Stuburo lūžis ir jo pasekmės

Stuburas - tai centrinė žmogaus kūno ašis, atliekanti atramos, judėjimo ir nugaros smegenų apsaugos funkcijas. Jis suskirstytas į penkias dalis: kaklinę (7 slanksteliai), krūtininę (12), juosmeninę (5), kryžmens (5, suaugę į kryžkaulį) ir uodegikaulio (3-5 suaugę slanksteliai).

• Kaklinė dalis (7 slanksteliai) yra atsakinga už galvos judesius ir yra judriausia stuburo dalis.
• Juosmens dalis (5 slanksteliai) atlaiko didžiausią kūno svorio apkrovą ir čia dažniausiai atsiranda disko išvaržos.

Nugaros traumos - rimtas reikalas. Net ir patys drąsiausieji susižeidę bijo sau pakenkti, tad dažnai kuo greičiau gula į lovą, išgeria nuskausminamųjų, ilsisi ir laukia. Tačiau sporto medicinos gydytojas M. Butvila pabrėžia, kad stuburas yra kūno centras, kurį pažeidus reaguoja visas raumenynas. Dažniausiai yra tiesioginė priklausomybė tarp jėgos, perduotos smūgio metu, ir traumos pasekmių - skausmo lygio, pažeidimo sudėtingumo.

Stuburo lūžio priežastys ir tipai

Pacientai kreipiasi į sporto medicinos gydytoją M. Butvilą patyrę nugaros traumas tiek namuose (kritimai iš aukščio, paslydimai ant laiptų, darbas ūkyje), tiek sportuojant, ypač keliant didelius svorius, praktikuojant kontaktinį ar ekstremalų sportą.

Patyrus stuburo traumą, gali įvykti:

• Stuburo slankstelio lūžis ar lūžis su pasislinkimu.
• Stuburo slankstelis gali tapti nestabilus.
• Gali nukentėti minkštieji nugaros audiniai.
• Gali būti pažeisti tarpslanksteliniai diskai.
• Gali įvykti stresiniai lūžiai.

Gydytojas M. Butvila teigia: „Šalia stuburo yra visos nervinės struktūros, nervų šaknelės, stuburo smegenų dangalai, kurie yra labai jautrūs išorės veiksniams. Gijimas apsunkintas lyginant, pavyzdžiui, su galūnių traumomis.“ Laimei, dažniau pasitaiko ne tokios rimtos traumos - tarp stuburo slankstelių yra begalės raiščių, kurie traumos metu gali įplyšti, nutrūkti, dėl to gali atsirasti nestabilumas, kamuoti skausmas, diskomfortas, pacientą gali „rakinti“, gali būti sunku atlikti tam tikrus judesius.

Pavojingiausios stuburo traumos

Vienos pavojingiausių - nugaros smegenų traumos. Jei pažeidimas susijęs ir su stuburo smegenimis, ypač juosmenyje, pacientas dėl to gali laikinai ar negrįžtamai nebevaikščioti, laikinai nutirpti kojos, jos gali tapti silpnos, sunkiai valdomos, taip pat dėl to gali kamuoti išmatų ar šlapimo nelaikymas. Kiekvienas nugaros ar kaklo sužalojimas gali būti lydimas stuburo sužalojimų, ir nekreipiant į tai dėmesio, galime sulaukti pagrindinės komplikacijos - stuburo smegenų pažeidimo, kas sąlygoja didelį pacientų neįgalumą.

Traumos metu gali lūžti ne tik slankstelio kūnas, bet ir kitos kaulinės struktūros, taip pat gali būti pažeistos aplinkinės struktūros (raiščiai, kraujagyslės, tarpslanksteliniai diskai ir kt.), kurios sąlygoja stuburo nestabilumą ir didesnį pažeidimą.

„Jei trauma įvyksta staiga, nugara, matyt, buvo veikiama didelės jėgos - smūgio, kritimo, didelės apkrovos ir pan. Tačiau nugaros trauma gali įvykti ir ne per dieną dėl ilgametės disfunkcijos minkštuosiuose audiniuose, atliekant monotoniškus judesius, dėl ilgainiui atsiradusių mikroįplyšimų ar mikroįtrūkimų“, - tvirtina sporto medicinos gydytojas M. Butvila.

