Nuo 2014 m. lapkričio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo draudimas jaunesniems kaip 18 metų asmenims parduoti, nupirkti ar kitaip perduoti energinius gėrimus. Šis sprendimas buvo priimtas siekiant apsaugoti nepilnamečių sveikatą, kadangi energetiniai gėrimai yra pavojingi dėl didelės kofeino, kuris yra psichoaktyvioji medžiaga, koncentracijos.
Lietuva tapo pirmąja šalimi Europos Sąjungoje, kurioje galioja tokie griežti draudimai, nors kitose Europos Sąjungos šalyse kol kas taikomi tik rekomendaciniai ribojimai. Nuostatos nepardavinėti šių gėrimų nepilnamečiams taip pat laikosi Jungtinės Amerikos Valstijos. Norvegijoje, Belgijoje, Danijoje ir Prancūzijoje energiniais gėrimais prekiaujama tik vaistinėse.
Kas yra energetinis gėrimas ir kodėl jis pavojingas?
Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 2 straipsnio 20 punkte apibrėžta, kad energinis gėrimas - tai nealkoholinis gėrimas, kuriame yra daugiau kaip 150 mg/l kofeino, nesvarbu, iš kokio šaltinio, arba kuriame yra daugiau kaip 150 mg/l kofeino ir vienos ar kelių kitų centrinę nervų sistemą stimuliuojančių medžiagų (gliukurono laktono, inozitolio, guaranino, ginsenozidų, ginkmedžių ekstrakto, taurino ar kt.). Energiniame gėrime gali būti ir angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų, amino rūgščių, maisto priedų, vaisių sulčių ar augalų ekstraktų.
Energetiniai gėrimai yra pavojingi vaikams dėl didelės kofeino koncentracijos. Suvartotas per didelis kofeino kiekis gali neigiamai atsiliepti sveikatai. Vartojant kofeiną pastoviai ir didesniais kiekiais gali išsivystyti priklausomybė, o nutraukus jo vartojimą - pasireikšti abstinencijos simptomai. Kofeino poveikiui jautresni vaikai, vyresnio amžiaus asmenys, moterys, sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis. Suaugusiems pavojinga iš karto suvartoti daugiau nei 200-500 mg kofeino, o vaikams - daugiau nei 75 mg.
Gydytojos teigimu, energiniai gėrimai nesuteikia energijos - jie pakeičia organizmo sistemų veiklą taip, kad organizmas ima greičiau naudoti savo resursus. Kai juos išnaudoja, žmogus ima jausti susierzinimą, nuovargį, jį kankina nemiga, bloga nuotaika, vėl atsiranda poreikis papildyti organizmą ta pačia lengvai gaunama energija. Tokių gėrimų vartotojai jaučia nerimą, nemigą, panikos atakas, jiems gali atsirasti haliucinacijų, sutrikti širdies ritmas, padidėti kraujospūdis, galiausiai ištikti infarktas ar insultas.
Kofeino ir kitų stimuliantų kiekis energiniuose gėrimuose
Toksikologai laikosi požiūrio, kad visos medžiagos yra nuodai. „Tiktai dozė skiria vaistą nuo nuodo. Tad svarbu neperdozuoti. Saugi suaugusio žmogaus dozė - 40-50 mg kofeino. Tačiau energinio gėrimo etiketėje nepamatysime didelio kiekio kofeino - vietoj jo rašomas guaranos kiekis. Guaranos pupelės panašios į kavos, bet kofeino jose yra 2-2,5 karto daugiau, o ir poveikis trunka ilgiau. Jeigu viename espreso puodelyje yra iki 100 mg kofeino, tai yra tokių stiprių energinių gėrimų, kurių skardinėje - iki 1,5-2 gramų kofeino - kaip 15 espreso puodelių. Be to, šiuose gėrimuose yra daug cukraus, B grupės vitaminų, o jų perdozavimas irgi pavojingas“, - sakė gydytoja toksikologė.
