Automobilio eksploatacinės išlaidos Lietuvoje

Lietuvoje automobilis daugeliui žmonių yra ne prabanga, o būtinybė, ypač gyvenant užmiestyje ar regionuose, kur viešasis transportas nėra pakankamai išvystytas. Tačiau automobilio eksploatacija reikalauja papildomų išlaidų, kurios kasmet kinta priklausomai nuo kuro, draudimo kainų, techninės priežiūros ir kitų veiksnių.

Vidutinės metinės išlaidos automobiliui

Remiantis naujausiais „Eurostat“ ir „Numbeo“ duomenimis, vidutinės metinės automobilio eksploatacijos išlaidos Lietuvoje svyruoja tarp 2 000 ir 3 000 eurų per metus. Šios išlaidos priklauso nuo automobilio tipo, būklės, kuro tipo ir vairavimo įpročių. Svarbu įvertinti ne tik absoliučias išlaidas, bet ir kokią dalį pajamų tenka skirti automobilio eksploatacijai.

Kokia dalis pajamų skiriama automobiliui?

2024 m. duomenimis, Lietuvoje vidutinės grynosios metinės pajamos siekia apie 13 000-15 000 eurų. Vidutiniai automobilio eksploatacijos kaštai, siekiantys apie 2 500 eurų per metus, sudaro apie 17-19 % nuo metinių pajamų.

Palyginimui, Vokietijoje, kur vidutinės metinės pajamos siekia apie 35 000-40 000 €, išlaidos automobiliui sudaro tik apie 10-12 %, Švedijoje - dar mažiau, nes vidutinės pajamos siekia virš 45 000 €. Lenkijoje - apie 18 %, panašiai kaip Lietuvoje. Tai rodo, kad Lietuvoje važinėti automobiliu kainuoja mažiau nei daugelyje Vakarų Europos šalių, tačiau santykinė finansinė našta gyventojui yra viena didesnių Europoje.

Išlaidų struktūra ir veiksmingumas

Elektromobiliai ir naudoti automobiliai

Dalis vairuotojų renkasi elektromobilius, tikėdamiesi sutaupyti. Iš tiesų, elektromobilių eksploatacijos išlaidos yra mažesnės - elektra kainuoja pigiau nei degalai, automobiliai turi mažiau besidėvinčių dalių, todėl techninės priežiūros kaštai yra mažesni.

Naudoto automobilio pirkimas yra vienas populiariausių pasirinkimų Lietuvoje. Tačiau pirkimo kaina yra tik pradžia. Degalai, draudimas, techninė priežiūra ir netikėti remonto darbai greitai prisideda prie bendrų išlaidų. Jei turite tik privalomąjį draudimą, metinė automobilio eksploatavimo kaina vidutiniškai siekia apie 2 000-2 500 €. Su KASKO draudimu kaina padidėja iki 2 500-3 500 € per metus.

Lietuviai labai priklauso nuo naudotų automobilių, dažnai 10-15 metų senumo. Nors pirkimo kainos yra mažesnės, senesnėms transporto priemonėms reikia dažnesnio remonto. Žiemos sąlygos prideda papildomų išlaidų, pavyzdžiui, padangų keitimas ir galimi akumuliatoriaus gedimai. Naudoto automobilio turėjimas Lietuvoje retai kada yra toks pigus, kaip tikisi pirkėjai. Net ir be finansavimo išlaidų vidutinės metinės išlaidos viršija 2 000 eurų.

Verslo išlaidos automobiliui

„Swedbank“ ekspertų skaičiavimais, naujai įsigytos transporto priemonės eksploatacijai verslas kasmet turi skirti iki 15 % sumokėtos automobilio kainos. Įmonei įsigijus 20 tūkst. Eur vertės automobilį, per 5 metus kuras, skaičiuojant vidutinę ridą, papildomai atsieis apie 10 tūkst. Eur. Padangų keitimas, draudimas, privalomi techniniai aptarnavimai ir panašios išlaidos kainuos dar apie 4-5 tūkst. Eur.

