštelės šalia daugiabučių dažnai yra nepritaikytos tokiam automobilių skaičiui, koks šiandien tenka vienam gyvenamajam namui. Todėl dažniausiai automobilį pastatome toliau nuo gyvenamojo buto lango, kur stebėti transporto priemonės negalime, tad vairuotojams tenka susidurti su papildomomis problemomis.

Tad neretai ryte atėjus prie automobilio, kurį pastatėte ne savo gyvenamojo buto, bet artimiausiame kieme, randami automobilio sugadinimai - nurėžtas šonas, įlenktos durelės, apgadintos kitos detalės. Būtent tokie eismo įvykiai yra dažniausiai pasitaikantys daugiabučių kiemuose. Automobiliai stovėjimo aikštelėse taip pat dažnai apgadinami neatsargiai atidarinėjant dureles ir jomis kliudant gretimas transporto priemones.

R. Bieliauskas pabrėžia, kad net jei eismo įvykis sukeliamas dėl to, kad kito automobilio vairuotojas nebuvo pakankamai supratingas, tai nesuteikia teisės paprasčiausiai iš vietos pasišalinti. Tokiose situacijose palikto raštelio su telefono numeriu taip pat nepakanka. „Reikia nepamiršti, kad kiemas ar stovėjimo aikštelė kelių eismo taisyklių galiojimo požiūriu nėra išskirtinė vieta. Tad apibraižius ar apgadinus kitą automobilį, būtina užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Tik taip užtikrinamas žalos atlyginimas. Kitu atveju laikoma, kad eismo įvykio dalyvis pasišalino iš įvykio vietos. To pasekmės gali būti bauda iki 1100 eurų ar netgi 1-3 metams prarasta teisė vairuoti. Jei įvykus eismo įvykiui nėra aišku, kas yra nukentėjusios transporto priemonės savininkas, reikia kviesti policiją, kuri padės jį identifikuoti ir su juo susisiekti. Tada, užpildžius eismo įvykio deklaraciją, galima ramiai tęsti kelionę“, - teigia „Ergo“ atstovas.

Supratingumo stoka, kai automobilis pastatomas per arti kitos transporto priemonės, nepaliekant pakankamai vietos durelėms atidaryti ar manevruoti, gali nulemti nemažas žalas. Būtent apibraižymai ar įlenkimai atidarinėjant automobilio dureles, galinio vaizdo veidrodėlių, bamperių, žibintų ar kėbulo apgadinimai bandant išvažiuoti iš stovėjimo vietos, kai trūksta erdvės, yra vienos dažniausių kiemuose fiksuojamų eismo įvykių priežasčių. Nors paprastai tokie įvykiai yra smulkūs, tačiau vis vien gali nulemti nemenkas išlaidas.

Turint KASKO draudimą būtų atlyginamos išlaidos, kai pastačius automobilį toliau nuo namų ryte radote jį apgadintą. Taip nereikės iš karto patirti skaudžių finansinių nuostolių, jei kaltininkas neatsirastų, o Jums nereikėtų ilgą laiką važinėti su apgadintu automobiliu.

Teisiniai reikalavimai automobilių stovėjimo vietų skaičiui

Nors teisės aktai numato reikalavimus minimaliam statomų gyvenamųjų pastatų automobilių stovėjimo vietų skaičiui, realybėje tai ne visada atsispindi. Pagrindinis teisės aktas, kuriame nustatyti reikalavimai - STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai.“ Pavyzdžiui, šiame reglamente daugiabučiui gyvenamajam namui nustatytas minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius - viena vieta vienam butui.

Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje galioja papildomi reikalavimai, kurie nustato ne tik minimalų, bet ir maksimalų automobilių stovėjimo vietų skaičių, taip pat kompensavimo tvarką už neįrengtas vietas.

Vilniaus miesto savivaldybės siūlymai dėl parkavimo apmokestinimo

Vilniaus miesto savivaldybė svarsto galimybę plėsti ir branginti mokamas parkavimo zonas, taip pat įvesti naujas, vadinamąsias „baltąsias“ parkavimo zonas daugiabučių kiemuose. Nors idėja sulaukė kritikos, savivaldybės atstovai teigia, kad tai padės reguliuoti eismo srautus, skatinti alternatyvius kelionių būdus ir pagerinti ekologinę būklę. Siūloma didinti parkavimo mokesčius mėlynojoje, raudonojoje, geltonojoje ir žaliojoje zonose.

tags: #sunkiasvoriu #automobiliu #parkavimas #kiemuose