Didžiausios automobilių avarijos ir jų priežastys

Automobilių avarijos yra neatsiejama eismo dalis, kuri gali turėti tragiškų pasekmių. Šiame straipsnyje apžvelgiamos vienos didžiausių ir skaudžiausių automobilių avarijų istorijoje, analizuojamos jų priežastys ir pateikiama statistika apie avaringumą Lietuvoje ir pasaulyje.

Tragiškos avarijos keliuose ir lenktynių trasose

Istorija mena ne vieną didelio masto avariją, kuri nusinešė daugybę gyvybių ir padarė didžiulę žalą.

Masinė avarija Vokietijos greitkelyje (2009 m.)

2009 metų viduryje Vokietijos greitkelyje įvyko viena didžiausių masinių avarijų istorijoje, kurioje susidūrė net 259 automobiliai. Nelaimę lėmė smarkus lietus ir didelis leistinas greitis, būdingas Vokietijos autobanams. Avarijoje sunkiai sužeisti 66 žmonės, o eismo įvykio likvidavimo darbai kainavo 2,5 mln. dolerių.

Milano „Ferrari Enzo“ avarija (2005 m.)

2005 metų spalio popietę Milane įvyko tragiška avarija, kai 41 metų vairuotojo „Ferrari Enzo“ lėkė net 257 kilometrų per valandą greičiu. Transporto priemonė tapo nevaldoma, smūgis buvo toks stiprus, kad vairuotojas žuvo iš karto, o automobilis pažiro gabalais. Milijono dolerių vertės automobilį jis pavojingai vairavo ir likus dienai iki tragedijos.

„Grand Prix“ avarija Pietų Afrikos Respublikoje (1977 m.)

1977 metais per „Grand Prix“ lenktynes Pietų Afrikos Respublikoje tragiškai žuvo lenktynininkas Tomas Pryce‘as. Lenktynių metu į bėdą pateko ir liepsnomis apsipylė kito sportininko automobilis, jis sustojo kelio pakraštyje. Prie jo skubėjo du ugniagesiai. Per kelią skubantį devyniolikmetį mirtinai pertrenkė 321 kilometro per valandą greičiu lėkęs T. Pryce‘as. Neišgyveno ir pats T. Pryce‘as - jo galvą sutraiškė tragiškai žuvusio ugniagesio neštas gesintuvas.

„Ferrari 360“ avarija Prancūzijos Modenos mieste (2004 m.)

Ši siaubinga avarija įvyko 2004 metais Prancūzijos Modenos mieste. „Ferrari“ vairuotojas užmiesčio keliu skriejo 209 kilometrų per valandą greičiu. Spėjama, kad vyras norėjo padaryti įspūdį savo merginai. Automobilis, kurio vairuotojui nepavyko suvaldyti, rėžėsi į elektros stulpą, nutraukė laidus ir lūžo pusiau. Laimei, tiek vairuotojas, tiek jo mylimoji per stebuklą liko gyvi.

Egipto „Lamborghini“ avarija

Prabangus „Lamborghini“, kainavęs 350 tūkst. dolerių, į avariją pateko naujo savininko rankose išbuvęs vos šešias dienas. Jis net nebuvo spėjęs transporto priemonės apdrausti. Šeimininkas, norėdamas išbandyti naujo žaisliuko galią, leidosi į bandomąjį važiavimą. Egipto greitkeliu jis lėkė 241 kilometro per valandą greičiu ir rėžėsi į greitai važiavusį vilkiką. Iš „Lamborghini“ liko tik metalo laužas, tačiau vairuotojui pasisekė išgyventi.

„Grand Prix“ avarija San Marine (1994 m.)

Vienu iš sėkmingiausių „Formulės 1“ lenktynininkų laikytas Ayrtonas Senna 1994 metais tragiškai žuvo per „Grand Prix“ lenktynes San Marine. Lenktynėse pirmavęs A. Senna staiga nesuvaldė savo bolido ir nuvažiavo nuo trasos. Spėjama, kad avarijos priežastimi galėjo tapti vairo veleno gedimas. Po tragedijos „Formulė 1“ vadovybė patvirtino naujus saugos standartus, padėjusius užtikrinti, jog tokių nelaimių trasose nebūta jau 20 metų.

