Šiuolaikiniame verslo pasaulyje, kuris nuolat kinta ir kelia vis didesnius reikalavimus, įmonės vadovo vaidmuo tampa ne tik prestižiniu, bet ir itin atsakingu. Deja, ne visada pakankamai dėmesio skiriama galimoms rizikoms, ypač susijusioms su finansiniais pažeidimais. Už tam tikrus finansinius sprendimus ar neveikimą, įmonės vadovas gali atsakyti ne tik įmonei, bet ir asmeniniu turtu, o tam tikrais atvejais netgi susidurti su baudžiamąja atsakomybe. Įmonės vadovo atsakomybė už finansinius pažeidimus yra tema, kurią privalo puikiai išmanyti kiekvienas vadovas ir akcininkas Lietuvoje. Nesvarbu, ar esate patyręs direktorius, ar tik pradedate savo karjerą, supratimas apie šias atsakomybės ribas gali apsaugoti jus ir jūsų verslą nuo skaudžių pasekmių.
Dabartinė buhalterinės apskaitos reforma daugeliui vis dar atrodo keista ir nevisiškai suprantama. Viena vertus, jau seniai nebuvo skelbiama apie kokius nors kardinalius finansinės buhalterinės apskaitos pakeitimus, kurie dabartinio mokesčių sąstingio fone netgi įvardijami reforma. Antra vertus, ir dabar, jai jau įsibėgėjus, nedaroma bent kiek rimtesnių šios buhalterinės apskaitos rūšies taikomų būdų, t. y. jos metodikų, pakeitimų, nekalbant jau apie metodologinius pokyčius. Dabartinė reforma iš esmės yra buhalterinės apskaitos organizavimo, bet ne pačios buhalterinės apskaitos pertvarkymas, o kiekvienos veiklos organizavimas reiškia pareigų (taigi ir atsakomybės) paskirstymą, taip pat aiškų nurodymą, kaip turi būti vykdomi darbai ir kas juos privalo atlikti.
Įmonės vadovo pareigos ir atsakomybės
Įmonės vadovas, dažnai vadinamas direktoriumi, yra pagrindinis fizinis asmuo, kuris organizuoja ir vykdo įmonės veiklą, atstovauja jai ir priima strateginius sprendimus. Šios pareigos apima ne tik sėkmę, bet ir didelę atsakomybės naštą. Doc. dr. teigia, kad daugelio vadovų teiginys: „nesu apskaitos specialistas, todėl samdau buhalterį, kuris ir turi už viską atsakyti, kas vykdoma šioje srityje“ tėra atlaidi šypsena. Vargu bau! Šitaip galima nebent ramintis patiems. Tačiau tokių nusistebėjimų įtikinti savo nekaltumu teismą tikrai nepakaks. Būtent įmonių vadovai traukiami administracinėn, o dar dažniau - baudžiamojon atsakomybėn už buhalterinės apskaitos reikalavimų pažeidimus. Patinka tai jiems ar ne, bet tam yra pagrindas.
Apskaitos ir mokesčių politikos formavimas
Pirmiausia reikia pažymėti, kad dabar apskaitos ir mokesčių politiką (AMP) koreguos ne visi, nes kai kurios įmonės šį itin svarbų vidaus reglamentą apskritai parengs ir tvirtins pirmą kartą. Beje, tai bus ne tik naujai įsisteigusios įmonės. Kai kurie vadovai, pasikliovę nekvalifikuotų konsultantų aiškinimais, šio kiekvienai įmonei svarbaus vidaus reglamento apskritai nepriimdavo arba apsiribodavo vos kelių puslapių apimtimi, kas iš esmės tolygu tokio teisės akto nebuvimui. Rengti neišsamią ir nevisavertę AMP dabartinėmis sąlygomis yra ne tik per didelė prabanga, bet ir milžiniška grėsmė tiek įmonių vadovams, tiek ir buhalteriams. Tokių atvejų vis mažėja, nes vis dažniau susiduriama su teismų praktika, kai už apskaitos ir mokesčių politikos neparengimą tam tikromis aplinkybėmis įmonės ir jų vadovai realiai nubaudžiami.
