Pastaruoju metu itin daug girdime apie tai, jog kurios nors įmonės vadovui paskirta bauda už tam tikrų pareigų neatlikimą, už kurį jie anksčiau baudžiami nebuvo, ar kad jie privalo atlyginti įmonei padarytą žalą. Tai rodo, kad verslo kultūra ir praktikos neabejotinai keičiasi, o skirtis tarp juridinių subjektų ir jiems vadovaujančių fizinių asmenų atsakomybės nebėra tokia akivaizdi.
Vadovo teisinis statusas ir atsakomybės rūšys
Įmonės vadovas, dažnai vadinamas direktoriumi, yra pagrindinis fizinis asmuo, kuris organizuoja ir vykdo įmonės veiklą, atstovauja jai ir priima strateginius sprendimus. Šios pareigos apima ne tik sėkmę, bet ir didelę atsakomybės naštą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vadovo teisinis statusas yra dualistinis, nes jis yra ir vienasmenis valdymo organas, ir bendrovės darbuotojas. Toks ypatingas vadovo statusas kartu įpareigoja elgtis itin rūpestingai ir sąžiningai.
Atsakomybė yra neatsiejama nuo vadovo pareigų. Vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai, bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų. Vadovo rūpestingumo pareiga, pirmiausia, nustato paties vadovo teisėto elgesio reikalavimą. Tačiau vadovas taip pat privalo prižiūrėti, kad ir pačios bendrovės veikla būtų teisėta. Nustatant, ar bendrovės vadovas pažeidė rūpestingumo pareigą, teismų praktikoje taikomas objektyvaus elgesio standartas, kuris reiškia, kad vadovas savo veikloje turi atitikti objektyvius rūpestingo ir kvalifikuoto verslininko kriterijus.
Už įstatymuose įtvirtintų pareigų nevykdymą ir (arba) netinkamą vykdymą, bendrovės vadovui atsakomybė kyla pagal įstatymą, bet ne darbo sutarties pagrindu.
Civilinė atsakomybė
Civilinė atsakomybė kyla tada, kai įmonės vadovas, pažeisdamas savo pareigas, padaro žalos pačiai įmonei. Tai gali nutikti dėl nerūpestingumo, aplaidumo, netinkamų sprendimų priėmimo ar pareigų nevykdymo. Pavyzdžiui, jei vadovas, neįvertinęs rizikų, sudaro įmonei nuostolingą sandorį, nelaiku imasi veiksmų bankroto atveju ar tiesiog nevykdo įstatymuose ir įmonės įstatuose nustatytų pareigų, dėl ko įmonė patiria finansinių nuostolių, jis gali būti patrauktas civilinėn atsakomybėn.
Bendrovės vadovo civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai bendrovė pati negali patenkinti kreditorių reikalavimų, t. y. esant bendrovės bankrotui ar likvidavimui.
Administracinė atsakomybė
Administracinė atsakomybė atsiranda, kai vadovas pažeidžia įvairius administracinius teisės aktus, kurie reguliuoja įmonės veiklą. Pavyzdžiui, už kasos aparato kvito neišdavimą numatyta bausti ne įmonės vadovą, o kasininkę, tačiau už kitus pažeidimus baudos gali būti skiriamos būtent vadovui. Valstybinė mokesčių inspekcija pradėjo bausti vadovus už tai, kad įmonė vėluoja sumokėti PVM. Lietuvos banko Priežiūros tarnyba nubaudė įmonės vadovą dėl to, kad jis neužtikrino, jog bendrovė įvykdytų Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus sprendimą. Taip pat vadovai gali būti baudžiami už valstybinės kalbos nevartojimą juridinių asmenų antspauduose, spauduose, blankuose, iškabose, tarnybinių patalpų ir kituose viešuose užrašuose, raštvedyboje ir susirašinėjant Lietuvos Respublikoje.
