Pilotų profesija ir gyvenimo būdas

Piloto profesija siūlo ne tik tarptautinę karjerą aviacijoje, bet ir išskirtinį gyvenimo būdą, kuris žavi daugelį. Tai dinamiška, kupina kelionių ir kasdien suteikianti naujų įspūdžių veikla, reikalaujanti didelės atsakomybės, begalinio susikaupimo, aviacijos procesų išmanymo ir griežto taisyklių laikymosi, kaip teigia pilotas Deividas. Daugelis pilotų renkasi šią profesiją ne tik dėl paties skraidymo, bet ir dėl galimybės aplankyti įvairias šalis.

Nuolatinis mokymasis ir kvalifikacijos kėlimas

Pilotai ne tik daug keliauja, bet ir mokosi visą gyvenimą. Anot Vaidos Eičinienės, „Tapk pilotu“ projekto vadovės, net įgijus komercinio piloto licenciją, tipo kvalifikaciją ir skraidymo praktiką per pustrečių metų, mokymasis nesibaigia. Aktyviai skraidantys pilotai dukart per metus grįžta į mokymo įstaigą, kur atnaujina savo žinias ir įgūdžius realaus skrydžio treniruoklyje, mokydamiesi suvaldyti orlaivį ekstremaliose situacijose.

Ko reikia norint tapti pilotu – „United“ simuliatoriaus viduje

Pilotų darbo grafikas ir kelionių pobūdis

Pilotų darbo grafikas labai priklauso nuo jų specializacijos. Komercinių reguliarių keleivinių skrydžių pilotų tvarkaraštis yra sistemingas ir pasižymi mažiausiai netikėtumų. Pigių skrydžių bendrovių pilotai paprastai skraido trumpais atstumais, išskridę ryte ir atlikę kelis reisus, vakare grįžta į namų skrydžių bazę. Tačiau nereikėtų tikėtis įprasto biuro darbuotojų 8-17 val. grafiko, nes pilotai dirba pagal specifinį skrydžių grafiką.

Tarpžemyniniai, tolimieji skrydžiai užtrunka gerokai ilgiau, todėl tokių skrydžių pilotai virš debesų praleidžia daugiau laiko. Oro bendrovės, laikydamosi reguliacijų, į itin ilgus skrydžius siunčia ir po dvi įgulas, kurios nariai pasikeičia skrydžio metu. Tokių skrydžių kryptys gali būti į egzotinius kraštus, kur nuvykę pilotai laiką skiria ne tik poilsiui, bet ir aktyviam laisvalaikiui, pavyzdžiui, vietovės pažinimui, ekskursijoms ir pramogoms.

Privačių pilotų grafikas yra mažiau nuspėjamas nei oro linijų pilotų, nes tiek skrydžių kryptis, tiek išvykimo laikas priklauso nuo klientų poreikių. Išankstinis grafikas privačių lėktuvų pilotui negarantuoja, kad viskas bus taip, kaip suplanuota: numatytos kelios darbo dienos kartais sutrumpėja iki kelių valandų, kai skrydžiai atšaukiami, arba kelionė išsitęsia iki savaitės. Tokiu atveju, pilotai su skrydžio įgula, laukdama skrydžio atgal, gali pakeliauti ir pažinti vietovę.

Piloto darbo diena ir autopiloto mitai

Piloto darbo diena prasideda kartais vos švintant, o kartais - vidurdienį, kai pilotas pradeda ruoštis suplanuotiems skrydžiams. Prieš skrydį jis ne tik pasitikrina maršrutą, dar kartą peržiūri orų prognozes, bet ir apskaičiuoja kuro sąnaudas. Kiekvieną skrydį įgyvendina du pilotai - kapitonas ir antrasis pilotas. Už skrydį atsakingas pilotas prieš kiekvieną skrydį iš išorės apžiūri orlaivį ir patikrina jo būklę, įvertina, ar nėra paviršiaus pažeidimų. Orlaiviui pakilus, pilotai bendrauja su įgula, stebi skrydžio valdymo parametrus bei palaiko radijo ryšį su skrydžių valdymo centru. Nusileidus oro uoste darbai nesibaigia, pilotui dar teks paruošti skrydžio ataskaitą.