Pagal dabartinius teisės aktus (FAĮ, 1-asis VAS, 7-asis VAS ir kt.), įmonės vadovas yra atsakingas už įmonės apskaitos ir mokesčių politikos nuostatų laikymąsi, nes šiuo vidaus norminiu aktu ir reglamentuojami apskaitos principai, metodai ir taisyklės, pagal kuriuos tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita, rengiamos išorinės bei vidinės ataskaitos ir apskaičiuojami mokesčiai. Be abejo, tik subjekto vadovas, vykdydamas šią valstybės ir įmonės savininkų jam deleguotą prievolę, gali ir turi parinkti apskaitos bei mokesčių politiką, privalo ją įgyvendinti, atsižvelgdamas į konkrečias sąlygas, veiklos pobūdį ir, suprantama, vadovaudamasis teisės aktais. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 9 straipsnį, įmonės vadovas turi parinkti įmonės apskaitos politiką ir ją įgyvendinti, atsižvelgdamas į konkrečias sąlygas, verslo pobūdį ir vadovaudamasis apskaitos standartais.
Apskaitos ir mokesčių politikos vaidmuo ypač didelis, įgyvendinant FAĮ deklaruojamos vidaus kontrolės sistemos realizavimą įmonėje. Ši sritis reglamentuojama FAĮ 2 str. 21 dalyje ir 13 str. 1 d. 4 punkte, o jos įgyvendinimo priemonės aprašomos atitinkamose AVNT rekomendacijose. Apskaitos ir mokesčių politikoje reikia aiškiai apibrėžti, kada atitinkamos rūšies turto, nuosavybės ar įsipareigojimų bei pajamų ir sąnaudų objektai pripažįstami apskaitoje, kaip įvertinami ir grupuojami, kokiose sąskaitose, jeigu reikia, ir kaip registruojami, kaip dokumentuojami ar fiksuojami kitokiais būdais. LR finansinės apskaitos įstatyme tai įvardijama ūkinių operacijų registravimo ir įvertinimo tvarka, kurią nustatyti privalo įmonės vadovas.
Viena vertus, valdžia kelia dažnai griežtus ir sunkiai įgyvendinamus reikalavimus apskaitos informacijai, antra vertus, vis mažiau reglamentuoja tos informacijos formavimo būdus, todėl šitą privalo atlikti pati įmonė. Apskaitos ir mokesčių politikoje taip pat prasminga reglamentuoti daugelį buhalterinių darbų, nebūtinai atliekamų pačiame buhalterijos padalinyje, organizavimo klausimų.
Svarbu! Poįstatyminiuose valdžios aktuose reikalaujama, kad įmonės parengtų finansinės apskaitos politiką. Kartu akcentuojama, kad šiame vidaus reglamente įmonės turi apibrėžti tai, kas vienareikšmiškai nereglamentuojama arba apskritai nenorminama valstybės lygmeniu. Įmonės AMP labai svarbu aptarti ir teisingai atspindėti visus atliekamus politikos pakeitimus. To reikia ne tik dėl įmonės vadovo, pačių apskaitą tvarkančių asmenų (ATA), bet ir dėl finansinių ataskaitų išorinių vartotojų, nes jie turi žinoti, dėl kokių priežasčių pasikeitė įmonės veiklos rezultatai ar kiti atskaitomybės rodikliai: dėl to, kad įmonės veikla buvo sėkminga ar nesėkminga, ar todėl, kad įmonės vadovas pakeitė tų rodiklių apskaičiavimo metodiką.
Atsakomybės tipai vadovui
Vadovo pareigybė ypatinga tuo, kad, skirtingai nei paprastas darbuotojas, jis gali būti traukiamas ne tik drausminėn ar materialinėn atsakomybėn, tačiau už teisės aktais numatytų pareigų nevykdymą vadovas gali būti traukiamas ir administracinėn ar net baudžiamojon atsakomybėn.
