Ford Mondeo kuro purkštukų problemos ir jų sprendimo būdai

Daugumoje XX a. devintajame dešimtmetyje ir vėliau pagamintų automobilių įtaisyta pažangi elektroninė degalų įpurškimo sistema, pakeitusi karbiuratorių, kurios svarbiausia dalis yra degalų purkštukai. Kuro purkštukai (įpurškimo purkštukai) yra gyvybiškai svarbūs šiuolaikinių vidaus degimo variklių komponentai, atliekantys esminį vaidmenį degalų tiekimo sistemoje. Jų pagrindinė funkcija - tiksliai, reikiamu momentu ir tinkamu kampu įpurkšti smulkiai išpurkštą degalų dulksną (aerozolį) į variklio degimo kamerą. Šis procesas yra kritiškai svarbus efektyviam ir pilnaverčiam degimui, kuris tiesiogiai lemia variklio galią, našumą, degalų sąnaudas ir išmetamųjų dujų sudėtį.

Elektroninis variklio valdymo blokas (ECU) yra bet kurios transporto priemonės „centrinis kompiuteris“ arba „smegenys“ - jis valdo daugelį atskirų komponentų, tarp jų ir degalų purkštukus. Transporto priemonės degalų siurblys degalų tiekimo linijomis pumpuoja benziną iš benzino bako į degalų purkštukus. Nesvarbu, ar tai benzininis, ar dyzelinis variklis, purkštukai turi veikti nepriekaištingai, kad būtų užtikrintas sklandus ir stabilus variklio darbas. Gedimas bent viename purkštuke gali sutrikdyti visos sistemos pusiausvyrą, sukelti grandininę reakciją ir lemti brangius variklio remontus.

Ignoruojant pirmuosius įspėjamuosius ženklus, purkštukų problemos gali peraugti į rimtesnius pažeidimus, paveikiančius kitus brangius komponentus, tokius kaip turbokompresorius ar katalizatorius. Todėl gebėjimas laiku atpažinti purkštukų gedimus yra ne tik patogumo, bet ir finansinio bei techninio saugumo klausimas. Tinkamai eksploatuojamo ir prižiūrimo automobilio kuro purkštukai kokybiškai veikti turėtų bent 200 tūkst. km. Tiesa, dėl žemos kokybės kuro ir nešvarumų, besikaupiančių transporto priemonės kuro bake, šios dalys gali susidėvėti ir kur kas greičiau.

Dažniausi sugedusių kuro purkštukų požymiai

Sugedus vienam ar keliems degalų purkštukams, jūsų automobilio variklis negalės veikti taip, kaip turėtų. Sugedęs degalų purkštukas arba apskritai neįpurkš degalų į variklį, arba purkš degalus netvarkingais intervalais. Sugedusių kuro purkštukų simptomus galima suskirstyti į kelias kategorijas, pradedant nuo vizualių ir akustinių požymių, baigiant pastebimais automobilio veikimo pokyčiais. Dažniausiai šie požymiai pasireiškia kartu, todėl stebint kelis iš jų vienu metu, galima gana tiksliai įtarti purkštukų gedimą.

Variklio darbo sutrikimai

• Netolygi tuščioji eiga arba gęstantis variklis. Kadangi jūsų automobilis negauna pakankamai degalų arba gauna nevienodą jų kiekį, varikliui veikiant tuščiąja eiga sūkiai krenta žemiau optimalaus lygio, ir dėl to variklis veikia netolygiai ar net šiurkščiai. Variklis taip pat gali sunkiai vestis, ypač šaltu oru. Tai ypač aktualu dyzeliniams varikliams, kuriuose užvedimas priklauso nuo tikslaus kuro įpurškimo, net ir esant žemai temperatūrai. Esant rimtam gedimui, variklis gali staiga užgesti.
• Variklio vibracija. Dėl sugedusio degalų purkštuko degalų mišinys atitinkamame cilindre neužsidega arba degimas vyksta su pertrūkiais, o tai sukelia variklio nestabilumą ir padidėjusią vibraciją.
• Variklio uždegimo pertrūkiai (misfire). Jeigu dėl užsikimšusio degalų purkštuko į cilindrą neįpurškiama pakankamai degalų, važiuojant pasireikš uždegimo pertrūkiai. Tai reiškia, kad kils problemų norint pagreitinti automobilį arba paspaudus akceleratoriaus pedalą susidarys pauzė.
• Variklio „bangavimas“. Jeigu degalų purkštukas į variklio cilindrą purškia per daug degalų, tai sukelia variklio „bangavimą“, ir automobilis greitėja ne taip sparčiai.
• Variklio galios sumažėjimas ir lėtesnis įsibėgėjimas. Jei purkštukas užsikimšęs ar veikia netinkamai, variklis negali gauti pakankamai kuro, ypač esant didesnėms apsukoms, todėl jo reakcija į akceleratoriaus paspaudimą tampa vangoka. Vairuotojas gali jausti, kad automobiliui trūksta traukos, o įprastą greitį pasiekti yra sunkiau.