Skeptikai teigia, kad moderniuose orlaiviuose įdiegta autopiloto funkcija atlieka visą darbą už pilotus. Tačiau taip nėra - net ir pačiuose moderniausiuose orlaiviuose autopiloto funkcija paprastai naudojama tik jau pakilus ir skrendant reikiamame aukštyje. Anot aviacijos specialistų, tokiu būdu orlaivis skrenda stabiliau ir sumažina keleivių jaučiamą turbulenciją. Sudėtingiausiais skrydžio momentais - pakilimo ir nusileidimo metu - orlaivį valdo patyrę pilotai. Vytautas Stankevičius, „Baltic Aviation Academy“ mokymų vadovas, taip pat pabrėžia, kad šiuolaikiniai lėktuvai konstruojami siekiant kuo labiau eliminuoti žmogiškąjį faktorių, tačiau kompiuterį reikia stebėti ir pilotas vis dar gali suklysti stresinėse situacijose. Lėktuvų patikimumas garantuotas 96%, visa kita lemia žmogus, jo žinių bagažas ir patirtis.

Pilotų atlyginimai ir rinkos perspektyvos

Pilotas yra unikali profesija, kurios atstovai daug keliauja ir dirba tarptautinėje aplinkoje. Be šių privalumų, pilotai yra vieni geriausiai apmokamų specialistų. Lietuvos „Sodros“ duomenimis, pilotų vidutinis atlygis siekia apie 4033 eurus per mėnesį. Įvairių aviacijos karjeros portalų duomenimis, antrojo piloto atlygis padidėja vidutiniškai iki 55 tūkst. eurų per metus, o kai kuriuose regionuose siekia iki 70-109 tūkst. eurų. Kaupiant patirtį, kyla ir atlyginimas - patyrusių pilotų, dirbančių kapitono pozicijose, atlygis siekia apie 100-185 tūkst. eurų per metus.

Tačiau Vytautas Stankevičius pabrėžia, kad nors pinigai garantuoja gana gerą finansinį aprūpinimą, pilotams dažnai trūksta komforto dėl nuolatinio atotrūkio nuo šeimos ir namų, ypač jei tenka gyventi bazėse toli nuo namų. Pilotai nori geresnių sąlygų iš kompanijų, kurios turėtų laikytis grafiko ir tvarkaraščio, tačiau dažnai planai keičiasi, o tai juos erzina, nes negali normaliai planuoti savo gyvenimo.

Rinka auga, keleivių skaičius didėja, bilietų kainos svyruoja, tačiau orlaivių pilotų vis dar trūksta. Pasaulyje iki 2020 m. reikėjo 20 tūkst. pilotų, todėl mokymo centrai suinteresuoti aprūpinti aviakompanijas kvalifikuotais pilotais.

Infografika, lyginanti pilotų atlyginimus skirtinguose regionuose ir pagal patirtį

Piloto profesijos reikalavimai ir sveikata

Nepriklausomai nuo pasirinktos specializacijos, piloto darbo grafikui įtaką daro tarptautinės aviacijos reguliacijos, numatančios ne tik didžiausią skrydžio valandų skaičių per numatytą laikotarpį, bet ir darbo-poilsio laiko normas. Šio režimo pilotai privalo laikytis ne tik dėl savo sveikatos, bet ir dėl saugumo sumetimų - kad pilotas tinkamai vykdytų savo darbą ir užtikrintų saugius skrydžius, jis privalo būti pailsėjęs.

Dar vienas svarbus piloto karjerai aspektas - jo sveikata, kurią kiekvienas būsimasis aviatorius turi pasitikrinti dar prieš pradėdamas siekti karjeros šioje srityje. Pilotai deda pastangas palaikydami sveiką ir aktyvų gyvenimo būdą - rūpinasi mityba ir laisvalaikiu renkasi sportą. Populiarus mitas apie tobulą piloto regą yra klaidingas, nes pilotai gali nešioti akinius ar kontaktinius lęšius, tik į skrydį privalo pasiimti atsarginių porą. Svarbiausia, kad pilotas atitiktų reikalavimus, kad gautų sveikatą patvirtinantį 1 klasės pažymėjimą.

Tapimas pilotu: nuo moksleivio iki kapitono

Norint tapti pilotu, svarbiausia turėti nuoširdų norą ir užsidegimą, kaip teigia pilotas Tomas. Be to, reikia daug mokytis, įsisavinti daug teorijos. Privatūs mokslai gali kainuoti ir 100 000 eurų, tačiau yra ir valstybinių aukštųjų mokyklų, kurios ruošia pilotus.

Kol moksleivis, baigęs mokyklą ir norintis būti pilotu, taps kvalifikuotu pilotu, praeis nemažai laiko ir reikės įgyti patirties. Pilotai laikomi patyrusiais, kai ore išbūna 100 valandų. Įgijus orlaivio kvalifikaciją, tai įvyksta maždaug po metų, ir tai reiškia pradinę patirtį. Norint tapti pilotu, kuriam patikimas orlaivis ir keleivių vežimas, norint tapti kapitonu, reikia dar daugiau laiko. Pirmiausia reikia skraidyti ne mažiau kaip 1,5 tūkst. valandų, kad įgautum aukštesnę kvalifikaciją ir taptum avialinijų pilotu. Po to instruktoriai turi informuoti, kad pilotas gali tapti kapitonu. Kapitonas jau yra patikimas ir kvalifikuotas pilotas.