Daitonos trasos avarija (NASCAR Nationwide Series)

Didžiulė masinė avarija įvyko Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinio „NASCAR Nationwide Series“ čempionato lenktynėse, garsioje „Daitona International“ trasoje. Incidentas kilo, kai varžybų favoritas Reganas Smithas bandė uždaryti trajektoriją Bradui Keselowskiui. Susilietę automobilių korpusai ėmė suktis lenktynių trasoje, o į juos iškart įsirėžę vienas po kito dužo iš paskos važiavusių sportininkų automobiliai. Po kelių šoninių smūgių į orą pakilo pirmenybių debiutanto Kyle'o Larsono lenktyninis „Chevrolet Camaro“, kuris, slysdamas šonu ir trankydamasis į trasą nuo žiūrovų skiriančią metalinę tvorą, sėte sėjo įvairias detales, virtusias duženomis. Apsauginė tvora sulaikė tik nedidelę dalį ore skraidančių nuolaužų, o kitos žiro tiesiai į pilnas tribūnas. Nuo automobilio atitrūkęs ratas taip pat pateko į žiūrovus. Incidento metu laužu virto 12 automobilių, nukentėjo 33 žiūrovai, du iš jų kritinės būklės išgabenti į ligoninę. Nepaisant grėsmingo incidento, rimtesnių traumų nepatyrė nė vienas sportininkas, o pergalė šiose lenktynėse pripažinta Tony Stewartui, nors pergalės šampano jam neteko ragauti. Atšaukta buvo ir nugalėtojų apdovanojimo ceremonija. „NASCAR Nationwide Series“ vadovai ir teisėjai itin atidžiai išnagrinėjo visas incidento detales ir nusprendė, ar reikia skubiai imtis neatidėliotinų priemonių geresniam lenktynių saugumo užtikrinimui. Daitonos aidai pasiekė ir Europą, o Tarptautinės automobilių federacijos (FIA) prezidento Jeano Todto iniciatyva lenktynių saugumo klausimus papildomai nagrinėjo ir FIA varžybų saugos komitetas.

Le Mano lenktynių katastrofa (1955 m.)

Didžiausia katastrofa automobilių sporte įvyko 1955 metų birželio 11-ąją, kai Prancūzijoje rengiamos garsiosios Le Mano lenktynės nusinešė 83 gyvybes, per 120 žmonių buvo sužeista, iš kurių beveik pusė - labai sunkiai. Visi jie - vienos, skaudžiausios automobilių sporte nelaimės aukos. Tądien 49 metų pilotas Pierre‘as Eugene Alfredas Bouillinas (žinomas kaip Pierre Leveghas), vairuodamas galingą aštuonių cilindrų „Mercedes 300 SLR“ ir skriedamas 250 km/val greičiu, užkliudė prieš jį važiavusio, tačiau staigiai pristabdžiusio būsimojo pasaulio čempiono Maiko Hotorno automobilį. P. Levegho „Mercedes“, atsitrenkęs į netikėtą kliūtį, pakilo į orą ir nuskriejęs ore pusšimtį metrų įsirėžė į žiūrovų pilną tribūną. Bolidas pažiro į smulkiausias dalis, kurios, įgavusios nemenką pagreitį, tarsi peiliu raižė lenktynes stebėjusius žiūrovus. Variklis nulėkė į kitą pusę, ratai - irgi pažiro skirtingomis kryptimis, tačiau pražūtingiausių pasekmių turėjo sprogęs degalų bakas ir akimirksniu tribūnas apgaubusi ugnis. Žuvo ne tik pats lenktynininkas P. Leveghas, bet ir 82 žiūrovai, daugybė jų iš lenktynių vėliau į namus sugrįžo sunkiai sužaloti. Ši tragedija susilaukė didžiulio atgarsio ir ilgai buvo minima kaip „avarija, vos nesužlugdžiusi automobilių sporto“. Pasipylė reikalavimai apskritai uždrausti lenktynes. Kai kuriose šalyse taip ir įvyko. Pirmiausia bažnyčios vadovybės spaudimo neatlaikė Šveicarijos valdžia. Tais pačiais 1955-aisiais buvo atšauktos Prancūzijos, VFR, Ispanijos „Grand Prix“, 1000 km lenktynės Niurburgringe ir net garsiosios „Pan American“. Netrukus Meksikos prezidentas uždraudė šalies teritorijoje rengti automobilių lenktynes bendro naudojimo keliuose ir taip galutinai palaidojo gražias tradicijas čia įgijusius ralius. Le Mano lenktynių organizatoriai buvo priversti patvirtinti atskiras taisykles, apribojančias sportinių automobilių variklių darbo tūrį iki 2,5 litro, įvesti kuro sunaudojimo normas ir kitas dirbtines kliūtis, turėjusias pažaboti automobilių greitį. Tačiau garsiosios automobilių lenktynės prarado pasaulio čempionato statusą.