- Drausminė atsakomybė: gali būti taikoma už šiurkščius darbo pareigų pažeidimus.
- Civilinė atsakomybė: kyla tada, kai įmonės vadovas, pažeisdamas savo pareigas, padaro žalos pačiai įmonei. Tai gali nutikti dėl nerūpestingumo, aplaidumo, netinkamų sprendimų priėmimo ar pareigų nevykdymo. Ji sietina su akcininkų teise pareikšti ieškinį vadovui dėl visiško žalos, atsiradusios dėl vadovo pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, atlyginimo. Pavyzdžiui, jei vadovas, neįvertinęs rizikų, sudaro įmonei nuostolingą sandorį, nelaiku imasi veiksmų bankroto atveju ar tiesiog nevykdo įstatymuose ir įmonės įstatuose nustatytų pareigų, dėl ko įmonė patiria finansinių nuostolių, jis gali būti patrauktas civilinėn atsakomybėn.
- Administracinė atsakomybė: atsiranda, kai vadovas pažeidžia įvairius administracinius teisės aktus, kurie reguliuoja įmonės veiklą. Ji taikoma skiriant administracines nuobaudas už administracinės teisės pažeidimus. Tokiu atveju vadovas atsako už šiame įstatyme numatytų pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą (Mokesčių administravimo įstatymas).
- Baudžiamoji atsakomybė: yra pati griežčiausia ir kyla tada, kai įmonės vadovo veiksmuose (ar neveikime) yra Baudžiamajame kodekse numatytų nusikalstamos veikos požymių. Jos sankcijos apima - teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą, baudų paskyrimą, areštą, laisvės atėmimą - gali būti taikoma už nusikaltimus finansų sistemai (tai apima tiek aplaidų, apgaulingą apskaitos tvarkymą, tiek mokesčių nesumokėjimą).
Kaip vadovui sumažinti riziką?
Suprasti atsakomybės ribas yra tik pirmas žingsnis. Antras ir svarbiausias - imtis proaktyvių veiksmų, siekiant sumažinti galimas rizikas:
- Įmonės viduje turi būti aiškiai apibrėžtos kiekvieno darbuotojo, ypač finansų ir apskaitos srities, pareigos ir atsakomybės. Pareiginiai nuostatai, vidaus taisyklės ir procedūros padeda išvengti dviprasmybių ir užtikrina sklandų darbą.
- Teisės aktai nuolat keičiasi. Svarbu reguliariai stebėti įstatymų, ypač mokesčių, buhalterinės apskaitos ir įmonių teisės, naujoves.
- Nekokybiška buhalterija yra viena pagrindinių finansinių pažeidimų priežasčių. Užtikrinkite, kad jūsų įmonėje dirbtų kvalifikuoti buhalteriai arba naudokitės patikimos išorinės apskaitos įmonės paslaugomis.
- Apsvarstykite galimybę įsigyti vadovų ir valdybos narių civilinės atsakomybės draudimą (angl. D&O - Directors and Officers liability insurance).
- Skaidrus ir atviras bendravimas su akcininkais stiprina pasitikėjimą ir sumažina konfliktų riziką.
Visiško žalos atlyginimo išimties galimybė numatyta Civiliniame kodekse, t. y. vadovo atsakomybė gali būti apribota įstatais arba sutartimi tarp bendrovės vadovo ir bendrovės. Susitarimas dėl vadovo atsakomybės apribojimo ar netaikymo už žalą, padarytą dėl tyčios ar neatsargumo, negalioja. Apribojant atsakomybę tiesioginiais nuostoliais, arba apdraudžiant vadovo civilinę atsakomybę.