„Swedbank“ analitikai pateikia 2017 m. pavyzdį: lengvosios transporto priemonės kaina su PVM siekia 16 310 Eur. Sumokėjusi 10 % pradinį įnašą, įmonė likusius 14 679 Eur finansuoja veiklos nuomos būdu. Likusios būtiniausios ekonominės klasės automobilio išlaikymo sąnaudos, automobiliui nuvažiavus iki 100 000 km, sudaro papildomus 11 180 Eur. Taigi, bendri automobilio eksploatacijos kaštai per ketverius metus pasieks 21 115 Eur, iš kurių sąnaudos transporto nuomai siekia mažiau nei 50 %.

Skaičiuojama, kad šiuo atveju didžioji dalis arba 34 % (7 200 Eur) išlaidų tektų kurui, dar 1 844 Eur arba 9 % - privalomajam ir KASKO draudimui. 5 % visų išlaidų tektų skirti automobilio aptarnavimo mokesčiams, dar po 2 % - padangoms, valstybiniams mokesčiams ir techninei apžiūrai. Anot „Swedbank“ eksperto M. Stasionio, turint automobilį, kai kurių kaštų, pavyzdžiui, baudų ar kelių mokesčių, galima išvengti. Tiesa, minėtosios išlaidos automobilio išlaikymui gali kisti, nes dažnu atveju priklauso nuo transporto priemonės ridos.

Verslininkams norint sužinoti bendrą išlaidų automobilio išlaikymui sumą, į skaičiavimus būtina įtraukti ir stovėjimo aikštelių įsigijimo ar jų nuomos kainą. „Nėra abejonės, kad verslui norint išvengti netikėtų nuostolių, būtina gerai paskaičiuoti visas, net ir iš pirmo žvilgsnio mažiausias išlaidas. Viena iš išeičių automobilių veiklos nuoma besinaudojantiems verslininkams - papildomas paslaugas įtraukti į sutartį“, - sako M. Stasionis. Periodizuotos ir fiksuotos automobilio eksploatavimo išlaidos leidžia lengviau vystyti verslą, nes padeda išvengti piniginių srautų svyravimų. Ekspertai pastebi, kad nuomos sutartys su papildomomis paslaugomis sulaukia vis didesnio verslo klientų dėmesio. 2016 m. sausio mėnesio duomenimis, į 50 % su verslo klientais sudarytų veiklos nuomos sutarčių buvo įtrauktos ir papildomos paslaugos.

Pelno mokesčio pakeitimai nuo 2025 m. sausio 1 d.

Nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigalioja Pelno mokesčio įstatymo pakeitimai, susiję su lengvųjų automobilių, kurių išmetamas anglies dioksido (CO2) kiekis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymą, įsigijimo ir nuomos išlaidų atskaitymų ribojimais.