Simptomai ir diagnostika

Pojūčiai po nugaros traumos kiekvienu atveju gali būti labai skirtingi. Pavyzdžiui, patyrus kai kurias nugaros traumas, žmogus negalės atsilošti atgal, tai bandant daryti kils didelis skausmas. Kitais atvejais gali būti sunku pasilenkti į priekį arba, pavyzdžiui, pasisukti šonu, tad siekiant pasveikti, ir į tai svarbu atsižvelgti. Atlikus rentgeno ar magnetinio rezonanso tyrimą, kartais, atrodo, labai panašus pažeidimas jau anksčiau matytas, tačiau kiekvienam žmogui pasekmės gali būti jaučiamos labai skirtingai.

Diagnostiniai tyrimai

• Klinikinė apžiūra - tikrinamas stuburo judrumas, laikysena, įtampos ar skausmo taškai, refleksai, raumenų jėga.
• Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) - tiksliausias stuburo ir nervų struktūrų tyrimas.

Pirmoji pagalba patyrus stuburo traumą

Jeigu įtariate, kad žmogus susižalojo galvą, kaklą, stuburą, apžiūrėkite patinusias vietas, kraujosruvas, bet nespauskite patinusių, įdubusių, minkštų ar kitaip pakitusių sričių. Galvos, kaklo ir stuburo traumos gali tapti gyvybei grėsminga būkle. Stebėkite gyvybines funkcijas.

Veiksmai sąmoningam nukentėjusiajam

1. Nedelsiant iškvieskite greitąją medicinos pagalbą.
2. Galvą fiksuokite rankomis neutralioje padėtyje.
3. Galvą fiksuokite, kol atvyks pagalba.
4. Sekite gyvybines funkcijas.

Įtariant kaklo traumą, paprašykite pagalbininko iš rūbų, audeklo ar rankšluosčio padaryti volelius ir jais fiksuoti galvą neutralioje padėtyje.

Pirmoji pagalba nesąmoningam nukentėjusiajam

Tikslai:

1. Atverti kvėpavimo takus.
2. Gaivinti nedelsiant.
3. Apsaugoti stuburo smegenis nuo pažeidimo.
4. Organizuoti skubų transportavimą į gydymo įstaigą.

Veiksmai nesąmoningam pacientui:

1. Jei nukentėjęs nesąmoningas, pradėkite „Gyvybės grandinę“ (žr. Pradinis gaivinimas).
2. Pagal galimybes stenkitės apsaugoti stuburą nuo judesių. Tačiau tai neturi trukdyti gaivinimui.

Jeigu nukentėjusysis kvėpuoja, tęskite galvos imobilizaciją ir kvieskite greitąją medicinos pagalbą.

Gydymas ir reabilitacija po stuburo lūžio

Sporto medicinos gydytojas M. Butvila sako, kad patyrus nugaros traumą, priklausomai nuo jos sunkumo, porą savaičių gali tekti pailsėti, bet tai nereiškia, kad visą laiką būtina gulėti. „Dar dabar dalis medikų po nugaros traumos gali patarti ilsėtis, vartoti nuskausminamuosius, nejudėti, nieko sunkaus nekelti, taip tarsi siekdami visą kūną „sugipsuoti“. Žinoma, pirmosiomis dienomis po traumos ramybė reikalinga, tačiau užsigulėti nepatarčiau, o pirmiausia geriau dėl apžiūros ir konsultacijos kreiptis į kvalifikuotus specialistus - sporto medicinos gydytojus, traumatologus. Būtina ištirti, kodėl kyla skausmas, koks pažeidimas įvyko ir tada imtis reikalingų veiksmų“, - sako M. Butvila.