Buhalterio pareigos ir atsakomybės
Aptariant galimą atsakomybę už reikalavimų, keliamų įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymui, pažeidimą, pirmiausia prisimenama buhalterio pareigybė. Tai logiška, nes būtent buhalteriai tiesiogiai atlieka darbus, susijusius su buhalterinės apskaitos tvarkymu. Analizuojant LR teisės aktų nuostatas, pastebėtina, kad pagrindinė įmonės buhalterio užduotis - pagal teisės aktų reikalavimus tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą, garantuoti buhalterinių įrašų teisingumą, užtikrinti, kad buhalterinė atskaitomybė būtų parengta laiku.
Vyriausiojo buhalterio teisinė atsakomybė
Vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir apskaitos paslaugas teikianti įmonė atsako už buhalterinių įrašų teisingumą ir finansinės atskaitomybės pateikimą laiku. Vyr. buhalteris įmonėje teisine prasme atsako tik už buhalterinių įrašų teisingumą ir finansinės atskaitomybės pateikimą laiku (Finansinės apskaitos įstatymo 11 straipsnis). Tačiau jei yra vienas įmonėje apskaitą tvarkantis darbuotojas, ir visai nesvarbu, kad jo darbo sutartyje yra nurodyta buhalteris ar apskaitininkas, VMI ar kitų institucijų patikrinimo metu toks darbuotojas yra laikomas vyr. buhalteriu. Ir už jo pareigų nevykdymą tokiam darbuotojui yra skiriama bauda kaip vyr. buhalteriui. Pagal LR įstatymus įmonėje privalo būti vyr. buhalteris, o ne vyr. finansininkas. Tai turi būti aprašyta jo pareiginiuose nuostatuose, gali būti tik vienas asmuo - vyr. buhalteris. Darbo sutartyje taip pat privalo būti įrašytas vyr. buhalteris arba atliekantis vyr. buhalterio funkcijas. Teisiškai paprastas buhalteris neatsako už vyr. buhalterio pareigas.
Su tuo susijęs dar vienas reikšmingas dalykas, kurį būtina įtvirtinti apskaitos ir mokesčių politikoje: įmonės vadovas savo įsakyme dėl AMP turi nustatyti, kad įmonės vyriausiojo buhalterio nurodymai, susiję su buhalterine apskaita, yra privalomi visiems darbuotojams, o nevykdantiems šių nurodymų, vyr. buhalteriui suteikiami įgaliojimai taikyti atitinkamas priemones.
Apibendrinant teisinius apskaitos vedimo pasikeitimus, įmonių vadovams nerekomenduotina atsisakyti profesionalių finansininkų paslaugų, užtikrinančių ūkio subjektų finansų valdymą, kuris reikalingas, kad būtų priimti tinkamiausi verslo sprendimai, sumažinta ginčų su mokesčių administratoriumi tikimybė, apsisaugant nuo teisinės atsakomybės.
Ką daryti, pastebėjus įstatymų pažeidimus?
Pastebėjus, jog direktorius savo veiksmais pažeidžia įstatymus, privalote apie tai jį informuoti raštiškai (tarnybiniu pranešimu 2 egz., vienas jam, kitas Jums, užregistruoti įmonės kanceliarijoje). Tokiu būdu galėsite apginti save prieš revizorius. Svarbu tai, kad buhalteris turėtų nedėti parašo, kur jo manymu yra pažeidimai. Taip pat vertėtų raštu pranešti akcininkams (ne skundo forma, bet informacinio pobūdžio), nurodant visus pažeidimus, remiantis įstatymais. Pabaigoje galima parašyti, kad dėl tokių įstatymų pažeidimų, kuriuos direktorius daro, vyr. buhalteris nusiima bet kokią atsakomybę, kadangi jau raštu perspėjo direktorių ir jis nereaguoja, kreipiasi kaip sąžiningas darbuotojas į akcininkus.
