Pavojingi kroviniai (ADR) yra speciali krovinių rūšis, kuriai keliami griežtesni reikalavimai dėl padidintos saugumo rizikos. Šie kroviniai potencialiai pavojingi žmonėms ir gyvūnams, aplinkai ar turtui. Jų gabenimas yra sudėtingas ir griežtai reglamentuojamas procesas, reikalaujantis ypatingų atsargumo priemonių, specialių žinių ir atitinkamos dokumentacijos, siekiant sumažinti nelaimingų atsitikimų riziką.
Kas yra ADR?
ADR trumpinys reiškia nuorodą į Europos sutartį dėl pavojingų krovinių tarptautinio vežimo keliais (angl. European Agreement concerning the International Carriage of Dangerous Goods by Road). Ši sutartis buvo pasirašyta 1957 m. rugsėjo 30 d. Ženevoje. Lietuva prie šios sutarties prisijungė 1995 m. ADR nuostatos yra reguliariai atnaujinamos kas dvejus metus, o prie susitarimo prisijungusių šalių skaičius nuolat auga (2018 m. jų buvo 50). Pilnas šalių sąrašas pateikiamas Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos (UNECE) leidiniuose.
ADR sutarties normos yra perkeltos ir detalizuotos nacionaliniuose teisės aktuose, kurie įstatymiškai įtvirtina reikalavimus, kaip pavojingi kroviniai turi būti gabenami, sandėliuojami ir valdomi Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagrindiniai nacionaliniai teisės aktai yra Lietuvos Respublikos pavojingųjų krovinių vežimo automobilių, geležinkelių ir vidaus vandenų keliais įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. kovo 23 d. nutarimas Nr. 337 „Dėl pavojingų krovinių vežimo kelių transportu Lietuvos Respublikoje“.
Pavojingų krovinių klasifikavimas
Pavojingais kroviniais bendrąja prasme vadinamos medžiagos ir gaminiai, pasižymintys pavojingomis savybėmis ir galintys pakenkti žmonėms, aplinkai ar turtui. Neteisingai vežamas ar saugomas toks krovinys gali sukelti susirgimus, apsinuodijimus, nudegimus, sprogimus, gaisrus, kitų krovinių, riedmenų, statinių ir įrenginių pažeidimus, užteršti aplinką ir vandenis.
Siekiant išvengti perteklinių reikalavimų, ADR kroviniai yra suskirstyti į 9 klases, kurioms taikomos skirtingos gabenimo, sandėliavimo ir valdymo taisyklės:
- 1 klasė. Sprogstamosios medžiagos ir gaminiai
- 2 klasė. Dujos
- 3 klasė. Degūs skysčiai
- 4.1 klasė. Degiosios kietosios medžiagos, savaime reaktyviosios medžiagos ir polimerizuotosios medžiagos
- 4.2 klasė. Savaime užsidegančios medžiagos
- 4.3 klasė. Medžiagos, kurios drėgmės poveikyje išskiria degias dujas
- 5.1 klasė. Oksiduojančiosios medžiagos
- 5.2 klasė. Organiniai peroksidai
- 6.1 klasė. Toksiškos (nuodingos) medžiagos
- 6.2 klasė. Infekcinės medžiagos
- 7 klasė. Radioaktyviosios medžiagos
- 8 klasė. Korozinės (ėdančios) medžiagos
- 9 klasė. Skirtingos pavojingosios medžiagos ir gaminiai
Kai kurios ADR 3.3 skyriaus specialiosios nuostatos leidžia vežti atskirus pavojingus krovinius iš dalies arba visiškai nesilaikant ADR reikalavimų, atsižvelgiant į gabenamus kiekius.
Vežimo būdai ir ženklinimas
Pagal ADR ir nacionalinę teisę, sąvoka „vežimas“ apima pavojingo krovinio parengimą išsiųsti (identifikavimą, klasifikavimą, pakavimą, dokumentų paketo parengimą), visas krovos operacijas (krovimą, iškrovimą, perkrovimą), gabenimą transporto priemone bei laikiną sandėliavimą. Pavojingi kroviniai gali būti vežami keliais būdais: palaidai/suverstinai, pakuotėse arba cisternose.
