Volvo dyzelis 2000-ųjų metų ir vėlesni modeliai: atsiliepimai ir patarimai

Nors tema orientuota į 2000 metų „Volvo dyzelinius“ modelius, dauguma pateiktų atsiliepimų apima platesnį laikotarpį, dažniausiai nuo 2000-ųjų pradžios iki maždaug 2011 metų, įskaitant ir naujesnius variantus su D3 ir 2.0 133 kW varikliais. Straipsnyje apžvelgiamos tiek bendros nuomonės apie šiuos automobilius, tiek specifinės problemos ir privalumai, kurie aktualūs potencialiems pirkėjams ir esamiems savininkams.

Modelių identifikacija ir evoliucija

Yra šiokia tokia painiava dėl žymėjimo XC70 ir V70XC. Iš esmės 2003 metų „Volvo XC70“ yra tas pats 2000 metų „Volvo V70XC“. Tais metais „Volvo Cars“ nusprendė šį modelį pristatyti ne kaip „V70“ modifikaciją, bet kaip visiškai naują „Volvo“ lengvųjų automobilių šeimos narį.

Nuo 2003 metų pradėti montuoti dyzeliniai varikliai. Taip pat, AWD sistemos viskomova pakeista Haldex daugiadiske elektronine mova, o į priekinius žibintus pradėti montuoti ksenonai. Naujesniuose modeliuose, pvz., nuo 2007 metų, keičiasi ir visų varančiųjų ratų sistemos, todėl svarbu atsižvelgti į konkrečius metus. Pavyzdžiui, modeliai iki 2005 m. atitinka Euro 3 standartą, o po 2005 m. - Euro 4. Euro 3 varikliai dažnai laikomi patikimesniais.

Dyzeliniai varikliai: variantai ir patikimumas

Atsiliepimuose dažnai diskutuojama apie dyzelinių variklių pasirinkimą. Klausimas, kuris XC70-II dyzelinis variklis geresnis - 120 kW ar 136 kW, yra populiarus. Taip pat minimi ir 96 kW bei 103 kW D5 varikliai, kurie, pasak vartotojų, pasižymi patikimumu, ypač pagaminti iki 2005/07, nes neturėjo DPF filtro, su kuriuo dažnai kyla problemų.

D5 variklis (96 kW, 120 kW, 136 kW)

• Patikimumas ir ilgaamžiškumas: D5 varikliai yra apipinti legendomis. Keičiant tepalus, filtrus, diržus ir prižiūrint kitus agregatus, pats variklis laikys ilgiau nei aplink jį esančios dalys. Specialistai teigiamai vertina „Volvo 2.0 133 kW“ variklio ir transmisijos kokybę. Variklis yra vertinamas už patikimumą ir ilgaamžiškumą - jis pasižymi ne tik efektyviu kuro deginimu, bet ir žemesne nei vidutine gedimų rizika.
• Ekonomija: Vidutinės kuro sąnaudos dyzelinėms versijoms siekia apie 5-6 litrus 100 kilometrų. Vairuotojai, kurie chipavo 120 kW variklį iki 145 kW, teigia, kad vidutinės sąnaudos sumažėjo iki 5-5.5 litro 100 km. Su pilnu 70 l baku galima nuvažiuoti daugiau nei 1000 km.
• Galia: 103 kW variklis kai kuriems atrodo per silpnas, ypač važiuojant iš vietos dėl juntamo turbo lago. Tačiau bendrai galios pakanka kasdieniam vairavimui ir lenkimui.
• Minusai: D5 varikliai yra tylūs, ekonomiški ir galingi, tačiau kiek ilgiau šyla iki darbinės temperatūros (90 laipsnių). Kiti 103 kW varikliai yra tingūs nuo žemų apsukų.
• Priežiūra: Variklis reikalauja priežiūros, nemėgsta prasto kuro, tepalą reikia pilti tik pagal rekomendacijas (pvz., 0w30 Liqui Moly alyvą). Rekomenduojama keisti tepalus kas 7000-10000 km.