Atsakomybės atribojimas tarp vadovo ir buhalterio
Nuo gegužės 1 d. įsigaliojus naujai Finansinės apskaitos įstatymo redakcijai, tą pačią dieną įsigaliojo ir Baudžiamojo kodekso (BK) 222 ir 223 str., numatančių baudžiamąją atsakomybę už apgaulingą ar aplaidų finansinės apskaitos tvarkymą ir (arba) organizavimą, pakeitimai. Pasak Indrės Kupcikevičiūtės, advokatų kontoros „Walless“ vyresniosios teisininkės, advokatės, įstatymų leidėjas šiuos straipsnius pakoregavo naujomis finansinės apskaitos bei finansinės apskaitos dokumentų sąvokomis ir naujais apgaulingo ar aplaidaus finansinės apskaitos organizavimo, finansinės apskaitos registrų paslėpimo, sunaikinimo, sugadinimo ar neišsaugojimo požymiais.
Iki gegužės 1 d. galiojusiuose BK 222 ir 223 str. atsakomybė buvo numatyta už apgaulingą ar aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą - bet ne organizavimą. Praktikoje tai keldavo nemažai klausimų dėl įmonės vadovo ir buhalterio (ar buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas teikiančios įmonės) atsakomybės atribojimo. Vadovai paprastai savo atsakomybę neigdavo teigdami, kad jie savo pareigą organizuoti buhalterinės apskaitos tvarkymą tinkamai įgyvendino, paskirdami buhalterį ar sudarydami sutartį su buhalterinės apskaitos paslaugų įmone ir nėra atsakingi už įrašų apskaitoje teisingumą. Buhalteriai gindavosi, kad apskaitą jie tvarkė pagal vadovo pateiktus dokumentus ir neatsako už pateiktų dokumentų tikrumą, teisingumą ar išsamumą.
Ši įmonės vadovo ir buhalterio baudžiamosios atsakomybės atribojimo problema plačiai išanalizuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) praktikoje. LAT išaiškino, kad nors buhalterinės apskaitos organizavimas ir buhalterinės apskaitos tvarkymas nėra tapačios sąvokos, vadovas, netinkamai ir nekokybiškai organizavęs apskaitos tvarkymą, buhalteriui neteikęs ar teikęs neteisingus buhalterinės apskaitos dokumentus, taip pat gali būti pripažintas kaltu pagal 222-223 str. (už apskaitos tvarkymą). Visgi, nesant konkretaus reglamentavimo, kiekvienu atveju bylos dalyviams likdavo erdvės buhalterinės apskaitos organizavimo, buhalterinės apskaitos tvarkymo sąvokas interpretuoti sau reikiama linkme. Naujo Finansinės apskaitos įstatymo 13 ir 14 str. aiškiai įvardija ir apibrėžia apskaitos organizavimo bei tvarkymo užduotis. Todėl, nustačius finansinės apskaitos organizavimo ar tvarkymo pažeidimus, turėtų būti lengviau nuspręsti, kas kaltas dėl vienų ar kitų pažeidimų - įmonės vadovas ar buhalteris.
Teismų praktika dėl atsakomybės
Pasak Dainiaus Žiedo, advokatų kontoros „Žlioba & Žlioba“ partnerio, advokato, pasikeitus finansinę apskaitą reglamentuojančiam įstatymui, baudžiamosios atsakomybės dėl aplaidžios ar apgaulingos apskaitos taikyme esminių naujovių vis dėlto neturėtų būti - vertinant neteisėtus veiksmus bus galima ir toliau remtis aukščiausiųjų teismų suformuota praktika.
Vienoje iš paskutiniųjų nusikalstamo apskaitos tvarkymo klausimu 2022 m. gegužės 11 d. priimtoje nutartyje LAT dar kartą priminė, kad kai įmonėje yra darbuotojas, šiuo atveju - buhalterė, ji ir yra atsakinga už tinkamą buhalterinės apskaitos vedimą bei dokumentų išsaugojimą.
