Kiekvieną pavasarį ir rudenį daugelis vairuotojų susiduria su klausimu, kada keisti padangas ir kiek dar galima tempti. Dalis vairuotojų laukia paskutinės dienos, kiti orientuojasi pagal orą, o treti vis dar pasimeta tarp datų, kada baigiasi vienas laikotarpis ir prasideda kitas. Tačiau, kaip primena Lietuvos kelių eismo taisyklės, čia svarbus ne vien patogumas, bet ir eismo saugumas bei aiškus terminas visiems. Laukimas iki paskutinės dienos beveik niekada nesuteikia jokios realios naudos, o dažniau sukuria papildomą įtampą ir palieka mažiau pasirinkimo.
Privalomi padangų keitimo terminai
Žieminės padangos
Vasarines padangas į žiemines reikia pasikeisti iki lapkričio 10 dienos. Nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. Lietuvoje draudžiama eksploatuoti motorines transporto priemones su vasarinėmis padangomis. Lapkričio 9-oji yra paskutinė diena, kai transporto priemonės dar gali būti eksploatuojamos su vasarinėmis padangomis. Nuo lapkričio 10 d. automobiliuose ir jų priekabose (jei priekabose įrengti stabdžiai), kai automobilio arba priekabos bendroji masė ne didesnė kaip 3,5 t, turi būti naudojamos padangos, skirtos važiuoti žiemą (žymimos ženklais „M+S“, „*“ arba užrašu „All seasons“).
Lietuvos kelių policijos tarnyba nurodo, kad nuo lapkričio 10 d. taip pat galima važiuoti demisezoninėmis arba dygliuotomis padangomis. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad mopedus, motociklus, triračius, visų rūšių keturračius eksploatuoti su vasarinėmis padangomis draudžiama gruodžio-vasario mėnesiais, taip pat kovo-lapkričio mėnesiais, jeigu bent dalis važiuojamosios dalies, kuria važiuojama, yra apsnigta ar apledėjusi.
Vasaros padangos ir dygliuotos padangos
Pavasario pusėje tvarka tokia pat konkreti: iki balandžio 10 dienos vairuotojai turi pasikeisti žiemines padangas į vasarines. Nuo balandžio 10 d. iki spalio 31 d. draudžiama eksploatuoti transporto priemones su dygliuotomis padangomis. Kitaip tariant, jei su dygliuotomis padangomis važinėjate ilgiau, jau rizikuojate gauti baudą. Išimtis dygliuotų padangų eksploatavimo laikui gali būti taikoma tik esant ypatingai žiemiškoms oro sąlygoms, Susisiekimo ministro įsakymu.
Baudos ir administracinė atsakomybė
Jei terminai praleidžiami ir važiuojama su netinkamomis padangomis, už tai numatyta administracinė atsakomybė. Pagal Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 415 straipsnio 2 dalį, už transporto priemonės, kurios padangos neatitinka nustatytų techninių ar padangų naudojimo reikalavimų, vairavimą vairuotojui gresia bauda nuo 50 iki 100 eurų. Tai galioja tiek už vasarinių padangų naudojimą žiemą, tiek už dygliuotų padangų naudojimą po balandžio 10 d.
Svarbu paminėti, kad bauda yra tik viena dalis. Nutikus eismo įvykiui, jei automobilis buvo laikomas techniškai netvarkingu dėl netinkamų padangų, gali nebegalioti draudimas. Draudimo kompanija, nors ir atlygins nuostolius nukentėjusiajam, vėliau šią sumą išsireikalaus iš kaltininko. Tokiu atveju taip pat panaikinamas techninės apžiūros galiojimas. Pavyzdžiui, Austrijoje bauda už oro sąlygoms nepritaikytų padangų naudojimą gali siekti iki 5 000 eurų, o Šveicarijoje ir Lichtenšteine po žiemos avarijos su vasarinėmis padangomis taikomos ypač griežtos finansinės sankcijos.
Protektoriaus gylio ir padangų būklės reikalavimai
Lietuvoje žieminių padangų protektoriaus gylis turi būti ne mažesnis nei 3 mm. Vasarinių padangų protektoriaus gylis negali būti mažesnis nei 1,6 mm. Policija pabrėžia, kad vien protektoriaus gylio neužtenka vertinant padangos būklę, nes ilgiau naudota guma gali būti sukietėjusi ir praradusi reikiamas savybes. Gamintojų rekomendacija dar griežtesnė: vasarines padangas keisti, kai protektorius sumažėja iki 3 mm, žiemines - iki 4 mm.