Kuro ir tepalo suvartojimo pokyčiai

• Didelės degalų sąnaudos. Dėl sugedusio arba pratekančio degalų purkštuko, benzinas gali degti netolygiai arba sudegti nevisiškai, o tai gali lemti didesnį išmetamųjų teršalų kiekį ir didesnes degalų sąnaudas. Kai purkštukas yra užsikimšęs, variklio valdymo kompiuteris (ECU) gali bandyti kompensuoti, paduodamas daugiau kuro į visus cilindrus, kad palaikytų stabilų darbą, taip padidindamas bendras sąnaudas.
• Degalų protėkis ir kvapas. Jeigu jūsų automobilio degalų purkštukas sugedęs arba įtrūkęs dėl pažeidimų ar nusidėvėjimo, pro jį pradės pratekėti benzinas. Tai reiškia, kad degalai nepasieks purkštuko antgalio, tačiau prasiskverbs pro jo korpusą. Degalų kvapą galite jausti ir tada, kai dėl pažeisto purkštuko benzinas nesudega, arba purkštukas užstringa ir neužsidaro. Ši problema kelia tiesioginę grėsmę sveikatai ir saugumui, nes degalai gali patekti į saloną, o tai padidina gaisro pavojų.

Vizualiniai ir garsiniai požymiai

• Neįprasti variklio garsai. Dažnai girdimas pasikartojantis „tiksėjimas“ ar „kalenimas“ gali kilti dėl sugedusio purkštuko solenoido, kuris atsakingas už vožtuvo atidarymą ir uždarymą. Užsikimšimai ar fizinis nusidėvėjimas gali trukdyti vožtuvo veikimui, sukeldami šiuos specifinius garsus.
• Įsižiebia indikatorius „Patikrinkite variklį“ (Check Engine). Akivaizdžiausias problemos požymis - prietaisų skydelyje šviečiantis indikatorius „Patikrinkite variklį“. Nors tai gali reikšti daugybę dalykų, tačiau netinkamai veikiantis degalų purkštukas gali būti vienas iš jų. Kiekvieną kartą, kai purkštukas paduoda mažiau degalų, nei reikia (arba, kai kuriais atvejais, paduoda jų per daug), variklio veiksmingumas sumažėja, ir gali įsižiebti minėtas indikatorius. Mirksinti „Check Engine“ lemputė dažnai reiškia rimtą misfire, kuris gali pažeisti katalizatorių, todėl automobilį reikia nedelsiant sustabdyti.

Išmetamųjų dūmų spalva kaip vizualinis gedimo indikatorius

Išmetamųjų dūmų spalva yra vienas iš pirminių vizualių diagnostikos įrankių, galinčių padėti atpažinti variklio problemas. Kiekviena spalva (juoda, mėlyna, balta) turi savo unikalią prasmę ir nurodo skirtingas gedimo priežastis.

• Juodi dūmai. Juodi dūmai yra vienas iš pavojingiausių ir lengviausiai atpažįstamų požymių, rodančių, kad degimo procesas yra netinkamas. Tai reiškia, kad variklis dirba su pernelyg sodriu degalų-oro mišiniu, t. y., gauna per daug kuro arba per mažai oro. Dyzeliniuose varikliuose tai dažniausiai atsitinka, kai purkštukai užsikimšę arba sugedę ir purškia perteklinį degalų kiekį. Degalai sudega nevisiškai, todėl išmetamos suodžių dalelės.
• Mėlyni dūmai. Mėlynos spalvos dūmai paprastai signalizuoja, kad variklis degina alyvą. Alyva gali patekti į degimo kamerą dėl turbokompresoriaus gedimų, variklio komponentų nusidėvėjimo arba, retais atvejais, dėl purkštukų gedimo, kuomet purškiamas per didelis degalų kiekis „nuplauna“ tepalo plėvelę nuo cilindro sienelių.
• Balti dūmai. Šaltuoju metų laiku, ypač užvedus šaltą variklį, balti dūmai yra normalus reiškinys, rodantis kondensato garavimą iš išmetimo sistemos. Tačiau, jei balti dūmai yra tiršti, nuolatiniai ir nedingsta varikliui įšilus, tai dažniausiai signalizuoja apie aušinimo sistemos problemas (pvz., pradegusi variklio galvutės tarpinė), kai aušinimo skystis patenka į degimo kamerą. Retesniais atvejais, dyzeliniuose varikliuose baltus dūmus gali sukelti netinkamas degalų įpurškimas.