Kai apskaitą įmonėje tvarko profesionalus finansininkas, galima išskirti dvi kompetencijų sritis - įmonės vadovas užtikrina apskaitos organizavimą, o finansininkas vykdo apskaitos tvarkymą. Tokiu atveju vadovas atsakingas už tai, kad įmonėje būtų vedama finansinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą. Realizuoti šią atsakomybę jis privalo priimdamas vidinius įmonės teisės aktus dėl finansinės apskaitos politikos, metodikos ir kt. Vadovas, pavedęs konkrečius finansinės apskaitos tvarkymo darbus įmonės vyriausiajam buhalteriui, kitiems atsakingiems asmenims, iš esmės bus įgyvendinęs pareigą - organizuoti įmonės apskaitos tvarkymą. Tiesa, jei šią pareigą vadovas atliko nekokybiškai, aiškiai ignoruodamas teisės aktus, gali būti nuspręsta dėl aplaidaus teisės aktų reikalaujamos apskaitos organizavimo, tai konstatuoja teismų praktika.
Kai vadovas pasinaudoja buhalteriu nusikalstamais tikslais
Nors nebegaliojančiame Buhalterinės apskaitos įstatyme buvo imperatyviai nustatyta, kad ūkio subjekto (išskyrus individualiąsias įmones, mažąsias bendrijas ir individualią veiklą vykdančius asmenis) apskaitą tvarko ir už buhalterinių įrašų teisingumą atsako vyriausiasis buhalteris, atsakomybėn už apskaitos pažeidimus baudžiamojon atsakomybėn dažniausiai būdavo traukiamas įmonės vadovas, atskirais atvejais kartu su vyr. finansininku (buhalteriu). Vien įmonės buhalteris atsakomybės sulaukdavo retai.
Tai galima paaiškinti tuo, kad apskaitos pažeidimai dažniausiai padaromi siekiant pasisavinti įmonės lėšas ar turtą, išvengti mokestinių prievolių, į biudžetą mokėtinų privalomų įmokų, kai buhalteris net nežino apie neteisėtas vadovo užmačias. Esant bendrininkavimui, baudžiamojon atsakomybėn finansinę apskaitą tvarkantis asmuo traukiamas su įmonės vadovu ar faktiniu vadovu. Vadovas atsako kartu su buhalteriu, kai jis yra apgaulingos apskaitos organizatorius ar kurstytojas. Tačiau jei apgaulingai apskaitai vesti jis panaudoja nekaltą asmenį - kuris atsakingas už finansinės apskaitos tvarkymą, tačiau nežino apie tai, kad apskaitos dokumentai, kuriais remiantis tvarkoma apskaita, yra apgaulingi, nusikaltimo vykdytoju tampa įmonės vadovas. Pagal teismų formuojamą praktiką, finansinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam.
Kai vadovas tvarko apskaitą pats
Baudžiamosios atsakomybės už apgaulingą ar aplaidų finansinės apskaitos tvarkymą ar organizavimą kontekste įvyko dar vienas reikšmingas pakeitimas - nebeliko draudimo įmonės vadovui pačiam tvarkyti savo įmonės finansinę apskaitą. Naujasis Finansinės apskaitos įstatymas akcinės bendrovės vadovui nedraudžia pačiam tvarkyti įmonės apskaitą. Pagal ankstesnį reglamentavimą tokią galimybę turėjo tik pelno nesiekiančių asmenų, mažųjų bendrijų ir individualių įmonių vadovai. UAB bei kiti juridiniai asmenys vadovo ir buhalterio funkcijas privalėjo atskirti, t. y. turi samdyti buhalterį ar apskaitos paslaugas teikiančią įmonę.
Tokiu atveju vadovas bus vienasmeniškai atsakingas už finansinės apskaitos tinkamą ir teisingą tvarkymą. Todėl prieš imantis pačiam tvarkyti įmonės finansinę apskaitą, vadovui patariama įsivertinti, ar jis turi tam reikiamų apskaitos žinių ir įgūdžių, ar susipažinęs su finansinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančiais teisės aktais, verslo apskaitos standartais ir pan.