Ribojimų taikymas

1. Įsigijus lengvuosius automobilius, leidžiamiems atskaitymams bus galima priskirti automobilio įsigijimo kainos dalį, neviršijančią nustatytų ribojimų, priklausiančių nuo išmetamo anglies dioksido (CO2) kiekio.
2. Šie ribojimai taikomi automobiliams, įsigytiems ar išsinuomotiems nuo 2025 m. sausio 1 d., apskaičiuojant ir deklaruojant 2025 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį. Jeigu patvirtintas kitas, nesutampantis su kalendoriniais metais, mokestinis laikotarpis (pvz., prasideda liepos 1 d. ir baigiasi kitų metų birželio 30 d.), tai vienetas lengvųjų automobilių įsigijimo kainos atskaitymo iš pajamų ribojimus pradeda taikyti nuo 2025 m. liepos 1 d. įsigytiems automobiliams, t. y. prasidėjus 2025 metų mokestiniam laikotarpiui.
3. Nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo visos turto vertės. Iš pajamų atskaitoma lengvojo automobilio įsigijimo kainos dalis, neviršijanti nustatytos ribos, o neatskaitoma įsigijimo kainos dalis priskiriama neleidžiamiems atskaitymams.
4. PMĮ 30-2 straipsnyje nustatytą ribojimą viršijanti įsigyto turto vertės dalis, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, nelaikoma pajamomis.
5. N1 klasės automobiliams, kurie priskiriami lengviesiems krovininiams automobiliams pagal Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimus, netaikomas nusidėvėjimo skaičiavimo ribojimas po 2025 m. sausio 1 d. įsigytiems automobiliams.
6. Nuomos mokestis, kuris gali būti laikomas leidžiamais atskaitymais, apskaičiuojamas pagal nustatytą ribą ir normatyvą (pvz., 25 000 (nustatyta riba) : 6 (normatyvas metais) : 12 mėn. = 347 eurai).
7. Įsigijus lengvąjį automobilį po 2025 m. sausio 1 d., įsigijimo kainos dalis, viršijanti nustatytus ribojimus, priskiriama neleidžiamiems atskaitymams per laikotarpį, kurį automobilis bus nudėvimas.
8. Kai ilgalaikės nuomos sutartys pratęsiamos po 2025 m. sausio 1 d., nuomininkams (juridiniams asmenims) bus taikomas papildomas išsinuomotų automobilių nuomos išlaidų atskaitymo ribojimas. Jeigu sutartys galios toliau be pratęsimo, ribojimai nebus taikomi.
9. Nustatyti apribojimai, siejami su išmetamu anglies dioksido (CO₂) kiekiu, yra netaikomi lengvųjų automobilių įsigijimo ir nuomos išlaidoms, kai šie automobiliai naudojami tik nuomos veiklai vykdyti, vairavimo mokymo paslaugoms ar transporto paslaugoms teikti. Vykdomos veiklos dalis (procentais) nustatytų sąnaudų apribojimų taikymui įtakos neturi.
10. Ribojimai netaikomi, jei lengvasis automobilis naudojamas nuomos veikloje, neatsižvelgiant į tai, ar teikiamos ilgalaikės, ar trumpalaikės nuomos paslaugos.
11. Jeigu įmonė tam tikrus automobilius išskirtinai naudoja tik nuomos paslaugų teikimo veikloje, o kitose vykdomose veiklose jų nenaudoja, tai PMĮ 30-2 straipsnio 1 dalyje nustatyti įsigijimo kainos ribojimai, siejami su išmetamu CO₂ kiekiu, šiems automobiliams netaikomi.
12. Jei vienetas per mokestinį laikotarpį nuomojasi konkretų lengvąjį automobilį ilgiau nei 30 dienų, tai laikoma, kad šio automobilio nuomos atvejis neatitinka PMĮ 30-2 straipsnio 2 dalyje nustatytos išimties ir jo nuomos išlaidoms turi būti taikomi atskaitymo ribojimai.

Pelno mokesčio tarifai nuo 2025 m. sausio 1 d.

• Nuo 2025 m. sausio 1 d. taikomas 16 proc. pelno mokesčio tarifas.
• Įmonių, kurių vidutinis darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų, apmokestinamajam pelnui taikomas 6 procentų lengvatinis pelno mokesčio tarifas.
• Nuostata dėl pirmojo mokestinio laikotarpio apmokestinamojo pelno apmokestinimo taikant 0 procentų mokesčio tarifą nepakeista.
• Nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigaliojantis pelno mokesčio tarifas pradedamas taikyti apskaičiuojant ir deklaruojant įmonės 2025 metų mokestinio laikotarpio pelno mokestį, nepriklausomai nuo to, kad įmonės mokestinis laikotarpis nesutampa su kalendoriniais metais.
• Dividendų ir metinės pelno mokesčio deklaracijų formos ir jų užpildymo tvarkos keičiamos nebus.

PVM ir kitos išlaidos

Pagal PMĮ 24 straipsnio 2 dalį iš pajamų galima atskaityti tik tas prekių (paslaugų) pirkimo ir importo PVM sumas, kurios yra neatskaitomos pagal PVM įstatymo nuostatas bei šios sumos apskaičiuotos nuo PMĮ nustatytų leidžiamų (įskaitant ribojamų dydžių) atskaitymų. Pirkimo ir importo PVM sumos, kurios apskaičiuotos nuo PMĮ 31 straipsnyje nustatytų neleidžiamų atskaitymų, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, iš pajamų neatskaitomos.