Po nugaros traumos aktyviau suveikia apsauginiai kūno mechanizmai: telkiamas dėmesys stuburui, dalis raumenų labiau susitraukia siekiant stabilizuoti stuburą, kad aplink jį esančios nervų šaknelės nebūtų dirginamos ir būtų mažinama skausmo tikimybė. Dėl to ilgainiui atsiranda tam tikrų raumenų sustingimas, judesių paslankumo sumažėjimas, tam tikri judesiai tampa riboti, skausmingi, sumažėja judesių amplitudė, plastiškumas, jėga, negana to, atsiranda psichosocialinis faktorius - jaučiama judesio baimė, nes tai kelia skausmą. Taip galiausiai apskritai gali būti siekiama nejudėti ir taip užsisuka ratas: dėl judesio stokos sąnariai ir jungiamasis audinys dar labiau stingsta, baimė didėja, prastėja gyvenimo kokybė.

Judėjimo svarba

Gydytojas akcentuoja - nėra vienintelio pasveikimo recepto, tinkančio visiems, ypač kalbant apie stuburą. „Yra daug būdų ir krypčių, kaip galima padėti savo sveikatai ir nugarai, tačiau ko nors neišbandę, nežinosime, kas geriausiai mums tinka. Vienam pacientui gali užtekti daryti tempimo pratimus, kitam galbūt reikės mobilumo didinimo pratimų, kitiems galbūt reikės tam tikrų kūno vietų stiprinimo“, - sako M. Butvila. Judėdami suaktyviname kraujotaką, tuomet šyla jungiamasis audinys, sąnariai, raiščiai, raumenys, išsiskiria daugiau sinovinio skysčio, kuris sutepa sąnarius, didėja audinių paslankumas, audinių mobilumas. Nugaros traumos gydymo kelias - ilgas, o ypač ilgai gyja stuburas, tad norint atsistatyti, reikės laiko ir kantraus darbo. Gydytojas M. Butvila pabrėžia - judesys gydo, tik reikia rasti, kas labiausiai padeda.

Kineziterapija ir manualinė terapija

• Kineziterapija - pagrindinis gydymo metodas, apima tempimo pratimus, laikysenos korekciją ir fizinį aktyvumą.
• Manualinė terapija - taikoma esant sąnarių ar slankstelių judėjimo ribotumui.

Pažengusiais atvejais skiriamas medikamentinis arba chirurginis gydymas, bendradarbiaujant su neurologu.

Stuburo disko išvarža

Stuburo disko išvarža - tai sveikatos sutrikimas, kurio metu tarp dviejų stuburo slankstelių esanti želė pavidalo masė (tarpslankstelinio disko branduolys) per silpniausią vietą prasiveržia į stuburo kanalą ar į tarp stuburo slankstelių esančias angas - ten, kur slepiasi mūsų nugaros smegenys ir iš jų išeinančios nervinės šaknelės. Išsiveržusi želė konsistencija dažnu atveju jas spaudžia, dirgina. Priklausomai nuo išvaržos užspaustų audinių tipo ir laipsnio bei nuo to, kiek išbalansuota sergančiojo asmens kaulų-raumenų sistema, simptomai būna įvairūs: nuo visiško jų nejutimo iki didelių skausmų, judėjimo bei pojūčių sutrikimų. Dažniausiai pažeidžiama juosmens dalis, kuri sukelia skausmą, dilgčiojimą ar tirpimą vienoje kojoje. Taip pat simptomai gali plisti į ranką, juos lydės galvos svaigimas. Dažniausiai tai susiję su sėdimu darbu - ilgu buvimu statinėje padėtyje ar neergonomiška darbo vieta.

Apie 95 proc. disko išvaržų nustatoma tarp juosmens ketvirto/penkto (L4/L5) ir juosmens penkto/kryžkaulio pirmo (L5/S1) slankstelių. Skausmai turint dažniausią aptinkamą - juosmeninės stuburo dalies disko išvaržą, įprastai pasireiškia žemai - juosmens-kryžmens srityje. Priklausomai nuo išvaržos dydžio bei pozicijos, skausmas gali plisti į sėdmenis. Jei spaudžiama nervinė šaknelė, priklausomai nuo to, kuri, skausmai leidžiasi į koją tam tikru kojos paviršiumi.