Markizo De Portago klaida (1957 m.)

Kai Le Mano tragediją pamažu jau ėmė dengti užmaršties dulkės, gerą kaušą žibalo į vos berusenusį aistrų laužą vėl pliūptelėjo portugalų markizas De Portago, talkinamas anglų navigatoriaus Eddy Nelsono. Šis duetas 1957 metų garsiosiose „Tūkstančio mylių“ lenktynėse vairavo gamyklinės komandos „Ferrari“. Sutapimas, tačiau ir šiam ekipažui važiuojant 250 km/val. greičiu užsiblokavo perkaitęs vienas bolido ratas. Lenktynininkas nesuvaldė automobilio, ir šis vėl rėžėsi į varžybas žiūrėjusią minią. 11 žuvusių vietoje ir dešimt sužeistų - tokios šios irgi vienos skaudžiausių avarijų pasekmės. Iškart po šios tragedijos Italijos valdžia taip pat uždraudė automobilių lenktynes bendro naudojimo keliais. Taigi, pokario metais automobilių sporto viršūne laikytos didžiosios Europos kelių varžybos liko istorija, o lenktynės persikėlė į visiškai uždaras įvairaus ilgio trasas.

„Indianapolis 500“ lenktynės ir benzino eros pabaiga (1964 m.)

Eddie Sachsas, laimėjęs daugelį lenktynių įvairiuose Amerikos čempionatuose, mėgo kartoti: „Jei neįstengi laimėti, bent važiuok įspūdingai“. E. Sachsas žuvo po susidūrimo su Dave‘u MacDonaldu 1964 metais „Indianapolio 500“ lenktynėse. D. MacDonaldo bolidas sudužo ir užsiliepsnojo, o E. Sachsas bandė neužkliudyti trasa priekyje slystančio varžovo automobilio, tačiau nepavyko. Atsitrenkus sprogo ir E. Sachso automobilis. Sportininkas žuvo, nors patyrė tik keletą nedidelių nudegimų. Šis incidentas užbaigė benzino erą „Indianapolis 500“ lenktynėse. Nuo 1965 m. čia naudojamas tik metanolis.

Automobilių avarijos pasaulyje ir Lietuvoje

Automobilio vairavimas yra saugesnis nei kada nors anksčiau dėl tokių funkcijų kaip saugos diržai, oro pagalvės ir elektroninės stabilumo kontrolės. Tačiau avarijos vis dar sudaro reikšmingą mirčių priežastį visame pasaulyje.

Pasaulinė avarijų statistika

Mičigano universiteto mokslininkai, remdamiesi naujausia statistika, sudarė žemėlapius, atspindinčius mirčių automobilių avarijose mastą. Šie duomenys atskleidžia, kad visame pasaulyje mirčių skaičius automobilių avarijose sudaro 1/6 visų mirčių, kurias sukelia bendrosios sveikatos problemos, pavyzdžiui, širdies bei kraujagyslių ligos. Pasaulio vidurkis yra 18 mirčių 100 000 gyventojų. Šalys, kuriose žūva daugiausiai (pirmauja Namibija), pažymėtos raudonai, o saugiausios (pirmauja Maldyvai) - žaliai.

Mirčių dėsningumo duomenys atspindi žmonių gyvenimo būdą. Besivystančiose šalyse, kuriose žmonės gauna mažesnes pajamas, avarijose žūva palyginus daugiau žmonių. Tačiau turtingesnėse tautose vyrauja mirtys, sukeltos širdies ligų, vėžio, nutukimo. Net 21-oje Afrikos šalyje, nuo Namibijos iki Tanzanijos, autoavarijose žuvo dvigubai daugiau žmonių, nei nuo vėžio.

Tarp OECD šalių narių santykinai pavojingiausios šalys vairavimui yra JAV ir Pietų Korėja.