Iš pajamų galima atskaityti pagal PVM įstatymą neatskaitomą lengvojo automobilio pirkimo ar importo PVM sumą, apskaičiuotą tik nuo lengvojo automobilio įsigijimo kainos (jos dalies), neviršijančios PMĮ 30-2 straipsnio 1 dalyje nustatytų lengvojo automobilio įsigijimo kainos ribojimų, susijusių su išmetamu CO2 kiekiu. PVM suma iš pajamų atskaitoma tą mokestinį laikotarpį, kurį yra patirtos lengvojo automobilio įsigijimo išlaidos.

Jeigu 2025 m. įsigyjant lengvąjį automobilį, iki jo naudojimo pradžios yra patirtos su šio turto įsigijimu susijusios išlaidos, pavyzdžiui, transportavimo, paruošimo naudoti ar remonto išlaidos, kurios priskiriamos įsigyto lengvojo automobilio įsigijimo kainai, tai apskaičiuojant 2025 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį, PMĮ 30-2 straipsnio 1 dalyje nustatytas automobilio įsigijimo kainos ribojimas yra taikomas bendrai visai apskaičiuotai automobilio įsigijimo kainai.

Įmonės automobilių naudojimo tvarka ir apskaita

Dažnas verslas savo veikloje naudoja automobilius - juos įsigyja, nuomojasi ar naudojasi pagal panaudą. Taip pat vis daugiau įmonių galvoja apie aplinkai draugiškesnį transportą ir renkasi elektromobilius.

Automobilių naudojimo ir priežiūros taisyklės

Įmonėje turi būti aiškiai apibrėžta automobilių naudojimo tvarka: kokioms reikmėms naudojami, kaip prižiūrimi, kaip vedama ridos ir degalų apskaita, kaip padengiamos išlaidos, kokia atsakomybė taikoma už tvarkos pažeidimą. Susipažinimas su taisyklėmis ir jų laikymasis yra privalomas visiems darbuotojams, kurie vairuoja ir prižiūri įmonės automobilius. Įmonės automobiliai pirmiausia turi būti naudojami darbo valandomis darbo užduotims atlikti.

Nuo 2024 m. sausio 1 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) sugriežtinus tvarką, darbuotojų kelionės į darbą ar iš jo įmonei priklausančiu automobiliu vertinamos kaip automobilio naudojimas asmeniniais tikslais. Automobiliais važinėjantys darbuotojai turi pildyti kelionės lapus arba atitinkamus dokumentus. Dokumentai padeda pagrįsti įmonės išlaidas mokesčių administratoriui. Jei kelionės maršrutus galima sekti GPS pagalba, tai gali būti alternatyva kelionės lapams.

Degalų ir kitų išlaidų apskaita

Veikloje naudojančioms automobilius įmonėms taikoma prievolė teikti VMI deklaraciją FR0521 už kiekvienos transporto priemonės sunaudotą degalų kiekį. Ši prievolė taikoma ir tam verslui, kuris nuomojasi ar pagal panaudą naudojasi automobiliais.

Sunaudotų degalų (kuro) įsigijimo kaina, taip pat kitos degalus (kurą) naudojančios priemonės eksploatavimo išlaidos (pvz., tepalų, padangų, kitų eksploatacinių medžiagų) priskiriamos leidžiamiems atskaitymams. Degalų (kuro) sunaudojimo normas įmonė patvirtina atsižvelgdama į gamintojo nurodytus techninius duomenis. Įmonė, atsižvelgdama į veiklos pobūdį ir darbo sąlygas, gali ir pati nusistatyti kitą metodiką. Visais atvejais kuro sunaudojimo normos turi būti techniškai pagrįstos. Leidžiamiems atskaitymams galima priskirti tik faktiškai sunaudotą (siejamą su įmonės pajamų uždirbimu) degalų (kuro) kiekį, neviršijant nustatyto norminio kiekio. Įmonė pati nusistato, kokiais dokumentais, patvirtintais atsakingų asmenų parašais, turi būti įforminamas degalų (kuro) bei kitų su degalus (kurą) naudojančių priemonių eksploatavimu susijusių medžiagų sunaudojimas, pvz., gali būti naudojami degalų (kuro) nurašymo aktai, degalų (kuro) sunaudojimo ataskaitos ir pan. Tokiu būdu degalų ir kitos su autotransporto priemonių naudojimu susijusios sąnaudos leidžiamais atskaitymais gali būti pripažintos ir be automobilio kelionės lapų.