„Volvo 2.0 133 kW“

Šis modelis pasižymi puikiu galios ir kuro ekonomijos santykiu bei šiuolaikiškomis technologijomis. 2,0 litro darbinio tūrio variklis su 133 kW galia suteikia patikimumo ir pajėgumo, reikalingo tiek kasdienėms kelionėms mieste, tiek ilgesnėms kelionėms autostradoje. Vartotojai giria jo patogumą ir erdvumą, erdvią salono vietą, komfortiškas sėdynes ir puikią garso izoliaciją. Vidutinės kuro sąnaudos siekia apie 5-6 litrus 100 kilometrų.

Dažniausios problemos apima nusidėvėjusius filtrus ir tam tikrus elektrinės sistemos nesklandumus, tačiau šie gedimai laikomi nedideliais ir lengvai išsprendžiamais. Automobilis pasižymi aukštu patikimumo lygiu, yra „tvirtas“ ir „patvarus“.

Pavarų dėžės: mechanika ir automatas

Atsiliepimai apie pavarų dėžes yra įvairūs, tačiau dažnai pabrėžiama, kad jos yra patikimos, jei tinkamai prižiūrimos.

• Mechaninė pavarų dėžė: Patikima mechaninė pavarų dėžė.
• Automatinė pavarų dėžė: Patikrinti automatą pilnai įšilus, ar nesmūgiuoja. Visiškai pritariama, kad tinkamiausias metas pirkti automobilį su automatu, su 4WD bei dyzelinį yra prie šalčių, nes viskas „išlenda“. Automatai būna, jog smūgiuoja, meta klaidas, pereina į avarinį režimą. Labai svarbu laiku keisti pavarų dėžės alyvą, nes to laiku nepadarius teks mokėti didelius pinigus už remontą.
• Triptronik dėžė: Turiu „Volvo V70“ 2004 m. su triptronik dėže, variklis neužmušamas, tik dėžė neaišku, kas jai darosi - važiuoji, pradeda nei iš šio, nei iš to, sustojus automatiškai mėtyti bėgius.

Važiuoklė ir pakaba

Važiuoklės patikimumas vertinamas skirtingai, priklausomai nuo modelio ir priežiūros. Dažnai minima, kad pakaba yra paprasta ir patvari, tačiau yra ir specifinių minusų.

• Patvarumas: „Volvo“ važiuoklė kantri. Eksploatacinės detalės labai pigios. Pakeitus priekinius amortizatorius, priekinių ratų guolius, sailenbloką vienos pusės priekyje, kartą - traukių antgalius, automobilis toliau puikiai važiuoja.
• Minkštumas: Yra nuomonių, kad pakaba yra minkšta, užtikrinanti komfortišką važiavimą, efektyviai sugeria kelio nelygumus. Tačiau kai kuriems ji atrodo kietoka, ypač galinė pakaba.
• Problemos: Silpna priekinė pakaba, reikia kas metus tikrinti. V70 II, 02m. apie pusmetį vairuojančio savininko nuomone, didžiausias minusas - važiuoklė. Jei į kokią duobelę ratas pataiko, tai atrodo, išsirakins, nelabai sugeria nelygumus. Taip pat paminima, kad pakaba nėra minkšta, pastoviai jaučiamas išilginis siūbavimas, kaip koks laivelis. Dažnos problemos apima stabilizatoriaus traukes, priekines ir galines, variklio pagalves, vairo stiprintuvo diržą.
• Išlaidos: Priekinių šakių sailenblokai kainuoja apie 150 Lt (apie 43 EUR), stabilizatoriaus traukės po 25-35 Lt (apie 7-10 EUR). Galinio balkio sailentblokai, kurių kaina siekia apie 100 EUR/vnt (gero gamintojo), pigesnės alternatyvos nelaiko.