Lietuvos avarijų statistika ir avaringiausios markės

Natūralu, kad daugiausiai į eismo įvykius patenka tos markės automobilių, kurių keliuose yra daugiausiai. Tačiau skaičiuojant procentaliai nuo automobilių skaičiaus, rezultatai - jau kiti. Draudikai sutartinai tikina, kad į avarijas procentaliai dažniausiai patenka tam tikrų markių automobiliai.

• „Lietuvos draudimo“ duomenimis, daugiausia eismo įvykių sukelia tų automobilių vairuotojai, kurių Lietuvoje yra daugiausiai: „Volkswagen“, „Audi“, „Opel“. Po jų seka „Toyota“, BMW. Vis tik, skaičiuojant proporcingai privalomuoju draudimu apdraustų automobilių kiekiui, dažniausiai į avarijas patenka BMW, „Mercedes“, „Toyota“, „Mazda“, „Peugeot“ automobiliai.
• Dvejų metų BTA duomenys rodo, kad dažniausiai į eismo įvykius patenka BMW vairuotojai, tada rikiuojasi „Toyota“ ir „Mercedes“ automobilių savininkai.
• Įmonė „CarVertical“, ištyrusi beveik 1 mln. automobilių istorijos ataskaitų, nustatė, kad dažniausiai į eismo įvykius patenka japoniški automobiliai: pirmoji vieta teko Lexus modeliams (GS, CT, NX), nuo kurių nedaug atsilieka Subaru automobiliai. Šių transporto priemonių avaringumas vidutiniškai siekia net 48,1 ir 47,5 proc. Tikėtina, kad vairuotojai per daug pasikliauja šių automobilių saugos sistemomis ir neįvertina kelyje pasitaikančių rizikų.
• Lietuvoje statistika šiek tiek skiriasi ir atitinka populiarius stereotipus. Prieš kelerius metus buvo paskaičiuota, kiek iš 100 to paties modelio automobilių patenka į avarijas. Skaičiai parodė, kad „garbinga“ pirmoji vieta tenka BMW markės automobiliams: BMW 530D ir BMW 530 avarijų dažnis atitinkamai siekė 8,5 ir 8,4 proc.
• „Lietuvos draudimo“ duomenimis, vien per 2023 m. fiksuota 7 180 BMW markės automobilių avarijų, 2024 m. per pirmąjį pusmetį - 3 201. BMW, kaip avaringiausia markė, nurodoma kone visose amžiaus grupėse nuo 18 iki 55 m. Antroje vietoje pagal avaringumą - „Volkswagen“ su 5 856 avarijomis 2023-iaisiais ir 2 563 šiemet per pirmąjį pusmetį. Trejetuką uždaro „Toyota“ su 4 667 avarijomis praėjusiais metais ir 2 237 incidentais š. m.
• Draudimo bendrovė BTA skaičiuoja, kad dažniausiai į avarijas patenka „Toyota“ markės automobiliai. 2023-2024 m. fiksuoti 5 702 žalų atvejai.
• Remiantis draudimo bendrovės „If“ statistika, daugiausia avarijų 2023-2024 m. patyrė „Volkswagen“ markės automobilių vairuotojai - 2 528.

Veiksniai, lemiantys avaringumą

ERGO „Insurance“ SE Lietuvoje Transporto priemonių draudimo skyriaus vadovas Rimvydas Pocius teigia, kad draudimo rizika vertinama pagal daugelį kriterijų. Didesnę riziką turi tokie automobiliai, kai sutampa didžiausios rizikos faktoriai, pavyzdžiui, maža vairuotojo patirtis ir galingas automobilis, intensyviai veiklai naudojama transporto priemonė ir didžiųjų miestų regionas. Todėl išrinkti nuostolingiausią automobilio markę sudėtinga. Dažniausiai nuostolingiausi tokie automobiliai, kurie eksploatuojami intensyviai ir vairuojami neatsakingai.

„Kol automobiliai nėra savaeigiai, tol didžiausias rizikos faktorius yra žmogiškasis faktorius, nes didžioji dalis įvykių įvyksta dėl vairuotojo klaidų ir tik maža dalis dėl automobilio techninio stovio“, - teigia R. Pocius.