Prie leidžiamų atskaitymų priskiriamos išlaidos, susijusios su specializuotų organizacijų atliekamais patarnavimais (mokėjimai už automobilių technines apžiūras, plovimą ir kt.). Su transporto priemonių eksploatacija per mokestinį laikotarpį susijusių kitų sąnaudų (filtrų, padangų, plovimo priemonių, smulkių detalių vertė, pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatas sumokėtos draudimo įmokos, technines apžiūras bei kitokias (išskyrus remontą) paslaugas atliekančių organizacijų patarnavimų vertė), kurios gali būti atskaitomos iš vieneto pajamų, suma apskaičiuojama proporcingai transporto priemonės panaudojimo vieneto veikloje daliai, nurodytai vieneto vadovo įsakyme.

Smulkios detalės - tai, kas tilptų į eksploatacijos sąvoką. Jei detalė (medžiaga) dėvisi tiesiogiai proporcingai nuo nuvažiuotų kilometrų, ji priskiriama prie eksploatacinių. Pavyzdžiui, stabdžių kaladėlės, padangos, lemputės, tepalas - kuo daugiau važiuosi, tuo greičiau susidėvės. Jei detalę reikia keisti dėl automobilio „sugadinimo“ - tai remontas.

Elektromobilių įkrovimo apskaita

Elektromobiliai gali būti įkraunami įmonės teritorijoje, viešosiose įkrovimo stotelėse arba darbuotojų namuose. Svarbu identifikuoti elektromobilį, įkrovimo vietą ir laiką, kad būtų galima tiksliai apskaičiuoti išlaidas. Naudojant specialias programėles, galima automatiškai registruoti ir sekti elektromobilių įkrovimo duomenis, suformuoti ataskaitas apie sunaudotą elektros energiją. Tai palengvina apskaitą ir užtikrina tikslumą.

Jei darbuotojai įkrauna elektromobilius viešose vietose, turi pateikti sąskaitas (kvitus) buhalterijai. Jei darbuotojai įkrauna elektromobilius namuose, elektros sąnaudos jiems gali būti kompensuojamos. Pagal VMI išaiškinimą, turi būti sudaryta trišalė sutartis tarp įmonės, darbuotojo ir elektros energijos tiekėjo.

Kelių transporto išlaidos ir jų optimizavimas

Kelių transportas atlieka svarbų vaidmenį ekonomikoje, užtikrindamas sklandų prekių gabenimą trumpais ir ilgais atstumais. Daugeliui įmonių su juo susijusios išlaidos sudaro didelę dalį veiklos išlaidų.

Pastovios ir kintamos išlaidos

Transporto veiklos išlaidas lemia daug veiksnių, kuriuos galima suskirstyti į dvi pagrindines grupes - pastovias išlaidas ir kintamas išlaidas. Jų dydžio nustatymas padeda apskaičiuoti transporto išlaidas, į kurias atsižvelgiama visose transporto paslaugų sąmatose.

Pastovios išlaidos:

• Transporto priemonių nusidėvėjimas: atsiranda dėl transporto priemonių parko laipsniško nusidėvėjimo - jo vertė laikui bėgant mažėja.
• Draudimas: būtinos nuolatinės išlaidos, įskaitant krovinio draudimą, kuris finansiškai apsaugo vežamą krovinį nuo sugadinimo ar praradimo.
• Administracinės ir biuro paslaugos: prekių vežimo organizavimo įmonės veikla reikalauja profesionalaus dokumentų tvarkymo. Kuo labiau įmonė yra išplėtota, tuo didesnis jos administracinių ir biuro paslaugų poreikis.
• Darbuotojų atlyginimai: siekiant užtikrinti sėkmingą transporto įmonės veiklą, būtina samdyti darbuotojus, kurie užsiimtų įvairiais su jos veikla susijusiais klausimais.