• S1 nervinės šaknelės pažeidimo atveju skausmai plinta į užpakalinį sėdmens, šlaunies, blauzdos paviršių, išorinį pėdos kraštą, mažąjį pėdos pirštą. Gali būti jaučiamas tirpimas ties mažuoju pėdos pirštu, išorine kulkšnimi.
• Jei pažeidžiama L5 šaknelė, skausmai plinta į viršutinį sėdmens, išorinį šlaunies, priekinį blauzdos, nugarinį pėdos paviršių ir didįjį pirštą. Gali aptirpti zona apie didįjį pirštą, vidinę kulkšnį.
• Pažeidus L4 šaknelę, skausmai plinta į priekinį šlaunies, vidinį blauzdos paviršių. L2 ir L3 šaknelių pažeidimas būna retai.

Taip pat, disko išvaržos gali formuotis tarp kaklo ir itin retai - krūtinės stuburo dalies slankstelių. Nervinės šaknelės spaudimas sukelia kojų ar rankų tirpimą, silpnumą, pusiausvyros sutrikimus, eisenos pablogėjimą.

Stuburo disko išvaržos formavimasis

Stuburo disko išvaržos susiformavimas yra ganėtinai lėtas ir ilgas procesas. Tiesa, disko išvarža gali atsirasti ir staiga, dėl traumos, tačiau ir tuomet ją sąlygoja jau anksčiau atsiradusi netvarka kaulų-raumenų sistemoje.

Neurologas, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas Jonas Girskis apibūdina išvaržos formavimąsi:

1. Netaisyklingas judėjimas sukelia raumenų įtampos skirtumus.
2. Ilgainiui pasikeičia stuburo ašis ir sąnarinių jungčių padėtis, todėl gravitacinės jėgos kryptis į tarpslankstelinius diskus ir sąnarius tampa netaisyklinga, jie nuolat traumuojami.
3. Tarpslankstelinio disko skaiduliniame žiede daugėja įtrūkimų.
4. Dėl to diskas pasipučia, išsikiša už savo anatominių ribų ir susiduria su stuburo nervine šaknele, kuri epizodiškai dirginama.
5. Galiausiai tarpslankstelinio disko skaidulinis žiedas praranda vientisumą ir suplyšta.
6. Pro plyšio vietą išsiveržia minkštuminis branduolys ir užspaudžia nervinę šaknelę.

Susiformavusi disko išvarža sukelia aplink stuburą esančių raumenų spazmą, pertempia aplinkinius raiščius. Užsisuka ydingų pasekmių ratas: stuburas iškreipiamas į šoną, neretai susisuka apie išilginę ašį. Iš tarpslankstelinio disko išsiveržia biologiškai aktyvios medžiagos, dirginančios skausmo receptorius. Visa tai sukelia skausmus bei kitus nemalonius pojūčius.

Disko išvaržos gydymas

Gydymas pradedamas nuo kineziterapijos, fizioterapijos ir skausmą malšinančių vaistų. Jei simptomai stiprėja arba išlieka ilgesnį laiką, gali būti svarstoma operacija.

Korekcijai taikoma kineziterapija, laikysenos treniruotės, ergonomikos keitimas. Siekiant mažinti stuburo išvaržų paplitimą, rekomenduotini korseto raumenų stabilumo pratimai, kurie veiksmingai stiprina aplink juosmeninę stuburo dalį esančius raumenis ir mažina skausmą. Taip pat būtina užtikrinti kuo taisyklingesnę kūno laikyseną, siekiant išvengti netinkamos stuburo apkrovos tiek statinio, tiek dinaminio judesio metu. Be to, rekomenduojama kontroliuoti ir kūno svorį, nes antsvoris didina stuburo apkrovą bei skatina tarpslankstelinių diskų degeneracinius procesus.

Skubi disko išvaržos operacija reikalinga tik vieninteliu atveju - kai susiformuoja grėsmingas išvaržos sukeltas sindromas, sukeliantis dubens organų (šlapinimosi ir tuštinimosi) funkcijų sutrikimus, nejautrą sėdmenyse ar apie lytinius organus.