Energetinių gėrimų ir alkoholio derinys
Didelę grėsmę kelia ir energinių gėrimų vartojimas su alkoholiu. „Tai - pavojinga kombinacija, nes žmogus nejausdamas gali suvartoti žymiai didesnį alkoholio kiekį ir nesijaučia toks apsvaigęs, koks yra iš tikrųjų. Formuojasi antagonistinis poveikis, nes svaigieji gėrimai nervų sistemos veiklą slopina, o kofeinas - stimuliuoja. Be to, energinis gėrimas tarsi užtušuoja alkoholio veikimą ir žmogus subjektyviai nebejaučia kiek yra apsvaigęs, todėl išgeria kur kas daugiau alkoholio nei įprastai. Tai pat alkoholis su energiniu gėrimu veikia kaip diuretikas, skatina šlapinimąsi, o kartu ir gyvybiškai svarbių mikroelementų pasišalinimą iš organizmo.
Teisinė atsakomybė ir sankcijos
2014 m. gegužės 15 d. Maisto įstatymas buvo papildytas nauju šeštu prim straipsniu, draudžiančiu parduoti, nupirkti ar kitaip perduoti energinius gėrimus jaunesniems kaip aštuoniolika metų asmenims. Tame pačiame straipsnyje įstatymų leidėjas energetinių gėrimų pardavėjams suteikė teisę bei pareigą kilus abejonių, kad asmuo yra jaunesnis nei aštuoniolika metų, pareikalauti iš perkančiojo energinius gėrimus asmens pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Jeigu toks asmuo nepateikia jo tapatybę patvirtinančio dokumento, energetinių gėrimų pardavėjai privalo atsisakyti parduoti energinius gėrimus.
Įstatymas įsigaliojo nuo 2014 m. lapkričio 1 d. Tą pačią dieną įsigaliojo ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163 (15) straipsnis, įtvirtinantis administracinę atsakomybę ne tik energinių gėrimų pardavėjams už energetinių gėrimų pardavimą, bet ir kitiems asmenims, nupirkusiems ar kitaip perdavusiems jaunesniems nei aštuoniolika metų asmenims energinius gėrimus.
Baudos už pažeidimus
Už energetinių gėrimų nupirkimą ar kitokį perdavimą jaunesniems nei aštuoniolika metų asmenims užtraukia baudą nuo 14 iki 57 eurų. Prekybininkams, pardavusiems energinių gėrimų asmenims, neturintiems aštuoniolikos metų, gresia bauda nuo dviejų iki keturių šimtų litų (57,92-115,84 eurų). Bauda už energinių gėrimų pardavimą siekia nuo 57 iki 115 eurų.
Kadangi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163 (15) straipsnio 2 dalyje nėra nurodytas specialus subjektas, administracinėn atsakomybėn gali būti traukiami ir tėvai, nupirkę savo dukrai ar sūnui, jaunesniems nei aštuoniolika metų, energinį gėrimą. Įstatymų leidėjas neįtvirtino galimybės tėvams kreiptis į seniūniją dėl leidimo pirkti savo nepilnamečiui vaikui energinius gėrimus.
Kas kontroliuoja ir kaip taikoma atsakomybė?
Vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 225 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nagrinėti administracines bylas ir skirti nuobaudas asmenims, nupirkusiems ar kitaip perdavusiems energetinius gėrimus jaunesniems nei aštuoniolika metų asmenims yra įgalioti rajonų, miestų policijos komisariatų, nuovadų vadovai ir kiti tam įgalioti policijos pareigūnai. Pardavėjams už energinio gėrimo pardavimą jaunesniems nei aštuoniolika metų asmenims administracines nuobaudas gali skirti ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
Telšių apskrities policijos nepilnamečių reikalų veiklos inspektorės yra nustačiusios atvejus, kai nepilnamečiams buvo parduoti energetiniai gėrimai. Pavyzdžiui, Telšiuose, Vilniaus ir Pasvaigės gatvėse esančiose parduotuvėse, pardavėjos, neišsiaiškinusios pirkėjų amžiaus, nepilnamečiams pardavė energetinių gėrimų. Draudžiamo nepilnamečiams gėrimo pardavimo atvejis buvo užfiksuotas ir Telšių rajone, Tryškiuose.
