Europos Sąjungos reglamentų rinkinys, skirtas apriboti vidaus degimo variklių išskiriamų kenksmingų dujų kiekį, vadinamas Euro standartais. Šie standartai, įsigalioję nuo 1992 m. (pirmasis reglamentas, Euro 1), apibrėžia azoto oksidų (NOx), anglies monoksido (CO), angliavandenilių (HC) ir kietųjų dalelių (PM) išmetamųjų teršalų ribas. Kiekvienam ES registruotam automobiliui priskiriama išmetamųjų teršalų klasė, pagrįsta šiais standartais. Kuo žemesnis „Euro“ standartas, tuo daugiau teršalų automobilis išmeta ir tuo daugiau apribojimų gali būti taikoma. Šis standartas ne tik prisidėjo prie oro kokybės gerinimo, bet ir paskatino automobilių gamintojus diegti pažangias taršos mažinimo technologijas.
Euro standartų raida ir reikšmė
Išmetamųjų teršalų ribojimas Europos Sąjungoje prasidėjo 1992 m. įvedus EURO 1 standartą. Nuo to laiko kas 4-5 metus buvo diegiamas naujas Euro standartas, užtikrinantis, kad parduodami automobiliai turėtų mažesnes emisijas. „Euro“ standartai jau daugiau nei 30 metų formuoja šiuolaikinį transportą. Nors jie brangina automobilius, jie taip pat užtikrina švaresnius miestus ir sveikesnį orą.
- EURO 6b, įsigaliojęs 2015 m., sugriežtino dyzelinių variklių kietųjų dalelių emisijų reikalavimus, tačiau benzininiams varikliams didelių pokyčių neatnešė.
- EURO 6d-TEMP, įsigaliojęs 2019 m., įvedė realių važiavimo sąlygų (RDE) testus, dėl kurių gamintojai privalėjo diegti pažangesnes emisijų mažinimo sistemas, tokias kaip SCR su „AdBlue“, EGR ir DPF filtrus. RDE yra „tikrojo pasaulio važiavimo išmetamieji teršalai“ - tai bandymas, užtikrinantis, kad realiame pasaulyje, ne tik bandymų laboratorijoje, sumažėtų transporto priemonių išmetamų teršalų kiekis.
- EURO 6d, taikomas nuo 2021 m., nustatė griežtesnes CO₂ emisijų ribas (maks. 95 g/km) ir sumažino leidžiamą emisijų paklaidą realiomis važiavimo sąlygomis.
EURO 6 standartas buvo svarbus žingsnis mažinant transporto priemonių taršą. Jis privertė gamintojus diegti inovatyvias technologijas, sumažino azoto oksidų ir kietųjų dalelių emisijas, tačiau tuo pačiu padidino automobilių kainą ir jų eksploatacijos kaštus. Automobilių gamintojai buvo priversti ieškoti naujų technologijų, mažinančių taršą. Seni dyzeliniai automobiliai susidūrė su apribojimais. Nors EURO 6 standartas ženkliai sumažino išmetamųjų teršalų kiekį, oro tarša vis dar išlieka problema, ypač dideliuose miestuose. Dėl to jau ruošiamasi EURO 7 standarto įvedimui, kuris bus dar griežtesnis.
EURO 5 standarto ypatumai
EURO 5 standartas buvo patvirtintas 2009 m. rugsėjį, o galutinis terminas, iki kurio standartas turėjo įsigalioti benzininius ir dyzelinius variklius turintiems automobiliams, buvo 2011 m. sausio 1 d. Motociklams ir kitoms dviratėms bei triratėms transporto priemonėms jis įsigaliojo nuo 2020 m.
EURO 5 standarte benzininiams ir dyzeliniams varikliams bei motociklams nustatytos skirtingos išmetamųjų dujų ir juose esančių kietųjų dalelių, anglies monoksido ir azoto oksidų kiekio ribos. Kalbant apie benzininių automobilių išmetamo anglies monoksido ir angliavandenilių kiekį, EURO 4 ir EURO 5 standartai nepasikeitė. Tačiau azoto oksidų emisijos riba buvo sumažinta. Kietųjų dalelių išmetimo riba buvo gerokai sumažinta - net penkis kartus. Nuo 2013 m. EURO 5 standartas taikomas:
- Keleivinėms transporto priemonėms (M kategorija) su dyzeliniais ir benzininiais varikliais.