Kintamos išlaidos:

• Kuro išlaidos: viena didžiausių kelių transporto išlaidų dalių. Kuro sąnaudos didėja kartu su nuvažiuotais kilometrais ir didesniu krovinio svoriu. Dabartinė padėtis naftos rinkoje taip pat turi įtakos kuro išlaidoms.
• Kelių mokesčių išlaidos: susijusios su mokamų greitkelių, kai kurių tiltų ir tunelių, taip pat automobilių stovėjimo aikštelių naudojimu. Nuolatinis kelių mokesčių didėjimas ir jų skirtumai skirtingose šalyse reikalauja, kad vežėjai kruopščiai planuotų keliones.
• Techninės priežiūros ir remonto išlaidos: susijusios visų pirma su nenumatytomis avarijomis, įskaitant būtinybę keisti transporto priemonių dalis. Reguliarus transporto priemonių parko techninis aptarnavimas yra labai svarbus, jei norime sumažinti gedimų tikimybę ir išvengti brangių remontų.
• Vairuotojų darbo užmokestis: svarbi transporto paslaugų veiklos sąnaudų dalis, įskaitant dienpinigius ir priedus, pvz., už viršvalandžius ar tarptautinius reisus. Taip pat verta atkreipti dėmesį į sezoninių darbuotojų, kurių įdarbinimas priklauso nuo padidėjusios paklausos tam tikru metų laikotarpiu, darbo užmokestį.

Išlaidų mažinimo būdai

Norint sumažinti transporto išlaidas, galima taikyti kelis veiksmingus būdus:

1. Optimalus maršrutų planavimas: naudoti modernias priemones, pvz., HOGS Maps, kad būtų galima optimaliai planuoti efektyviausius maršrutus. Jų pagalba transporto įmonės gali sutrumpinti transporto priemonės nuvažiuojamą atstumą ir vežimo laiką, netgi padėti išvengti esamų kamščių.
2. Reguliarus techninis aptarnavimas: reguliarus transporto priemonių parko techninis aptarnavimas yra labai svarbus, jei norime sumažinti gedimų tikimybę ir išvengti brangių remontų.
3. Vairuotojų mokymai: investuoti į specializuotus mokymus, skirtus sunkvežimių vairuotojams. Seminarai, pavyzdžiui, apie ekonomišką vairavimą (vadinamąjį „ekologišką vairavimą“), padeda sumažinti vidutinį degalų suvartojimą. Be to, tinkamai pritaikyti mokymai gali padėti geriau eksploatuoti transporto priemonę (mažinant jos nusidėvėjimą) ir užtikrinti saugumą kelyje (užkertant kelią avarijoms).
4. Geri santykiai su tiekėjais: palaikyti gerus ilgalaikius santykius su degalų, atsarginių dalių ar techninės priežiūros paslaugų tiekėjais.
5. Technologijų naudojimas: svarbus vaidmuo mažinant išlaidas tenka tokiems sprendimams kaip GPS sistemos, telematikos sistemos ir pažangios transporto priemonių parko valdymo sistemos (TMS). Visi šie įrankiai padeda efektyviau planuoti maršrutus.
6. Biuro optimizavimas: įdiegus biuro optimizavimą, pavyzdžiui, naudojant modernią dokumentų tvarkymo programinę įrangą arba automatizuojant pasikartojančias užduotis, galima supaprastinti transporto įmonės administracinius procesus. Taip sutrumpėja daugeliui kasdienių veiksmų skiriamas laikas.

HOGS Maps yra novatoriškas įrankis, leidžiantis greitai ir tiksliai apskaičiuoti transporto išlaidas. Naudodamasis nuolat atnaujinamais duomenimis, tokiais kaip kelių mokesčiai, degalų kainos ar net esamas eismo intensyvumas, HOGS Maps padeda planuoti efektyviausius maršrutus ir numatyti su prekių gabenimu susijusias išlaidas prieš priimant transportavimo užsakymą. Kelių transporto išlaidų valdymas yra iššūkis, reikalaujantis suprasti daugelį veiksnių, turinčių įtakos vežėjų veiklos išlaidoms. Novatoriški įrankiai, tokie kaip HOGS Maps, teikia vertingą pagalbą tiksliai planuojant tolesnius reisus visoje Europoje.

tags: #automobilio #eksploatacines #islaidos