Mokymosi procesas

Lietuvoje veikia kelios patikimos skraidymo mokyklos. Teorijos kursas dažniausiai vyksta nuo gruodžio iki gegužės mėnesio. Norint skraidyti, reikalinga piloto licencija, suteikianti teisę valdyti tam tikros kategorijos orlaivius. Kai kurie orlaiviai neturi sertifikuotų EASA alternatyvų, todėl juos galima pilotuoti tik su ULO licencija.

  • Lietuvoje veikia kelios patikimos skraidymo mokyklos, kuriose galima pradėti mokymus.
  • Teorijos kursas dažniausiai vyksta nuo gruodžio iki gegužės mėnesio.
  • Norint skraidyti, reikalinga piloto licencija, suteikianti teisę valdyti tam tikros kategorijos orlaivius.
  • Kai kurie orlaiviai neturi sertifikuotų EASA alternatyvų, todėl juos galima pilotuoti tik su ULO licencija.

Piloto darbas: pavojai, prietarai ir keleivių padėka

Turbulencija lėktuve priverčia sunerimti keleivius, tačiau pilotai retai jaučia didelę baimę. Pasak piloto Tomo, žaibo smūgis į lėktuvą yra pakankamai dažnas reiškinys aviacijoje, kurį jis patyrė keturis kartus. Tokiomis akimirkomis jaučiamas ne baimė, o netikėtumo sukeltas nerimas. Po stipraus šviesos blyksnio ir garso, pilotas tikrina visas sistemas. Lėktuvams paprastai nieko nenutinka, gal tik suskyla kokia lemputė, į kurią pataiko žaibas.

Aviacijoje sklando ir prietarų. Pats žinomiausias - niekas nesako, jog tai „paskutinis“ dienos, savaitės ar mėnesio skrydis, sako - „kraštinis“. O dėl 13 eilės ir 13 vietos - tai labiau rinkodaros triukas, nes vienuose lėktuvuose šiuo skaičiumi pažymėtos vietos yra, kituose - ne.

Keleiviai dažnai ploja lėktuvui nusileidus. Nors pilotai tų plojimų negirdi, jiems malonu, kai pavyksta nusileisti minkštai, be jokio streso keleiviams. Lėktuvas gali nusileisti ir automatiškai, be piloto įtakos, tačiau žmonės jaučia baimę dėl to, kad veiksmas vyksta ore. Nusileidus jie jaučiasi laimingi, kad pasiekė žemę ir išliko gyvi. Apie tai, kad keleiviai plojo, pilotams pasako orlaivio palydovai, perduodami keleivių pasitenkinimą.

Nuotrauka, iliustruojanti lėktuvo nusileidimą saulėlydžio metu

Asmeninė patirtis: Tomo kelias aviacijoje

Nuo vaikystės svajonės iki Kanados

Tomas, kurio tėvai buvo veterinarai, vaikystėje Pasvalyje mėgo tortus iš įmonės „Pasvalio aušra“. 1996 metais, dvylikos metų, jis su šeima emigravo į Kanadą, kur Torontas po Krinčino buvo tarsi šaltas dušas, pribloškęs dydžiu, kultūra ir naujais žmonėmis. Gyvendamas imigrantų rajone, lankė specialią klasę, skirtą anglų kalbos mokymuisi. Nors adaptacija užtruko beveik dvejus metus ir teko patirti patyčių, pamažu susirado draugų ir geriau suprato kalbą bei vietinę kultūrą.

Tomas, būdamas prastas mokinys, ypač iš matematikos, neturėjo didelių svajonių, tačiau domėjosi lėktuvais. Skrydis į Kanadą paliko neišdildomą įspūdį. Su draugais jis dažnai lankydavosi oro uoste stebėti lėktuvų, žaidė kompiuteriniais lėktuvų simuliatoriais. Patėvis pastebėjo šį susidomėjimą ir, kai Tomui buvo septyniolika, paklausė, ar jis nenorėtų išbandyti skrydžio. Pirmas pakilimas į dangų su instruktoriumi vietinėje pilotų mokykloje jį pakerėjo, ir po to jis atrado gyvenimo tikslą. Netrukus gavo piloto mėgėjo licenciją.