Šiuo metu įmonių ir organizacijų vadovams, pažeidusiems dokumentų pateikimo tvarką Juridinių asmenų registrui, gresia nuo 600 iki 6 tūkst. eurų siekiančios baudos.
Baudžiamoji atsakomybė
Baudžiamoji atsakomybė yra pati griežčiausia ir kyla tada, kai įmonės vadovo veiksmuose (ar neveikime) yra Baudžiamajame kodekse numatytų nusikalstamos veikos požymių. Tai gali apimti tyčinius finansinius pažeidimus, tokius kaip buhalterinės apskaitos klastojimas ar pinigų plovimas.
Rizikos sritys ir augantys ieškiniai
Įmonėms šiandien keliami vis aukštesni tvarumo, veiklos skaidrumo ir socialinės atsakomybės reikalavimai. Tuo pačiu daugėja ir rizikų įmonių vadovams, iš kurių vis dažniau siekiama išsiieškoti dėl netinkamų sprendimų ar įstatymų nesilaikymo verslo patirtą žalą. Teisės firmos „Sorainen“ partnerė Indrė Pelėdaitė pažymi, kad įmonių ieškinių vadovams Lietuvoje daugėja, o kartais jie gali siekti milijonus eurų. Anot I. Pelėdaitės, 2024-ieji buvo Baltijos šalyse rekordinių ieškinių įmonių vadovams metai. Akcininkai vis dažniau reikalauja įmonės vadovo, valdybos ar atsakingų padalinių vadovų atsakomybės ir nevengia ginti kompanijos interesų teismuose.
Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR)
Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR, angl. GDPR) galioja daugiau kaip metus. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija Lietuvoje jau paskyrė ir pirmąsias baudas, pavyzdžiui, viena didžiausių siekė 61 500 eurų. BDAR įtvirtintas atskaitomybės principas įpareigoja duomenų valdytojus vykdyti BDAR reikalavimus ir sugebėti įrodyti, kad tinkamai juos vykdo. Už BDAR nesilaikymą numatytos didelės baudos (iki 20 mln. eurų arba 4 proc. metinės apyvartos) ir (arba) pareiga atlyginti pagrįstą nukentėjusio asmens turtinę ir (arba) neturtinę žalą.
Jei dėl BDAR reikalavimų nevykdymo įmonei būtų paskirta bauda, tai gali būti pripažinta vadovui keliamų pareigų pažeidimu. Nors bendrovių vadovai ir žino apie BDAR numatytas baudas bei pareigą atlyginti žalą, tačiau didžioji dalis verslo subjektų vis dar galimai netinkamai įgyvendina BDAR reikalavimus ir nesusimąsto apie galinčią kilti atsakomybę. Teismų praktikoje yra apstu pavyzdžių, kuomet bendrovės patirtą žalą privalėjo kompensuoti asmeniškai bendrovės vadovas.
Nors Lietuvoje ir taikoma verslo sprendimų priėmimo taisyklė (angl. business judgment rule), ji nėra panacėja. Tais atvejais, kai bendrovės vadovas bendrovės veiklą organizuoja pažeisdamas teisės aktuose nustatytas pareigas, verslo sprendimo priėmimo taisyklė nėra taikoma. Jeigu bendrovei yra skiriama bauda už BDAR pažeidimus arba bendrovė atlygina asmens, kurio duomenys neteisėtai buvo tvarkomi, patirtą žalą, bendrovės akcininkai turi teisę siekti vadovo atsakomybės, prašant atlyginti dėl to bendrovės patirtą žalą. Tokiu atveju žalą sudarytų paskirta bauda ir (arba) atlyginta žala.