Ženklinimas
ADR krovinių identifikavimo reikalavimus numato tarptautinė ADR krovinių gabenimo sutartis. Ryškus skiriamasis ženklas yra oranžinės spalvos lentelė ir Kemlerio kodas. Šios ADR plokštės yra charakteringos oranžinės spalvos, atšvaitančios ženklai, kurie tvirtinami priekyje ir gale transporto priemonių, vežančių pavojingas medžiagas. Oranžinė spalva pasirinkta neatsitiktinai - ji simbolizuoja įspėjimą. Plokštės turi būti aiškios, patvarios ir puikios būklės. Žymėti reikia ne tik patį krovinį, bet ir puspriekabes bei cisternas. Šią funkciją atlieka rombo formos ženklai, pavyzdžiui, liepsna žymi, kad krovinys yra degus.
Skaičiai ant ADR lentelės pateikia svarbiausią informaciją apie vežamą pavojingą medžiagą. Viršuje esantis Kemlerio numeris nurodo pavojingumo kategoriją, o apačioje esantis JT (UN) numeris - konkrečią medžiagą ar medžiagų grupę. Po rombo formos ženklu taip pat būtina pažymėti krovinio klasę (jei yra - ir poklasį) - nelaimės atveju taip bus galima greičiau identifikuoti krovinį ir imtis atitinkamų priemonių.
- Kemlerio numeris 33 reiškia lengvai užsiliepsnojantį skystį. Pirmasis skaitmuo „3“ nurodo pavojaus kategoriją. Du vienodi skaičiai nurodo atitinkamo pavojaus sustiprėjimą. Jei medžiagai būdingam pavojui nurodyti pakanka vieno skaičiaus, po jo rašomas nulis. Jei prieš pavojaus identifikacinį numerį nurodyta raidė „X“, tai reiškia, kad medžiaga pavojingai reaguoja su vandeniu.
- Kemlerio numeris 23 reiškia degias dujas.
Visi UN numeriai yra priskirti konkrečioms medžiagoms arba medžiagų grupėms, turinčioms panašias chemines savybes ir keliančioms panašų pavojų.
Dokumentacija
Vežant pavojingus krovinius, transporto priemonėje privaloma turėti išsamų dokumentų paketą:
- Transporto (važtos) dokumentai.
- Siuntėjo deklaracija.
- Raštiška instrukcija (ar instrukcijos tarptautinio vežimo atveju). Pastaroji turi būti išversta į kalbas šalių, per kurių teritorijas važiuojama. Mišraus krovinių sukrovimo atveju, įskaitant pavojingus krovinius, kurie sudaro atskiras krovinių grupes, keliančias vienodos rūšies pavojų, raštiškos instrukcijos gali apsiriboti viena instrukcija kiekvienai vežamų pavojingų krovinių klasei.
Vairuotojo pasirengimas ir atsakomybė
Pavojingų krovinių vežimas yra didžiulė atsakomybė, kuri reikalauja ne tik žinių apie taisykles, bet ir jų kruopštaus laikymosi. Net menkiausia klaida gali sukelti rimtas pasekmes. Šių taisyklių nepaisymas gali lemti rimtas teisines pasekmes, įskaitant administracines baudas, veiklos apribojimus ar net transportavimo leidimų panaikinimą.
ADR sertifikatai ir mokymai
Kelių transporto priemonių vairuotoju, vežančiu pavojingus krovinius, gali būti asmuo, ne jaunesnis kaip 21 metų amžiaus, turintis ne žemesnės kaip B kategorijos vairuotojo pažymėjimą. Norint tapti ADR sertifikato turėtoju, būtina baigti atitinkamus mokymus ir išlaikyti egzaminą Valstybinėje kelių transporto inspekcijoje (dabar - LTSA).