Gedimų priežastys ir ilgalaikės pasekmės

Purkštukų gedimai retai atsiranda be priežasties. Dažniausiai tai yra ilgalaikės prastos priežiūros arba nepalankių sąlygų pasekmė, kuri gali sukelti rimtų ilgalaikių problemų kitose variklio sistemose.

Gedimų priežastys

• Prastos kokybės kuras. Tai yra viena pagrindinių purkštukų gedimo priežasčių. Kuro sistemos yra itin jautrios priemaišoms, esančioms degaluose. Prastos kokybės dyzelinas gali turėti vandens, kuris sukelia koroziją purkštukuose, o kiti teršalai ar netinkami priedai gali užkimšti smulkias purkštukų angas.
• Anglies nuosėdos ir užsikimšimai. Laikui bėgant, ant purkštukų antgalių neišvengiamai kaupiasi anglies nuosėdos. Šios nuosėdos iškraipo degalų purškimo kampą ir srovę - vietoje tolygios dulksnos purkštuvas purškia netikslia srove. Dėl to degimas tampa neefektyvus, o nuosėdų kiekis tik didėja.
• Mechaninis nusidėvėjimas. Purkštukai veikia esant dideliam slėgiui ir temperatūrai, todėl jų mechaninės dalys, pavyzdžiui, solenoidai, susidėvi natūraliai bėgant laikui.
• Prastas dyzelinio kuro filtravimas. Jei kuro filtras seniai keistas, jis gali būti neefektyvus ir praleisti smulkias abrazyvines daleles į common rail purkštukus, kurios sukelia vožtuvo eroziją.
• Prastai sumontuoti purkštukai variklyje. Jei purkštukai buvo keisti ir netinkamai sumontuoti neautorizuotame servise, tai gali sukelti automobilio darbo sutrikimus.
• Naudojamos nekokybiškos variklio sistemos dalys. Naudojant dalis, neatitinkančias sistemos parametrų, variklis priverstas veikti su neatitinkančia dalimi, kas sukelia problemas.

Domino efektas: Gedimo įtaka kitoms sistemoms

Ignoruojant purkštukų gedimą, gali atsirasti „domino efektas“, kai viena problema sukelia kitą, brangesnę:

• Katalizatoriaus pažeidimas. Kai purkštukas neveikia tinkamai ir tiekia per daug kuro, nesudegę degalai patenka į išmetimo sistemą ir pasiekia katalizatorių. Dėl to katalizatorius gali perkaisti, o jo vidinės dalys gali išsilydyti ir jį sugadinti.
• Turbokompresoriaus gedimai. Neefektyvus degimas dėl sugedusių purkštukų priverčia variklį dirbti sunkiau ir padidina apkrovą turbinai. Taip pat, neteisingas degalų mišinys gali sukelti anglies apnašų kaupimąsi turbinoje, kas gali pakenkti jos guoliams ir ašelei.

Common Rail sistemos ir purkštukų gamintojai

„Common Rail“ (liet. bendroji linija) sistema yra didelis proveržis dyzelių pramonėje, sukurta Šveicarijoje 1960 m. ir vėliau nuolat tobulinta. Šiuolaikiniai dyzeliniai varikliai laikomi pačiais sudėtingiausiais, tačiau techniškai „Common Rail“ sistema atrodo kur kas paprastesnė nei anksčiau naudotos sistemos su įpurškimo siurbliu. Lengviesiems automobiliams naudojamos įvairių rūšių „Common Rail“ sistemos, kurias paprastai galima suskirstyti į du tipus - klasikinį elektromagnetinį arba pjezoelektrinį įpurškimą. Šias sistemas gamina keturi pagrindiniai gamintojai:

• Bosch. Gamina tiek elektromagnetinius, tiek pjezoelektrinius purkštuvus. Klasikiniai „Bosch“ elektromagnetiniai purkštuvai yra paprasčiausios konstrukcijos ir lengviausiai remontuojami. Pjezoelektriniai „Bosch“ purkštuvai įprastai eksploatuojami daugiau nei 200 tūkst. km, tačiau nėra lengvai remontuojami.
• Delphi. Sukūrė sudėtingesnę elektromagnetinių purkštuvų valdymo sistemą, kuri yra jautri degalų kokybei ir nelabai patvari. Elektromagnetiniai „Delphi“ purkštuvai yra remontuojami, tačiau beveik visada būtina pakeisti antgalius ir atlikti purkštukų kodavimą, o tai padidina remonto kainą. Pjezoelektriniai „Delphi“ purkštuvai yra reti ir nėra remontuojami.
• Denso. Pavyko sukonstruoti patvariausius elektromagnetinius purkštuvus, tačiau ilgą laiką trūko atsarginių dalių remontui. Dauguma „Denso“ produktų yra labai patvarūs ir gali tarnauti ilgiau nei 200 tūkst. km.
• Continental (Siemens). Anksčiau žinomi kaip „Siemens“. Jie yra patvarūs, tačiau dar neseniai buvo laikomi neremontuojamais. Šiuo metu atsiranda atsarginių dalių, ir kai kurie servisai imasi jų remonto. Pjezoelektriniai „Continental“ purkštuvai įprastai eksploatuojami daugiau nei 200 tūkst. km.

Diagnostikos ir remonto gairės

Nustačius pirminius gedimo požymius, svarbu atlikti išsamią diagnostiką, kad būtų galima parinkti tinkamą remonto būdą.

Savarankiškas patikrinimas

Nors rimtą diagnostiką turėtų atlikti specialistai, vairuotojas gali atlikti kelis paprastus patikrinimus:

• Vizualinė apžiūra. Atidžiai apžiūrėti purkštukus ir jų jungtis, ieškant matomų kuro nuotėkių.
• Garsinė diagnostika. Naudojant ilgą atsuktuvą ar specialų stetoskopą, galima paklausyti kiekvieno purkštuko veikimo. Padėjus įrankio galą ant purkštuko korpuso ir priglaudus ausį prie kito galo, galima išgirsti charakteringą „tiksėjimą“. Jei vieno purkštuko garsas skiriasi nuo kitų, tai gali reikšti gedimą.

Profesionalios diagnostikos gedimų kodai (DTC)

Profesionalus servisas naudoja diagnostinę įrangą, kuri nuskaito gedimų kodus iš variklio valdymo kompiuterio. Štai keli dažniausi DTC, susiję su purkštukais ir degalų sistema:

Svarbu nepamiršti, kad DTC, pavyzdžiui, P0420 (Katalizatoriaus efektyvumas per žemas), gali būti antrinė purkštukų gedimo pasekmė, todėl tiksliai diagnozei reikalingas visų simptomų ir kodų įvertinimas.

Remonto sprendimai: Valymas ar keitimas

Priklausomai nuo gedimo pobūdžio, purkštukai gali būti valomi arba keičiami:

• Valymas ultragarsu. Tai efektyvus būdas pašalinti anglies nuosėdas ir atkurti tinkamą purškimo modelį. Šis metodas ypač tinkamas, kai purkštukai nėra fiziškai pažeisti, o tiesiog užsikimšę. Už tinkamą degalų įpurškimo sistemos išvalymą galite sumokėti meistrui (50-100 eurų), arba galite įsigyti degalų purkštukų valymo rinkinį ir atlikti tai patys (10-20 eurų už valiklio butelį). Kai kurios įmonės netgi leidžia atsiųsti joms užterštus purkštukus, kurių kiekvieną išvalo už maždaug 15-20 eurų ir parsiunčia jums atgal.
• Purkštukų keitimas. Jei purkštukas yra mechaniškai pažeistas, praleidžia kurą arba jo elektronika sugedusi, jį reikia keisti. Remonto kaina priklauso nuo automobilio markės, modelio ir gedimo sudėtingumo. Preliminarios kainos Vilniaus autoservisuose už vieno purkštuko remontą gali svyruoti nuo 100 iki 400 Eur, o visų purkštukų keitimas gali kainuoti nuo 500 iki 2000 Eur ar daugiau. Vien tik dalys kainuoja 600-1200 eurų, o darbo sąnaudos sudaro 200-250 eurų.