Konkurencijos teisės pažeidimai
Konkurencijos taryba nebe pirmus metus naudojasi Konkurencijos įstatyme numatyta galimybe kreiptis į teismą ir prašyti pritaikyti asmeninę atsakomybę kartelinius susitarimus sudariusių įmonių vadovams. Šiuo metu teismų sprendimų laukia 16 asmenų, kuriems gali būti apribota teisė 3-5 metus užimti vadovaujančias pareigas ir skirtos baudos iki beveik 14,5 tūkst. eurų. Konkurencijos įstatymas numato, kad ūkio subjekto vadovui už prisidėjimą prie ūkio subjekto sudaryto draudžiamo konkurentų susitarimo ar piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi gali būti apribojama teisė nuo trejų iki penkerių metų eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu. Papildomai taip pat gali būti skiriama bauda iki 14 481 Eur.
Tvarumas ir atsakomybė (ESG)
Vadovai turėtų atidžiai sekti su tvarumo sritimi susijusius reikalavimus, kurie tampa vis svarbesni visiems Europos Sąjungoje (ES) veikiantiems verslams. Tvarumo sąvoką reikėtų suvokti plačiai, nepamirštant ne tik aplinkosauginių, bet ir socialinių bei valdysenos (angl. governance) aspektų.
Vakarų Europoje daugėja bylų, kuriose vadovai kaltinami neužtikrinę tinkamo su tvarumu susijusių verslo rizikų valdymo. Yra buvę ir tokių atvejų, kai vadovų atsakomybės reikalaujama ir dėl aklo įmonės investicijų nukreipimo į ESG sritį, ignoruojant kitas galimybes. Tad vadovams tenka ieškoti aukso viduriuko tarp atitikimo vis griežtėjantiems tvarumo reikalavimams užtikrinimo bei rizikų suvaldymo ir vertės akcininkams kūrimo sparčių permainų sąlygomis.
2024 m. į nacionalinę Lietuvos teisę perkėlus Įmonių tvarumo ataskaitų teikimo direktyvą (CSRD), įmonės privalo skelbti išsamią ir patikimą savo veiklos tvarumo informaciją, o už tai atsakomybė tenka būtent įmonės vadovams. Be to, nuo praėjusių metų visos ES įmonės, anksčiau teikusios ataskaitas pagal Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvą, turi jas teikti pagal naujus Europos tvarumo atskaitomybės standartus (ETAS). Nuo 2026 m. šie reikalavimai galios visoms didelėms ES įmonėms, kurios atitinka bent du iš trijų kriterijų: turi ne mažiau kaip 250 darbuotojų, per metus generuoja 40 mln. eurų ir didesnę apyvartą arba valdo turtą, kurio vertė - 20 mln. eurų.
Su griežtėjančiais tvarumo reikalavimais, taikomais vis platesniam įmonių ratui, daugėja ir vadinamojo „žaliojo smegenų plovimo“ (angl. greenwashing) atvejų. Už apsimestinį tvarumą, imituojamus, o ne realius, ESG veiksmus, bandymus apeiti reikalavimus ir taip apgauti vartotojus bei investuotojus, atsakomybę taip pat gali tekti prisiimti įmonės vadovui. Atsakomybė gali kilti ne tik dėl paties vadovo priimtų ar nepriimtų sprendimų, bet ir nepakankamos kontrolės šias užduotis delegavus kitiems. Be to, tvarumo veiksmai dažnai yra orientuoti į visą vertės grandinę, o dėl neišpildytų reikalavimų prarastos verslo galimybės ir uždarbis taip pat gali sietini su vadovo atsakomybe. Augantis investuotojų ir visuomenės dėmesys tvarumui reiškia, kad net ir nedideli paslydimai šioje srityje įmonėms gali sukelti rimtų pasekmių - pavyzdžiui, sunkumus pritraukiant kapitalą ar reputacijos krizę.
Kibernetinis saugumas
Jei ieškinių vadovams dėl netinkamos įmonės tvarumo politikos banga į Lietuvą dar tik atsirita, tai precedentų, kai reikalaujama žalos atlyginimo už kibernetinio saugumo pažeidimus jau netrūksta. Skaitmenizacijai apėmus daugelį verslo procesų daugėja ir kibernetinių grėsmių, kurias privalu tinkamai suvaldyti. 2023 metais Lietuvoje oficialiai užfiksuota beveik 2400 kibernetinių incidentų.