Mokymai vežti pavojingus krovinius (ADR kursai) vykdomi mokymo įstaigose, kurioms suteikta teisė mokyti asmenis, susijusius su pavojingųjų krovinių vežimu automobilių keliais. Egzaminai laikomi lietuvių kalba, kompiuteriu, testu iš klausimų su pasirenkamais atsakymais. Po 15 klausimų skiriama po 1 val. laikant A2, A3 ir A4 egzaminus. Egzaminuojamieji gali naudotis Lietuvos Respublikos įstatymais, tarptautinėmis sutartimis ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais pavojingų krovinių vežimą. Prašymas laikyti egzaminą ir dokumentai teikiami ne vėliau kaip vieną dieną prieš egzaminą.
ADR vairuotojo pasirengimo pažymėjimas išduodamas asmeniui tiesiogiai atvykus į Administraciją. Jis taip pat gali būti pratęsiamas. Praradus ADR sertifikatą, gali būti išduotas jo dublikatas, kurio galiojimo laikas sutaps su prarastojo sertifikato galiojimo laiku.
Prie prašymo išduoti ar pratęsti ADR sertifikatą pridedama Transporto priemonės ADR atitikties deklaracija. Jei sertifikuojama FL, OX, AT transporto priemonė, taip pat pridedama pirmos patikros gamintojo ataskaita su nurodytu cisternos kodu arba patikrinimo ataskaita, išduota įgaliotos potencialiai pavojingų įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigos, su nurodytu cisternos kodu. Jei prašymą pateikia įmonės vadovo paskirtas asmuo, reikalingas įgaliojimas.
Atsakomybė ir kontrolė
Už tinkamą pavojingų krovinių vežimą atsakingi visi vežimo dalyviai - siuntėjas, vežėjas (vairuotojas) ir gavėjas.
- Vežėjas privalo užtikrinti, kad vairuotojas turėtų reikiamą kvalifikaciją patvirtinantį ADR pažymėjimą, kad transporto priemonė būtų tinkama vežti pavojingus krovinius ir turėtų būtiną įrangą. Taip pat vežėjas privalo teikti vairuotojui informaciją apie maršrutus, kuriais draudžiama ar rekomenduojama vežti pavojingus krovinius.
- Vairuotojas privalo patikrinti, ar siuntėjas pateikė visus dokumentus: transporto (važtos) dokumentus, siuntėjo deklaraciją, raštišką instrukciją (ar instrukcijas tarptautinio vežimo atveju).
Nuo 2003 m. sausio 1 d. visose įmonėse, kurių veikla susijusi su pavojingų krovinių vežimu, pakrovimu ir/ar iškrovimu bei laikinu sandėliavimu, turi būti paskirtas pavojingų krovinių vežimo saugos specialistas. Šis reikalavimas netaikomas įmonėms, vežančioms pavojingus krovinius tik minimaliais kiekiais arba ne dažniau kaip kartą per mėnesį šalies viduje vežančioms pavojingus krovinius pakuotėse, priskirtose III pakavimo grupei, pagal tarptautinių sutarčių ir kitų teisės aktų reikalavimus.
Kontrolės metu pareigūnas tikrina transporto dokumentus, raštiškas instrukcijas, transporto priemonės tinkamumo sertifikatus, vairuotojo pažymėjimą ir kitus dokumentus; transporto priemonės, cisternos, pakuočių ženklinimą ir žymėjimą; krovinių pakrovimo, tvirtinimo, tvarkymo ir kitų reikalavimų laikymąsi; saugos ir priešgaisrines priemones; kitų specifinių reikalavimų laikymąsi. Patikrinimo rezultatai surašomi pavojingųjų krovinių vežimo automobilių transportu kontrolės protokole.
Transporto priemonės, vežančios pavojingus krovinius kiekiais, nurodytais atitinkamuose II dalies KN, turi būti prižiūrimos arba gali būti statomos stovėjimui be priežiūros saugiame sandėlyje arba saugiose gamybinėse patalpose. Priėjimas prie transporto priemonės su atviros liepsnos apšvietimo prietaisais draudžiamas.
tags: #adr #atmintine #vairuotojui