Pasak D. Žiedo, vadovo ir finansininko pareigų sugretinimas nedidelėje įmonėje leidžia išvengti iki šiol buvusių privalomų sąnaudų finansų specialistui ir padeda sutaupyti. Tačiau apskaitos vedimui reikalingos specialios žinios, papildomas laikas. Be to, už apskaitos klaidas gali kilti ne tik administracinė, bet ir baudžiamoji atsakomybė.
Naujaisiais įstatymų pakeitimais yra suteikta daugiau laisvės verslui spręsti, kas tvarkys apskaitą, pasitvirtinti savo apskaitos tvarkas ir metodikas, ūkio subjektams ir jų vadovams perkeliant atsakomybę už padarytus pasirinkimus ir sprendimus. Tokiu atveju, jei akcinių bendrovių direktoriai nuspręs patys tvarkyti vadovaujamos įmonės apskaitą, tyrimo institucijoms nebereikėtų preciziškai aiškintis ir siekti atriboti apskaitos organizavimą ir jos tvarkymą, nes už abu pažeidimus atsakys vienas asmuo.
Be profesionalaus finansininko dabar realiai išsiversti gali tik ūkio subjektas, turintis teisę taikyti supaprastintą apskaitą. Tam yra bent keletas priežasčių - būtinybė turėti specialiųjų žinių, vadybos mokslo ir praktikos rekomendacijos, finansinės atskaitomybės standartai, taip pat racionalus poreikis turėti profesionaliai tvarkomus finansus ir nesulaukti valstybės institucijų pretenzijų ar sankcijų.
Baudžiamoji atsakomybė už apgaulingą ir aplaidų apskaitos tvarkymą
Už apgaulingą apskaitą pagal BK 222 str. gresia bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. Aplaidus apskaitos tvarkymas arba organizavimas pagal BK 223 str. kaip neatsargus nusikaltimas, baudžiamas lengviau - viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Už abu nusikaltimus atsakomybė numatyta ir juridiniam asmeniui.
Pagal bendruosius bausmės skyrimo principus pirmą kartą atsakomybėn traukiamam asmeniui reali laisvės atėmimo bausmė neskiriama. Pripažinus padarytas klaidas galimas ir atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Jei netinkamas apskaitos vedimas sąlygojo žalą, ją atlyginus ir susitaikius su mokesčių administratoriumi, asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.
Profesinės atsakomybės draudimas ir duomenų saugumas
Buhalterių profesinės atsakomybės draudimu draudžiami draudėjo turtiniai interesai, susiję su draudėjo civiline atsakomybe trečiajam asmeniui (įskaitant profesinių paslaugų užsakovą) už žalą, padarytą draudėjui vykdant apdraustą profesinę veiklą. Draudimas atlygina trečiųjų asmenų patirtą žalą, kurią buhalteris padarė teikdamas savo profesines paslaugas. Civiliniu profesinės atsakomybės draudimu gali būti apsidraudęs pagal darbo sutartį dirbantis buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios bendrovės. Draudimas neatlygina žalos, kurią klientas ar darbdavys gali patirti dėl sugedusio kompiuterio ir pradingusių duomenų.
Apskaitos programoje suvesti duomenys talpinami apsaugotame serveryje su periodiškai atnaujinamomis atsarginėmis kopijomis. Duomenis galima pasiekti iš kelių įrenginių, todėl vieno iš jų praradimas neturi įtakos duomenų saugumui.
Apskaitos tęstinumas
Dažnai keisti buhalterinių paslaugų teikėjų nerekomenduojama ne tik dėl to, kad vadovas privalo užtikrinti apskaitos politikos tęstinumą, pastovumą, o paslaugų teikėjų pasikeitimas neišvengiamai daro įtaką apskaitos politikos įgyvendinimui. Tačiau dažni pasikeitimai nerekomenduojami ir dėl praktinių sumetimų, t. y. duomenų perdavimo. Ne visos programos tarpusavyje turi integracijos galimybes, todėl ne visada galima perkelti likučius ir kitą ataskaitinį laikotarpį tiesiog apskaitą vesti kita apskaitos programa.
tags: #bauda #vadovas #buhalterio #pareigas