Ant bet kurios vasarinės padangos yra išlieti indikatoriaus stulpeliai grioveliuose - jie tampa matomi, kai protektorius pasiekia 1,6 mm ribą. Jei stulpeliai beveik lygūs su protektoriumi, laikas keisti padangas. Po padangų keitimo taip pat rekomenduojama patikrinti slėgį, nes jis dažnai neatitinka gamintojo normos.
Dygliuotos padangos ir ženklinimas
Automobilio su dygliuotomis padangomis galas turi būti pažymėtas skiriamuoju ženklu - baltu lygiakraščiu trikampiu su raudonu apvadu ir padangos dyglio simboliu viduryje. Tai ne rekomendacija, o Kelių eismo taisyklių reikalavimas, už kurio nesilaikymą taip pat gresia bauda nuo 50 iki 100 eurų.
Kaimyninių šalių padangų keitimo terminai
Kaimyninėse Baltijos šalyse rudeninis padangų keitimo terminas yra mėnesiu vėlesnis. Tiek Latvijoje, tiek Estijoje su žieminėmis padangomis reikia važinėti nuo gruodžio 1 iki kovo 1 dienos. Latvijoje nuo kitų metų žiemos laikotarpio (nuo gruodžio 1 d. iki kovo 1 d.) nebus galima eksploatuoti universalių padangų. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Lenkijoje, taip pat yra uždraustos dygliuotos žieminės padangos.
Kaip žinoti, kad laikas keisti padangas?
Kur dėti senas padangas ir kitas automobilines atliekas
Aplinkosaugininkai primena nemesti senų padangų bet kur, nes jos teršia aplinką. Gyventojai, keisdami padangas autoservise, gali nemokamai palikti tiek padangų, kiek jų keičiama. Pagal galiojančius įstatymus už padangų tvarkymą atsakingi padangų gamintojai ir importuotojai, pardavėjas turi pranešti pirkėjui, kad į padangos kainą jau įskaičiuotos ir jos sutvarkymo išlaidos. Taigi pirkėjas į prekybos vietą gali atvežti tiek nusidėvėjusių padangų, kiek pirko.
Panaudotos padangos, alyva, filtrai, aušinimo skysčiai, akumuliatoriai ir kitos transporto priemonių priežiūros ir remonto atliekos iš gyventojų nemokamai surenkamos stambiųjų atliekų surinkimo aikštelėse. Jų adresus, darbo laiką ir kitą informaciją galima rasti savivaldybių svetainėse arba www.atliekos.lt. Tiek autoservisai, tiek padangų prekybos vietos surinktas iš vairuotojų padangas turi priduoti teisėtiems atliekų tvarkytojams. Neribotais kiekiais automobilines atliekas galima priduoti atliekų tvarkytojams, bet ši paslauga gali būti mokama.
Didelių gabaritų transporto priemonių padangų tvarkymas
Didelių gabaritų transporto priemonių (traktorių, kombainų, vilkikų, autobusų ir pan.) padangos taip pat turi būti tvarkomos laikantis aplinkosaugos reikalavimų. Ūkininkai gali kreiptis į importuotoją ar pardavėją, iš kurio pirko padangas. Pardavėjas turi nemokamai jas išvežti ir sutvarkyti. Įmonės, kurių veikloje susidaro didelių gabaritų padangų atliekos, turi tvarkyti jas pagal teisės aktų reikalavimus.
Pasitaiko atvejų, kai gyventojas, nusipirkęs žemės sklypą, jame randa didelių gabaritų transporto priemonių padangų atliekų. Tuomet reikia kreiptis į savivaldybę dėl galimybės priduoti atliekas surenkant jas apvažiavimo būdu arba kreiptis į atliekų tvarkytojus tiesiogiai. Kai kurios didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės priima dideles padangas už mokestį.
Atsakomybė už atliekų išmetimą
Baudos už į aplinką išmestas atliekas numatytos Administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnyje. Baudos dydis gali svyruoti nuo 30 iki kelių tūkstančių eurų, priklausomai nuo atliekų kiekio ir nuo to, ar išmestos atliekos pavojingos, ar ne. Taip pat gali būti skaičiuojama ir aplinkai padaryta žala. Tais atvejais, kai padangos deginamos, skiriama bauda ir skaičiuojama žala aplinkai. Interaktyviame žemėlapyje „Tvarkau Lietuvą“ , kuriame gyventojai gali nufotografuoti ir pranešti apie gamtoje išmestas atliekas, vieni dažnesnių pranešimų - apie pamiškėse paliktas padangas.
tags: #bauda #uz #nepakeistas #padangas