Kibernetiniai incidentai įmonėms gali padaryti didžiulę žalą. Maža to, už reikalavimų nesilaikymą baudas gali skirti ir reguliuojančios institucijos. Tokiais atvejais įmonė žalos atlyginimo gali reikalauti iš vadovo. Verta atkreipti dėmesį į tai, kad pernai spalį įsigaliojo nauja Kibernetinio saugumo įstatymo redakcija, kuria į Lietuvos teisę perkeltos pagrindinės ES Tinklų ir informacinių sistemų (TIS 2) direktyvos nuostatos. Jose būtent ir akcentuojama tiesioginė vadovo atsakomybė už tinkamą kibernetinio saugumo reikalavimų įmonėje įgyvendinimą. Nustačius šio įstatymo pažeidimus, vadovams asmeniškai gali būti skirta iki 3 tūkst. eurų, o įmonei - iki 10 mln. eurų arba 2 proc. metinių bendrųjų pajamų siekianti bauda.
Dirbtinis intelektas (DI)
Dar viena sparčiai aktualumą įgaunanti sritis, kurioje vadovai rizikuoja „užlipti ant grėblio“ yra dirbtinio intelekto (DI) sprendimų vystymas ir pritaikymas įmonės veiklos procesuose. Nors dirbtinis intelektas verslui atveria daug naujų galimybių, tačiau yra susijęs ir su tam tikromis reguliacinėmis rizikomis, kurių tinkamai neįvertinus įmonėms gali kilti teisinių ir finansinių pasekmių.
Šiame kontekste svarbus praėjusių metų rugpjūčio 1 d. įsigaliojęs ES Dirbtinio intelekto aktas. Nors pilna apimtimi jis bus pradėtas taikyti tik po 2 metų, tačiau kai kurios jo nuostatos galioja jau dabar. Pavyzdžiui, draudžiamos tam tikros su dirbtiniu intelektu susijusios praktikos, tokios kaip dirbtinio intelekto sistemų, renkančių veido atvaizdus iš interneto, naudojimas. Taip pat įmonėms numatomas reikalavimas užtikrinti, kad su dirbtiniu intelektu dirbantys jos darbuotojai būtų tinkamai apmokyti. Pažeidus įstatymo reikalavimus, įmonei gali grėsti iki 35 mln. eurų arba 7 proc. metinės apyvartos siekianti bauda. Šių nuostolių atlyginimo įmonė gali reikalauti iš įstatymo reikalavimų laikymosi neužtikrinusio vadovo.
Saugi darbo aplinka ir psichologinis klimatas
Prisiimti atsakomybę vadovams gali tekti ir tuomet, jei įmonė neužtikrina saugios fizinės ir psichologinės darbo aplinkos, o nukentėję darbuotojai ar pati įmonė teisybės imasi ieškoti teisme. Lietuvoje 2022 m. buvo užfiksuota daugiau nei 1000 darbuotojų skundų dėl netinkamos darbo aplinkos.
Su tuo susijusias darbdavio pareigas patikslino nuo šių metų įsigaliojęs Smurto ir priekabiavimo darbe prevencijos priemonių aprašas, kurį patvirtino Valstybinė darbo inspekcija. Pavyzdžiui, visos 50 ir daugiau darbuotojų turinčios įmonės, siekdamos užkirsti kelią smurtui ir priekabiavimui, privalo pasirengti aiškią prevencijos politiką, ne rečiau nei kas 3 metus organizuoti šiai sričiai skirtus darbuotojų mokymus, numatyti efektyvius pranešimų apie smurtą pateikimo kanalus ir pan. Šių reikalavimų laikymosi neužtikrinusiam vadovui gali būti skirta iki 1400 eurų siekianti piniginė bauda. Be to, tokiu atveju vadovas gali sulaukti ne tik materialios ir reputacinės žalos atlyginimo siekiančios įmonės, bet ir smurtą patyrusių darbuotojų ieškinių.