Asmeninė patirtis po sunkios stuburo traumos

Ergoterapeutė Raimonda, po autoavarijos patyrusi sunkią stuburo traumą, atsidūrė Santariškių klinikose, tame pačiame skyriuje, kur dirbdama ergoterapeute globojo ir drąsino sunkiausias traumas patyrusius pacientus. Dabar pati po avarijos mokosi iš naujo gyventi. Trauma įvyko važiuojant link Puntuko akmens, kai, vengdama traktoriaus, mašina nuslydo nuo šlaito ir vertėsi tris kartus.

„Negalėjau atsisegti diržo, nes nejaučiau rankų. Nieko neskaudėjo nei kai vertėmės, nei paskui. Net nesupratau, kada lūžo stuburas. Atrodo, ir nebuvo didelio smūgio. Viskas taip staigiai įvyko - atmintyje įsirašė daug lėčiau, o iš tiesų - kelios sekundės ir viskas“, - prisiminė Raimonda. Jai buvo pažeisti 6-7 stuburo slanksteliai, o tai reiškia, kad nieko nejaučia ir nejudina nuo krūtinės.

Sudėtingos operacijos metu chirurgai atstatė traumuotus stuburo slankstelius ir sutvirtino juos metaline plokštele. Operacija truko nuo 22 valandos iki 6 valandos ryto. Pooperaciniu laikotarpiu Raimonda buvo perkelta į Santariškių reanimaciją, o po poros savaičių - į Neurochirurgijos skyrių, vėliau grįžo į savo skyrių jau kaip pacientė.

Nepaisant sunkios būklės, Raimonda stengiasi nepasiduoti: „Aš suprantu, kas atsitiko, kokia mano būklė. Artimieji, buvę pacientai, kurie mane lanko, sako, kad viskas bus gerai. Bet aš pati žinau, kad galiu niekada nebeatsistoti ant kojų. Tačiau tam, kad pagerėtų mano būklė, turiu pati stengtis, nepasiduoti.“

Reabilitacijos eiga

„Anksčiau negalėjau išlaikyti puodelio ir atsigerti. Dabar galiu išlaikyti beveik pilną. Anksčiau prausdavausi lovoje - atnešdavo dubenį su vandeniu, o dabar vežimėliu privažiuoju prie kriauklės, jau galiu iš puodelio pati pasiimti dantų pastą, šepetėlį, pasiimti ir į vietą pakabinti rankšluostį. Beveik galiu pati apsirengti marškinėlius. Anksčiau negalėjau, kaip ir išsėdėti be atramos. Dabar jau galiu atsisėdusi išlaikyti pusiausvyrą, nors ir sunku, griūnu į šonus. Pati atsisėsti negaliu, reikia kad kas nors pasodintų, bet išlaikyti pusiausvyrą aš galiu. Anksčiau mane tik pasodindavo į vežimėlį ir nuveždavo į procedūras. Dabar važiuoju pati ir netgi bandau savarankiškai atsidaryti duris. Sugalvojau, kaip suimti sumuštinį, kad neiškristų. Jeigu anksčiau negalėdavau lovoje pasiversti ant šono, dabar įsikibusi į lovos kraštą jau truputį galiu padėti žmogui, kuris mane paverčia. Sveikam tai atrodo juokingi dalykai, o man - kaip didžiausias stebuklas“, - džiaugiasi Raimonda.

100 dienų Ligonių kasų apmokama reabilitacija jau baigėsi, o toliau Raimondai reikia pačiai mokėti už procedūras ir lovadienius. Ji pabrėžia, kad reabilitacija stacionare jos atveju yra vienintelė išeitis. Nors mokslas žengia į priekį ir ieškoma būdų atkurti pažeistas nugaros smegenis, reabilitacija po tokių traumų yra ilgas ir sudėtingas procesas, reikalaujantis daug pastangų ir kantrybės. „Kažkaip reikia pačiai bandyti pirkti lovadienius, mokėti už procedūras. Mano atveju reabilitacija gulint stacionare - vienintelė išeitis“, - sako Raimonda. Ji pabrėžia, kad svarbu stiprinti rankas, lavinti pusiausvyrą ir persikėlimo įgūdžius, kad galėtų vėl savarankiškai įlipti ir išlipti iš automobilio, pritaikyto neįgaliesiems.

tags: #avarijos #metu #sulauzuri #stubiro #4