Automobilių ekspertas ir buvęs lenktynininkas Stasys Brundza teigia, kad BMW markės automobilių didelis avaringumas nenustebino. Pasak jo, tai gali lemti kelios priežastys: BMW yra pozicionuojamas kaip sportiško, veržlaus ir energingo jaunimo automobilis. Dėl ženklesnio kainos kritimo, galingus naudotus BMW galima įsigyti pigiau, palyginti su „Audi“ ar „Mercedes“. Jaunimas, neturėdamas pakankamai patirties ir kvalifikacijos, ypač vairuodamas galingus automobilius, nesugeba su jais susitvarkyti.

Psichologinis poveikis taip pat vaidina svarbų vaidmenį. Pavyzdžiui, raudona spalva asocijuojasi su energija, greičiu ir agresyvumu, todėl raudoni automobiliai sudaro net 60 % patekę į eismo įvykius. Dažnai raudona spalva naudojama sportiniuose modeliuose, kurie natūraliai eksploatuojami intensyviau.

Tyrimai rodo, kad nedideli miesto automobiliai, tokie kaip „Fiat“, „Peugeot“ ir „Renault“, rečiau patenka į eismo įvykius. Šių gamintojų transporto priemonės yra pigios ir ekonomiškos, todėl jų vairuotojai retai viršija greitį ar agresyviai vairuoja.

S. Brundza, vertindamas tai, kad vokiečių gamybos „Audi“ ir „Volkswagen“ transporto priemonės patenka tarp avaringiausių markių Lietuvoje, siūlė atkreipti dėmesį į minėtų markių automobilių amžių ir techninę būklę. „Jie yra pigūs, naudoti automobiliai, kurių vidurkis amžiaus yra daugiau negu 15 metų“, - aiškino buvęs lenktynininkas. Jis taip pat atkreipė dėmesį į detalių kokybę, nes didelis šių markių transporto priemonių parkas Lietuvoje lemia didelę neoriginalių, neretai nekokybiškų detalių rinką, o tai prisideda prie avaringumo.

Brangiausi remontai po avarijų

Kalbant apie patirtų avarijų išlaidas, prabangūs automobiliai yra visiškai kitame lygyje. „Ferrari“ ir „Lamborghini“ vairuotojams avarijos kainuoja brangiausiai. Vidutinė „Ferrari“ žala siekia 94 149 eurus, o „Lamborghini“ - 64 608 eurus. Net ir nedidelio nubrozdinimo sutvarkymas gali kainuoti krūvas pinigų. Toliau rikiuojasi „Tesla“ (14 320 eurų), „Dodge“ (9522 eurai) ir „Porsche“ (8588 eurai). Vidutinė „BMW“ patiriama žala siekia 3994 eurus, „Volkswagen“ - 3539 eurus, „Toyota“ - 3011 eurų.

Draudimo bendrovė „If“ vieną didžiausių žalų fiksavo „Porsche“ markės automobiliui - 72 tūkst. eurų. ERGO Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas nurodė, kad šiais metais didžiausi transporto priemonėms padaryti nuostoliai, bendrovės turimais duomenimis, siekė nuo 40 tūkst. iki 100 tūkst. eurų. Pusė šių transporto priemonių - vokiškų markių automobiliai.

Automobilių avarijų priežastys Lietuvoje

Pirmąjį šių metų ketvirtį oficiali eismo įvykių statistika atskleidžia nemalonią tendenciją - avarijų ir incidentų skaičius Lietuvos keliuose auga. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, avarijų skaičius išaugo 17 proc., o sužeistųjų skaičius 24 proc., rodo Transporto kompetencijų agentūros (TKA) duomenys. Ekspertai išskiria penkias svarbiausias autoavarijų priežastis, kurios turi didžiausios įtakos avaringumui šalies keliuose:

1. Nesaugus greitis ir nepaisoma pirmumo teisė

Remiantis TKA duomenimis, pirmąjį metų ketvirtį net 50 proc. visų mirtinų eismo įvykių lėmė leistino greičio viršijimas ir nepasirinktas saugus greitis. Palyginus su 2024 m., dėl nesaugaus greičio mirtimi baigėsi mažiau, 36 proc. eismo įvykių, tad šiais metais fiksuojama blogėjanti situacija. „Kalbant apie žūtis keliuose, būtent greitis dažniausiai tampa lemtingu veiksniu, turinčiu tragiškų pasekmių. Net ir nedidelis greičio viršijimas gerokai padidina avarijos sunkumą, todėl vairuotojai turi suprasti − greičio jėga gali turėti labai pražūtingų pasekmių kelyje“, - sako Giedrius Petrikas, „Lietuvos draudimo“ transporto žalų skyriaus vadovas.