Interjeras ir komfortas

„Volvo“ interjeras dažnai vertinamas už komfortą ir medžiagų kokybę, tačiau pasitaiko ir nusiskundimų.

• Sėdynės: Labai patogios sėdynės, minkštos, nepavargstama ilgose kelionėse. Ypač geri atsiliepimai apie pusiau odines sėdynes, tačiau odinės sėdynės be šildymo žiemą gali būti nepatogios.
• Salono erdvumas: Erdvus salonas, tačiau kai kuriems V70 II gale vietos kojoms ne kažką. Bagažinė didelė, kultūringai padaryti skyreliai, lengvai sulankstomos galinės sėdynės. Ypač giriama bagažinės patogumas: galinės sėdynės mikliai atsilenkia, nepastumiant į priekį priekinių.
• Garso izoliacija: Puiki garso izoliacija, kuri padeda sumažinti triukšmą. Tačiau kai kurie vartotojai pastebi, kad salone nėra labai tylu, girdisi ratų ūžesys ir kiti garsai.
• Medžiagos: Aukštos kokybės salono medžiagos. Vis dėlto, pasitaiko atsiliepimų, kad kai kurios salono plastmasės nekokybiškos - braškančios durų rankenos, porankis, mago mygtukai. „Volvo V70“ (pirmos kartos) prietaisų panelės išvaizda archajiška, o salono medžiagos, pasak kai kurių, labai prastos, fiksatoriai trapūs, dėl to važiuojant nelygiu keliu ausis pasiekia krebždančių plastmasių simfonija.

Elektronika

Elektronika yra viena iš labiau diskutuotinų sričių, su įvairiais atsiliepimais. Yra tvirtinimų, kad elektronika pavyzdinė, veikia be priekaištų, tačiau ir problemų pasitaiko.

• Gedimai: Silpna elektroninė dalis. „Volvo“ turi sudėtingą kompiuterį (kurių yra ne vienas), kuris reguliuoja visą automobilio gyvenimą. Jei sugedo, pvz., langų pakėlėjas, neužtenka jį pakeisti kitu, reikia važiuoti į „Volvo“ centrą ir jį pririšti, adaptuoti. Tai liečia visas elektrines dalis. Vairuojančių V70 II, 02m. atsiliepimu, elektronika, jei gerai, tai gerai, bet jei kažkas, tai geriau užsimerkti ir nekreipti dėmesio, durniuoja viskas ir klimatronikas, ir laisvų rankų sistema pradeda fonuoti, nesuprasi nuo ko, ir spidometras.
• Specifinės problemos: Parktronikai, neveikiantys veidrodėliai, sugedęs ventiliatoriaus ratukas, langų nupūtimo elektronika. Užsikimšęs EGR. Atjungus akumuliatorių neištraukus rakto iš spynelės, sudegė du valdymo blokai.
• Patarimas: LABAI SVARBU NENAUDOTI PANELIŲ ATNAUJINTOJO - MYGTUKŲ KONTAKTAI KAŽKAIP PAVIRŠIUJE, IR PRASIDEDA BĖDOS - TRUMPINA.

Vairavimo savybės ir manevringumas

Daugelis pabrėžia „Volvo“ automobilių stabilumą ir saugumą kelyje, tačiau manevringumas vertinamas nevienareikšmiškai.

• Stabilumas: Labai stabilus, suteikia saugumo jausmą. Gerai stovi ant kelio, puikiai valdomas, labai geri stabdžiai.
• Manevringumas: Mažas apsisukimo spindulys, apsisukti sankryžoje vienu judesiu - ilgos praktikos rezultatas. Yra nuomonių, kad prie to priprantama ir reikia tiesiog užsimesti daugiau vietos ar pasistumdyti ilgiau. Kai kurie vartotojai teigia, kad apsisukimo spindulys nėra toks didelis minusas ir jokios esminės įtakos nedaro.
• Vairo pojūtis: Vairas sukas keistai nelengvai. Nuo mažesnės mašinos perėjus į V70, važiuojant į mažą aikštelę dėl blogo matomumo lengvas šokas.