Profesionalaus piloto karjera Lietuvoje ir tarptautinėje arenoje

Tomas mokėsi ir gyveno Kanadoje, o vasarodavo Lietuvoje su vaikystės draugais. Visada norėjo grįžti į tėvynę. 2005-ųjų vasarą Lietuvoje sutiko giminaitį, dirbusį „AirBaltic“ kompanijoje, kuris pasakė, kad turint komercinio piloto licenciją, darbas bus garantuotas, nes Lietuva ką tik buvo įstojusi į Europos Sąjungą ir aviacijos rinka sparčiai augo. Baigęs koledžą ir gavęs profesionalaus avialinijų piloto licenciją, po dešimties Kanadoje praleistų metų grįžo į Lietuvą. Prireikė laiko konvertuoti kanadietišką licenciją į lietuvišką, ir galiausiai jis sėdo prie Lietuvos avialinijoms priklausiusio „Saab 2000“ šturvalo.

Po metų skraidymo, 2008-ųjų krizės metu, nacionalinis vežėjas bankrutavo, ir Tomas liko be darbo. „Saab 2000“ modeliai nebuvo paklausūs tarptautinėje rinkoje, todėl rasti darbą buvo sunku. Su kolegomis savo lėšomis įgijo „Boingo 737“ kvalifikaciją ir 2009 metais įsidarbino „AirBaltic“ kompanijoje antruoju pilotu. 2018 metais perėjo dirbti į „Wizz Air“, o per pandemiją buvo praradęs darbą, bet vėl grįžo į „Wizz Air“ trumpam, nes nepatiko bazė Rumunijoje, iš kurios buvo sunku grįžti namo. Šiuo metu dirba lietuviškoje kompanijoje, užsiimančioje užsakomaisiais reisais, skraidydamas į Turkiją, Egiptą, Tenerifę, Bulgariją, Juodkalniją, Graikiją, Vokietiją ir kitas šalis.

Gyvenimo skrydis: Atlanto perplaukimas mažu lėktuvu

Pilotai virš debesų galvoja apie naujus dalykus, norą veikti ką nors nepatirta, ypač kai geras oras ir puiki komanda. Šią vasarą 39 metų pilotas Tomas mažu vienmotoriu keturviečiu „Cessna“ lėktuvu perskrido Atlantą. Daug metų skraidydamas keleiviniais lėktuvais į Kanadą virš Islandijos ir Grenlandijos, jis visada norėjo pamatyti tuos kraštus iš arti. Tai ir paskatino įveikti šį maršrutą mažu lėktuvėliu.

Atlanto vandenynas labai permainingas, todėl skrydis truko beveik mėnesį, nes ne kartą teko leistis ir laukti geresnių oro sąlygų. Kelionė į vieną pusę ir atgal truko po dvi savaites. Pasirengimas bene įspūdingiausiai gyvenimo kelionei truko ilgai, didelis dėmesys buvo skirtas saugumui. Lėktuvas buvo pilnas gelbėjimo įrangos: plaustas, specialus kostiumas ištverti šaltame vandenyje, gelbėjimosi liemenės, signalinės raketos, fakelai, avarinis švyturys, palydovinis telefonas, du nešiojami švyturiai. Nors artimieji nerimavo, noras tai padaryti persvėrė nerimą, o žmona Jolanta palaikė šią idėją. Labiausiai įstrigo Atlanto dydis - pakibus mažame lėktuvėlyje virš vandens, suvoki, koks milžiniškas yra vandenynas.

Pilotas Donatas Povilionis ir vaikų darželio „Puriena“ auklėtiniai

Panevėžio lopšelio-darželio „Puriena“ priešmokyklinio ugdymo pedagogės, auklėtojos ekspertės Jolantos Aleknavičiūtės iniciatyva, darželio auklėtinius aplankė ir daug žinių apie savo darbą perdavė buvęs šio darželio auklėtinis - „airBaltic“ lėktuvo pilotas Donatas Povilionis. Jis pasakojo apie savo vaikystę, apie tai, jog nuo tada jau domėjosi aviacija, parašiutais, ir kaip tai peraugo į rimtesnius dalykus. Baigęs aviacijos mokyklą, tapo pilotu.

Vaikai klausinėjo apie lėktuvo greitį, ką galima daryti lėktuve. Donatas Povilionis jiems palinkėjo gražios dienos nutupdžius orlaivį. Darželio direktorė Zita Kuncienė padėkojo svečiui ir įteikė padėką. Tai buvo puiki patirtis tiek vaikams, tiek ir tėveliams, nes jie klausė vaikų, ką sužinojo apie piloto profesiją. Donatas Povilionis akcentavo, kad norint tapti pilotu reikia turėti tinkamo „bagažo“, sportinio pasiruošimo, geros sveikatos ir didžiulio siekio.

tags: #mes #padangiu #pilotai