- Motociklams ir triračiams (L kategorija).
- Lengvosioms komercinėms transporto priemonėms (N1 ir N2 kategorijos).
Su EURO 5 standartu atsirado skiriamoji riba lengvosios keleivinės ir komercinės transporto priemonėms, bei dviračių ir triračių transporto priemonėms.
Kas yra „Euro 7“? (2023 m.)
Technologijos, susijusios su Euro standartais
Kad transporto priemonė atitiktų EURO standartus, dar projektavimo etape būtina taikyti specialius sprendimus, ypač susijusius su azoto oksidų (NOx) ir kietųjų dalelių emisijos mažinimu. Tačiau vien pažangi konstrukcija neužtikrina, kad transporto priemonė išskirs mažiau teršalų. Svarbu užtikrinti optimalų degalų ir oro mišinio degimą, tam pasitelkiami specialūs purkštukai ir jutikliai.
Vis griežtesni nauji standartai verčia gamintojus ieškoti pažangių ir aplinkai draugiškų sprendimų. Vienas iš pavyzdžių - SCR sistemos (selektyvioji katalitinė redukcija) įdiegimas dyzeliniuose automobiliuose. Į SCR katalizinį konverterį, esantį išmetamųjų dujų sistemos pradžioje, po slėgiu įpurškiamas AdBlue skystis. Šiame skystyje esantis karbamidas aukštoje temperatūroje paverčiamas amoniaku, kuris, reaguodamas su azoto oksidais, suskaido juos į azotą ir vandenį - visiškai saugius aplinkai produktus. SCR katalizatoriai dar nebuvo įprasti EURO 5 dyzeliniams varikliams.
Be SCR ir dyzelino kietųjų dalelių filtro, dar vienas automobilių gamintojų naudojamas būdas degimo charakteristikoms pagerinti yra EGR (išmetamųjų dujų sulaikymo) sistema, kurios sudedamoji dalis - vairuotojams gerai žinomas EGR vožtuvas. Jis montuojamas tiek benzininiuose, tiek dyzeliniuose varikliuose. EGR vožtuvai dalį išmetamųjų dujų per specialų radiatorių nukreipia atgal į įsiurbimo sistemą. Nors EGR sistemos buvimas neturi įtakos automobilio elgsenai, trūkumas yra tas, kad ant EGR sistemos ir kietųjų dalelių filtro elementų kaupiasi nuosėdos, ypač važiuojant trumpus atstumus, kai variklis nespėja tinkamai įšilti.
Kaip patikrinti automobilio Euro klasę Lietuvoje
Nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvoje taikomo kelių naudotojo mokesčio (el. vinječių) pokyčiai - mokesčio apskaičiavimo metu vertinamas transporto priemonės ašių skaičius bei išmetamųjų teršalų lygis (Euro klasė). Vežėjams, ypač senesnių transporto priemonių savininkams, kyla klausimų, kaip ir kur surasti transporto priemonės Euro klasę.
Patikros būdai:
- Registracijos liudijime. Dažniausiai Euro klasė yra nurodyta transporto priemonės registracijos liudijimo V.9 grafoje arba dokumento žymose. Tokiu atveju papildomai daryti nieko nereikia. Tačiau, jei tokie duomenys nėra nurodyti, tuomet reikėtų patikrinti „Regitros“ duomenų bazę. Transporto priemonių, kurių registracijos liudijimai išduoti po 2017 m. spalio 20 d., išmetamų teršalų lygis (EURO standartas) nurodytas transporto priemonės registracijos liudijimo V.9 eilutėje.
- „Regitros“ duomenų bazėje. Jei informacija apie Euro klasę yra pateikiama duomenų bazėje, tačiau nėra nurodyta registracijos liudijime, tuomet, jei reikia, asmuo turėtų užsisakyti naują registracijos liudijimą. Transporto priemonių, kurių registracijos liudijimai išduoti iki minėtos datos, išmetamų teršalų lygį (EURO standartą) galima sužinoti pagal transporto priemonės pagaminimo metus ir jos pagaminimo metais galiojusį EURO standartą.
- Pateikus atitinkamus dokumentus.
- Pateikus Europos Sąjungos atitikties liudijimą (jeigu transporto priemonė nebuvo perdirbta).
- Pateikus Lietuvoje išduotą techninės ekspertizės pažymą.