Tarptautinės sankcijos
Šiandienos geopolitiniame kontekste vadovams kylančių asmeninės atsakomybės rizikų šaltiniu tampa ir valstybėms, organizacijoms ar individams taikomos tarptautinės sankcijos. Vakarų valstybės nuolat įvairiems subjektams taiko tam tikras sankcijas, jas peržiūri ir koreguoja. Lietuvos verslui aktualiausios yra dėl besitęsiančio karo Ukrainoje valstybei agresorei ir jos sąjungininkėms taikomos sankcijos, tačiau pasaulyje yra ir daugybė kitų įtampos taškų, autoritarinių režimų, teroristinių grupuočių, su kuriomis turėti prekybinių ar finansinių santykių yra neteisėta ar verslo požiūriu žalinga. Pavyzdžiui, JAV neretai kaip spaudimo priemonę pasitelkia vadinamąsias antrines sankcijas, kai tam tikros neigiamos pasekmės laukia ne tik tiesiogiai sankcionuotų subjektų, bet ir su jais prekiaujančių įmonių. Tad įmonėms svarbu nei sąmoningai, nei netyčia nepažeisti galiojančių sankcijų režimų. Atsakomybę už sankcijų nesilaikymą taip pat gali tekti prisiimti vadovui, iš kurio įmonė gali reikalauti patirtos žalos atlyginimo.
Rizikos mažinimas ir prevencija
Suprasti atsakomybės ribas yra tik pirmas žingsnis. Antras ir svarbiausias - imtis proaktyvių veiksmų, siekiant sumažinti galimas rizikas. Kiekvienas verslas, nepriklausomai nuo jo dydžio ar veiklos srities, yra potencialiai pažeidžiamas.
- Aiškiai apibrėžtos pareigos: Įmonės viduje turi būti aiškiai apibrėžtos kiekvieno darbuotojo, ypač finansų ir apskaitos srities, pareigos ir atsakomybės. Pareiginiai nuostatai, vidaus taisyklės ir procedūros padeda išvengti dviprasmybių ir užtikrina sklandų darbą.
- Teisės aktų stebėjimas: Teisės aktai nuolat keičiasi. Svarbu reguliariai stebėti įstatymų, ypač mokesčių, buhalterinės apskaitos ir įmonių teisės, naujoves.
- Profesionali buhalterija: Nekokybiška buhalterija yra viena pagrindinių finansinių pažeidimų priežasčių. Užtikrinkite, kad jūsų įmonėje dirbtų kvalifikuoti buhalteriai arba naudokitės patikimos išorinės apskaitos įmonės paslaugomis.
- Vadovų civilinės atsakomybės draudimas: Apsvarstykite galimybę įsigyti vadovų ir valdybos narių civilinės atsakomybės draudimą (angl. D&O - Directors and Officers liability insurance). Jis gali padėti greičiau išspręsti teisinius ginčus ir suteikti finansinę apsaugą.
- Skaidrus bendravimas: Skaidrus ir atviras bendravimas su akcininkais stiprina pasitikėjimą ir sumažina konfliktų riziką.
Geriausias būdas išvengti nemalonumų yra atsakingai ir sąžiningai vykdyti savo pareigas bei domėtis naujausiu reguliavimu įmonės veiklai aktualiose srityse, tačiau vien to gali nepakakti. Net ir geriausi vadovai daro klaidų ar gali tapti netinkamai susiklosčiusių aplinkybių įkaitais. Proaktyviai valdant rizikas ir nuolat tobulinant žinias, galima žymiai sumažinti galimų finansinių pažeidimų ir jų pasekmių tikimybę.