Pirmenybės taisyklių nesilaikymas, kuris yra kitas dažnai pasitaikantis pažeidimas, tapo dažniausia eismo dalyvių sužalojimų priežastimi, rodo TKA duomenys. „Tai yra ne tik kelių eismo taisyklių pažeidimo, bet ir eismo kultūros problema - ypač aktuali sankryžose, žieduose, posūkiuose ar išvažiuojant iš šalutinių kelių. Šiuo atveju svarbu ne tik eismo taisyklių išmanymas, bet ir pagarba kitiems eismo dalyviams. Dėl neatsakingo elgesio dažnai nukenčia ir pėstieji, dviratininkai, paspirtukų naudotojai - tie, kurie kelyje yra labiausiai pažeidžiami“, - pažymi G. Petrikas.

2. Vairavimas išgėrus

Alkoholio vartojimas prieš sėdant prie vairo vis dar išlieka viena iš opiausių problemų Lietuvos keliuose. TKA duomenimis, šių metų sausio-kovo laikotarpiu dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko 22 avarijos, kurių metu žuvo 3 žmonės, o 24 buvo sužeisti. „Statistika rodo, kad net ir sumažėjus tokių įvykių skaičiui (pernai fiksuoti 28 atvejai), jų pasekmės dažnai būna ypač skaudžios: neblaivūs vairuotojai dažniau praranda automobilio kontrolę, neadekvačiai įvertina situaciją kelyje, o jų reakcijos laikas reikšmingai ilgėja. Žinoma, tai nėra vien taisyklių pažeidimas - tai atsakomybės už save ir kitus visuomenės narius stoka“, - teigia ekspertas.

3. Pėsčiųjų kaltė

G. Petrikas taip pat pastebi, jog nors vairuotojai dažnai kaltinami dėl pėsčiųjų sužeidimų, statistika rodo ir kitą pusę. 17 proc. sužeidimų eismo įvykiuose įvyko dėl pačių pėsčiųjų kaltės, kuomet jie nepaisė kelių eismo taisyklių, pavyzdžiui, kirto kelią ne per perėją ar degant draudžiamam šviesoforo signalui. „Eismo saugumas nėra vien vairuotojų reikalas. Tai bendra visų eismo dalyvių atsakomybė elgtis atsakingai, būti matomiems, budriems ir neprovokuoti rizikingų situacijų. Pėstieji taip pat turi pareigą stebėti eismą, laikytis taisyklių ir suprasti,kad neatsakingas jų elgesys gali turėti tiesioginių pasekmių“, - sako G. Petrikas.

4. Saugaus atstumo nepaisymas

Saugaus atstumo nesilaikymas dažniausiai fiksuojamas intensyvaus eismo metu, ypač didmiesčiuose ir greitkeliuose - ši priežastis pirmąjį metų ketvirtį lėmė 16 proc. sužeidimų avarijų metu. „Nors tokios avarijos rečiau būna mirtinos (5 proc. atvejų), jos dažnai sukelia „grandininius“ susidūrimus, automobilių apgadinimus ir žmonių sužalojimus. Tai ypač pastebima spūstyse, prie šviesoforų ar intensyvaus eismo metu, kai vairuotojai nespėja sureaguoti į netikėtą stabdymą. Tokie eismo įvykiai dažnai baigiasi ne tik automobilių pažeidimais, bet ir kaklo, nugaros ar stuburo traumomis, kurios gali turėti ilgalaikių pasekmių sveikatai“, - teigia ekspertas.

G. Petrikas pabrėžia, kad net ir nedidelė avarija gali turėti nemalonių padarinių - nuo nenumatytų finansinių išlaidų iki ilgo automobilio remonto laikotarpio ar mobilumo praradimo. Šiuo metu „Lietuvos draudimas“ suteikia pakaitinį automobilį ir turintiems privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą, net jei vairuotojas pats kaltas dėl avarijos, taip siekiant išvengti mobilumo trikdžių.

Išvados

Avarijos - tai ne tik technikos, bet ir žmogaus elgesio rezultatas. Automobilio markė gali turėti tam tikrą reputaciją, tačiau svarbiausia - kaip mes vairuojame. Vairuokite atsakingai - nesvarbu, ar tai „Porsche“, ar „Peugeot“.

tags: #didziausios #automobiliu #avarijos