- Automobilio atitikties sertifikatas. Kiekvienas vairuotojas EURO standartą gali sužinoti pavartęs automobilio atitikties sertifikatą, jeigu tokį turi išsaugojęs.
- Pagal transporto priemonės amžių ir tipą. Jei naujesnių transporto priemonių EURO emisijos standartas gali būti įtrauktas į registracijos dokumentus, vietinis prekybininkas ar gamintojas turėtų galėti teikti informaciją. Priešingu atveju, transporto priemonės amžius ir tipas pasakys Euro standartą daugumai benzino ar dyzelino varomų transporto priemonių.
Perkant ir parduodant transporto priemonę, visada verta nemokamai patikrinti VIN naudojant autoDNA transporto priemonės istorijos ataskaitą - rinkoje pirmaujantį VIN dekodavimo priemonių tiekėją. VIN numerio pakanka patikrinti automobilio apgadinimus, įskaitant visišką nurašymą, susidūrimus, įrašytus odometro rodmenis ir archyvines nuotraukas.
Apribojimai ir ateities perspektyvos
Jeigu planuojate pirkti naudotą automobilį, svarbu pasitikrinti jo emisijos standartą, nes kai kuriuose miestuose EURO 5 ir senesni dyzeliniai automobiliai gali būti ribojami ar net uždrausti. Daugelis miestų naudoja šiuos Euro standartus, kad senesnės, labiau teršiančios transporto priemonės nepatektų į miestus. Be teisės taršos standarto, negalėsite įvažiuoti į daugiau nei 200 Europos miestų 12 šalių.
Švarios transporto zonos
Švarios transporto zonos (ŠTZ) - tai atsakas į didėjantį teršalų, įskaitant kietąsias daleles ir kitas medžiagas, kiekį, kuris kaupiasi ypač miestų centruose, kur oro judėjimas yra ypač ribotas. Uždraudus važinėti automobiliais, kurie neatitinka tam tikro degimo standarto, siekiama sumažinti transporto išmetamų teršalų kiekį ir pagerinti oro kokybę. Į vadinamąsias žaliąsias zonas palaipsniui ribojamas įvažiavimas, o iki 2025 m. į jas bus leidžiama įvažiuoti automobiliams, atitinkantiems EURO 4 reikalavimus.
Nacionalinis oro taršos mažinimo planas
Vyriausybei patvirtinus naują Nacionalinį oro taršos mažinimo planą, automobilių, kurių taršos indeksas yra EURO 4 ir mažesnis, savininkams, ypač dyzelinių, neturinčių DPF (kietųjų dalelių) filtrų, turėtų ateiti sunkūs laikai. Naujasis planas gali pakeisti ne mažiau nei 326 tūkst. transporto priemonių savininkų gyvenimą. Planuojamą EURO 4 registracijos ribojimo priemonę numatyta įgyvendinti nuo 2027 m. Šis planas atspindi Vyriausybės siekį riboti taršiausių automobilių patekimą į rinką. Kol kas nedetalizuojama, kokios tiksliai bus priemonės, tačiau numatyta, kad galbūt griežtės techninė apžiūra, gal bus kitų, ekonominių svertų. Lietuvoje lengvųjų transporto priemonių parko vidutinis amžius siekia apie 16 metų, o vidutinis į Lietuvą įvežamo automobilio amžius - apie 10 metų.
EURO 7 standartas
EURO 7 standartas turėjo įsigalioti 2025 m. viduryje, bet buvo nubalsuota už tai, kad pakeitimų įgyvendinimas būtų atidėtas. Nuo 2026 m. lapkričio mėn. „Euro 7“ įves griežtesnius realių važiavimo sąlygų bandymus, padangų ir stabdžių dulkių ribas bei naujus patvarumo reikalavimus. Automobiliai turės išlaikyti mažą taršą iki 200 000 km arba 10 metų. Ekspertų nuomone, tai pranašauja neišvengiamą vidaus degimo variklių pabaigą, kuriuos automobilių gamintojai pakeis elektriniais. Tačiau transporto priemonių, kurios buvo pradėtos gaminti 2011-2015 m. (įskaitant EURO 5), naudotojams kol kas nereikia baimintis. Turėdami kietųjų dalelių filtrą, katalizatorius ir kitus aplinkai nekenksmingus sprendimus, tokie automobiliai su dyzeliniais ir benzininiais varikliais dar kurį laiką netaps apribojimų „aukomis“.