Pats purkštukų išėmimas - tai procesas, reikalaujantis patirties ir išmanymo. Nerekomenduojama bandyti patiems ir eksperimentuoti keičiant purkštukus, nes galite pridaryti rimtų problemų, kurios kainuos gerokai brangiau nei purkštukų keitimo kaina.

Prevencija ir priežiūra: Kaip išlaikyti purkštukus ilgaamžius

Geriausias būdas išvengti brangių remontų - prevencija ir tinkama automobilio priežiūra:

• Reguliari techninė priežiūra. Ypač svarbu reguliariai keisti kuro filtrą, kuris sulaiko nešvarumus ir vandenį, taip apsaugodamas purkštukus nuo užsikimšimo ir korozijos. Rekomenduojama kuro filtrą keisti kas 20-30 tūkstančių kilometrų.
• Kuro kokybė. Visada rekomenduojama pilti kurą tik iš patikimų degalinių, kad būtų išvengta kuro sistemos užterštumo vandeniu ar kitomis priemaišomis. Žiemą - rinkitės žieminį dyzeliną.
• Kuro priedai. Specializuoti kuro priedai gali būti naudinga prevencinė priemonė, padedanti valyti purkštukus ir apsauganti nuo nuosėdų susidarymo. Tačiau svarbu juos naudoti reguliariai, kaip prevencinę priemonę.
• Profesionalios patikros. Rekomenduojama bent kartą per metus atlikti pilną variklio diagnostiką, įskaitant kompresijos matavimą, siekiant laiku pastebėti ankstyvus nusidėvėjimo požymius.
• Vengti važinėjimo su mažu kuro kiekiu. Tai padeda apsaugoti kuro siurblį nuo perkaitimo ir oro patekimo į sistemą, o tai netiesiogiai apsaugo ir purkštukus.

Specifinės Ford Mondeo problemos, turinčios įtakos užvedimui

„Ford Mondeo“ modelis, nepaisant savo patikimumo, turi keletą specifinių problemų, kurios gali sukelti sunkų užvedimą.

Dyzelinių variklių problemos

Dyzeliniai Ford Mondeo varikliai, ypač ankstesnių kartų, neretai susiduria su problemomis, susijusiomis su kuro sistema, įskaitant purkštukų gedimus ir aukšto slėgio siurblio problemas. Aukšto slėgio kuro siurbliai, dažnai su sudėtingomis elektrinėmis dalimis, naudojami daugelyje dyzelinių transporto priemonių, įskaitant Ford Mondeo. Būtent elektrinės dalies gedimai gali sukelti specifines problemas, pavyzdžiui, automobilis gali neužsivesti arba bevažiuojant užgesti. Tokiais atvejais rekomenduojama atlikti automobilio elektronikos diagnostiką. Ši problema gali būti susijusi su kuro kiekio dozatoriumi, siurblio apsukų davikliu ar pačiu elektroniniu valdymo bloku. Gali prireikti Ford markės "psg5" kuro siurblio elektronikos imobilaizerio nunulinimo, po kurio automobilio ECU pats "prisiriša" prie siurblio. Ši operacija reikalinga tuo atveju, jei elektronika ar kuro siurblys yra keičiamas nuo kito automobilio.

Sunkumas užvesti automobilį su „Start“ mygtuku

Kai kuriuose „Ford Mondeo“ modeliuose su „Start“ mygtuku gali kilti problema: įspaudus mygtuką įsijungia degimas ir iškart sukasi starteris, nespėdamas pakaitinti žvakių, dėl ko automobilis sunkiai kuriasi. Paprastas sprendimas: palaukti, kol užges pakaitinimo lemputė. Tam reikia mygtuką spausti du kartus. Paspausti pirmą kartą, įsijungia degimas, palaukti, kol užges žvakių lemputė. Spausti antrą kartą ir laukti, kol užsikurs. Pardavėjas pasakojo, kad pas pirmus modelius taip ir turi būti - spausti mygtuką ir laikyti, kol užsikuria, jokios automatikos.

tags: #ford #modeo #purkstuku #problema