Administracinė atsakomybė asmeniui, pardavusiam, nupirkusiam ar kitaip perdavusiam jaunesniam nei aštuoniolika metų asmeniui nealkoholinį gėrimą, kils tik tuo atveju, jei nealkoholinio gėrimo sudėtis atitiks Maisto įstatymo 2 straipsnio 20 punkte nurodytą energinio gėrimo apibrėžimą.
Ar tikrai paaugliai gauna daug kofeino iš energinių gėrimų?
Mitybos ekspertų teigimu, nors Lietuvos paaugliai kofeino suvartoja nemažai - apie 300 mg/dieną, jis neviršija saugios normos ribos, absoliučią daugumą šios medžiagos šalies paaugliai gauna gerdami kavą. Profesorius Rimantas Stukas, komentuodamas 2013 m. pabaigoje atliktą pirmąjį reprezentatyvų kofeino suvartojimo tyrimą „Suaugusiųjų ir paauglių kofeino suvartojimas Lietuvoje“, teigė, kad Lietuvos paaugliai didžiausią dalį kofeino gauna iš kavos - apie 70 proc. ir pagal šį rodiklį jau sparčiai vejasi suaugusius, didžioji dalis paauglių (58 proc.) kavos geria kasdien. Tuo tarpu iš energinių gėrimų paaugliai gauna apie 9 proc. kofeino raciono, kasdien juos vartoja apie 2 proc. paauglių.
Pasak profesoriaus, iš tų paauglių, kurie vartoja energinius gėrimus, didžioji dalis (19 proc.) juos vartoja rečiau nei kartą per savaitę. Lietuvoje energiniai gėrimai tarp paauglių nėra kasdienis gėrimas - 70 proc. paauglių jų apskritai nevartoja, per mėnesį tokių gėrimų paragauja mažiau nei vienas iš trijų paauglių (29 proc.). Palyginimui, Europos šalyse energinius gėrimus vartoja apie du trečdalius paauglių (67 proc.). Pagal gaunamą kofeino kiekį maždaug atitinkame Europos vidurkį.
Nepaisant šių duomenų, įstatymų leidėjas pasirinko griežtesnį reguliavimą, siekdamas apsaugoti nepilnamečius nuo galimos žalos. Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas teigė, kad jokia kita Europos šalis netaiko tokio apribojimo - Lietuva ir vėl kuria trukdžius verslui, neatnešant vartotojui apčiuopiamos naudos.
Sveika Mityba ir Svorio Metimas: Simonos Poškuvienės Paslaptys
Įstatymo įgyvendinimo iššūkiai ir diskusijos
Kyla klausimų, ar šis įstatymas bus efektyvus ir ar jis iš tikrųjų išspręs problemą. Kai kurie ekspertai prognozuoja, kad per daugelį metų susiformavę įpročiai staiga neišnyks, ir jaunimas vis tiek stengsis gėrimų įsigyti aplinkiniais būdais. Taip pat kelia susirūpinimą, kad įstatymas galėtų būti diskredituotas, jei nebus tinkamai kontroliuojamas ir jei atsiras naujų gėrimų su kitokiais pavadinimais, bet panašia sudėtimi.
Politikai, kurie priėmė tokį sprendimą, galvojo, kad problema bus išspręsta ir kad tarp jaunimo energinių gėrimų vartojimas stipriai sumažės. Tačiau yra abejonių dėl realaus vartotojų skaičiaus sumažėjimo. Svarbu kalbėti ir rodyti pavyzdžiu, kad yra alternatyvų energiniams gėrimams.
tags: #energetiniai #gerimai #nepilnameciams #bauda