Saugumas

„Volvo“ modeliai yra plačiai žinomi dėl aukštų saugumo standartų, ir šis modelis nėra išimtis.

• Stabdymo sistema: Yra itin jautri ir reaguoja greitai bei tiksliai.
• Oro pagalvės: Automobilis aprūpintas naujausiomis oro pagalvių technologijomis, užtikrinančiomis keleivių saugumą avarijų metu (pvz., S60 modelis turi 8 oro pagalves).
• Kėbulo struktūra: Stipri ir suprojektuota taip, kad sugertų smūgio jėgą, taip apsaugant keleivius. Sunkus auto, bet saugus - vien į statramsčius pažiūrėjus galima būti ramiems besivartant į kokį griovį.

Išlaikymo kaštai ir patarimai perkantiems

„Volvo“ išlaikymo kaštai vertinami skirtingai - vieniems jie atrodo prieinami, kitiems - brangūs, ypač lyginant su populiariais „VW“ ar „Audi“ modeliais.

• Detalių kainos: Dalys nėra pigios (ypač originalios), bet ir nebrangios, jei nelyginant su „Golf 2“. Eksploatacinės detalės labai pigios. Pakeitus originaliomis, jas pamiršite ilgam. Naujos originalios dalys ilgaamžės, bet brangios, tačiau yra ir neoriginalių alternatyvų.
• Reguliarūs aptarnavimai: Kuro purkštukai, EGR vožtuvai, dvimasis smagratis - tai dažni trūkumai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį prieš perkant.
• DPF filtras: Jei norite patikimumo, rinkitės 96 kW arba 120 kW D5 variklius, pagamintus iki 2005/07, kadangi šie varikliai neturėjo DPF filtro, o su jais dažnai būna problemų. DPF išėmimas ir EGR išprogramavimas, bei CHIP, gali pagerinti automobilio dinamiką ir sumažinti kuro sąnaudas.
• Smagratis: Dyzelinių variklių dažna bėda - smagratis, kurio keitimas su viskuo gali kainuoti arti 1000 EUR.
• Naudoti automobiliai: Dauguma rinkoje esančių „Volvo“ automobilių už 1000-4000 EUR yra jau arti milijono km nuvažiavę. Gyvi variantai kainuoja 5000, 7000 ar net 10000 EUR, priklausomai nuo komplektacijos ir variklio.
• Kėbulas: Cinkuotas automobilis, todėl nerūdija (net vietose, kur dažai nubraukti iki metalo).

Patarimai perkant

• Atlikite išsamią patikrą: Patikrinti automatą pilnai įšilus, ar nesmūgiuoja. Svarbu patikrinti, ar abu tiltai kasa ant sniego. Prie šalčių viskas „išlenda“. Patikrinti vairo kolonėlės būklę, ar nejuda skriemulys, variklio pagalvių būklę, ar neapsitepalavęs (dažnas, daug prabėgęs).
• Rida: Visi, kurie tiki, kad 10 metų senumo mašina gali būti pravažiavusi 200 000 km, neturėtų būti naivūs. Atkreipti dėmesį į visų komponentų aplink vairuotoją nusidėvėjimą (vairas, pedalai, mygtukai, sėdynė ir t. t.), nes ridos dažniausiai būna suktos.
• Venkite turbininių variklių: Patariama ieškoti automobilio be turbinos, nes su turbinomis daug kam kyla problemų. Benzininiai varikliai nuo 2003 m. 2.4 103 kW be turbinos arba 125 kW su turbina laikomi patikimais ir draugauja su dujomis.
• Kuro kokybė: Reikia pilti geros kokybės kurą.

tags: #atsiliepimai #apie #volvo #dyzelis #2000 #metu