Lietuvos žaliųjų partija (LŽP) yra nepriklausoma, vertybinė politinė jėga, siekianti žaliosios transformacijos Lietuvoje. Tai jauna politinė organizacija, kurios dėmesio centre - klimato krizės tema, aplinkos apsauga, socialinis teisingumas ir žmogaus teisės. Partija pozicionuojasi kaip centro kairės politinė organizacija ir save laiko veržlia, atsakinga bei profesionalia komanda, kuri tiki, kad tvari visuomenė - tai ne utopija, o būtinybė.
Partijos įkūrimas ir vadovybė
Lietuvos žaliųjų partija buvo įkurta 2011 m. kovo 20 d. Steigiamajame susirinkime, vykusiame „Karolinos“ viešbutyje Vilniuje, dalyvavo 173 steigėjai, turintys 2448 steigėjų įgaliojimus. Partija buvo oficialiai įregistruota Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje 2011 m. gegužės 11 d.
Steigimo iniciatyvos
- 2009 m. spalio pradžia: įvyko steigiamasis žaliųjų partijos aktyvistų susirinkimas.
- 2010 m.: buvo parengtas pareiškimas Europos ir pasaulio žaliosioms partijoms apie naujos partijos įkūrimą.
Partijos pirmininkai ir svarbiausi veikėjai
Iniciatyvinės grupės pirmininkas Juozas Dautartas buvo išrinktas pirmuoju partijos vadovu. Nuo to laiko partijai vadovavo ir kiti žinomi asmenys:
- Juozas Dautartas - pirmasis partijos vadovas, išrinktas 2011 m.
- Linas Balsys (gim. 1961 m.) - žurnalistas, buvęs LR Prezidentės D. Grybauskaitės patarėjas, Seimo narys 2012-2016 m., partijos vadovas nuo 2012 m. lapkričio 24 d.
- Remigijus Lapinskas - teisininkas ir atsinaujinančios energetikos ekspertas, vienas iš VšĮ „Žaliosios politikos institutas“ įkūrėjų. Partijos pirmininku išrinktas 2016 m. spalio 29 d., ėjęs Tarybos pirmininko pareigas.
- Ieva Budraitė - viešosios politikos analitikė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių politikos mokslų instituto absolventė, VšĮ „Žaliosios politikos institutas“ direktorė. Pirmininke išrinkta 2020 m. lapkričio 21 d., anksčiau ėjusi pirmininko pavaduotojos ir atsakingosios sekretorės pareigas.
Partijos sąrašuose yra buvę ir žinomi politikai, turintys patirties, tokie kaip buvę ministrai Raimundas Šukys, Artūras Melianas bei buvęs Seimo pirmininkas Vidas Gedvilas. Ekspremjeras Algirdas Butkevičius, nors ir nebuvo partijos narys, kandidatavo LŽP sąraše Vilkaviškio vienmandatėje apygardoje 2020 m. Seimo rinkimuose, pasižymėdamas sutapimu požiūriais į atsinaujinančią energetiką, energetinį efektyvumą ir valstybinių miškų valdymą.
Ideologija ir programinės nuostatos
Lietuvos žaliųjų partija siekia žaliojo proveržio - pokyčio požiūryje į tai, kaip keliaujama, kiek gaminama ir ką auginama, taip pat elgesyje vieni su kitais. Pagrindiniai partijos prioritetai apima klimato teisingumą, aplinkos apsaugą, socialinę lygybę, stiprias viešąsias paslaugas ir veikiančią demokratiją.
Partija pabrėžia, kad žalioji politika nėra niša, o XXI amžiaus atsakingas valstybės vystymosi kelias. LŽP akcentuoja žmogaus orumą, kas reiškia progresyvią mokesčių sistemą, stipresnį viešąjį sektorių ir sprendimus, pagrįstus pagarba visų žmonių teisėms, be išimčių. Taip pat esama už teisės viršenybę - įstatymai turi būti kuriami skaidriai, laikantis demokratinių procedūrų, o ne pritaikomi pagal galingųjų interesus.
Klimato krizės ir aplinkos apsaugos tikslai
Klimato krizės ir karo kontekste partija atvirai teigia, kad priklausomybė nuo iškastinio kuro yra ir nacionalinio saugumo grėsmė. LŽP yra įsipareigojusi pasiekti:
- Neutralų klimato poveikį iki 2040 m.
- Visuomenę be atliekų iki 2040 m.
- Pagarbą gamtai ir žmogui kaip politinės kultūros pagrindą.
Partijos atliktas tyrimas atskleidė neatitikimus tarp prekybos tinklų viešai deklaruojamų įsipareigojimų ir realios situacijos parduotuvių lentynose. Iš 30 patikrintų parduotuvių 13-oje vis dar rasta narvuose laikomų vištų kiaušinių, pažymėtų skaičiumi „3“, arba Europos Sąjungos standartų neatitinkančių kiaušinių.
Ekonominė ir socialinė politika
Remigijaus Lapinsko teigimu, kiekvienoje krizėje slypi galimybė pereiti prie žaliosios ekonomikos. Šis laikas yra tinkamiausias peržiūrėti mokestinę politiką ir nukreipti ekonomikos skatinimo priemones į socialiai atsakingo ir aplinkai draugiško verslo vystymą. Tai užtikrins ekonomikos gaivinimą ir gyvenamosios aplinkos bei sveikatos apsaugą. Partija akcentuoja, kad išaušo tikros žaliosios politikos valanda, per kurią reikia įtvirtinti gamtą tausojančios ir žmogaus gerovę užtikrinančios politikos pamatus.
LŽP siekia kelti minimalią mėnesinę algą, kad iki 2030 m. Lietuva pasiektų ES vidurkius minimalaus atlyginimo ir pensijų atžvilgiu. Taip pat kalbama apie mokesčių perskirstymą, šešėlio mažinimą ir „žaliosios mokesčių revoliucijos“ įgyvendinimą, kuomet darbo mokesčiai būtų mažinami, o ekologiniai ir taršos mokesčiai - didinami. LŽP ilgalaikis tikslas yra reformuoti dabartinę mokestinę sistemą pagal ekologinius kriterijus, įvedant taršos (CO2) mokestį, siekiant kovoti su iškastinio kuro vartojimu ir pereiti prie atsinaujinančios energetikos.
Partija kritikuoja dabartinį automobilių registracijos mokestį kaip neteisingą ir neefektyvų kovojant su tarša. Siūloma, kad anglies mokestis, pavyzdžiui, 1 ar 2 centai litre kuro, būtų geresnė priemonė, skatinanti žmones pagalvoti apie kelionių poreikį. Pastebima, kad Aplinkos ministerijos brėžiamos kreivės rodo CO2 išmetimų didėjimą transporto ir žemės ūkio srityse, o Klimato kaitos fonde nepanaudota 190 mln. eurų, kurie galėjo būti skirti renovacijai, transporto ar žemės ūkio žalinimui. Taip pat atkreipiamas dėmesys į trąšų kontrolės nebuvimą.
Partija taip pat kritikuoja ekstremalių situacijų valdymą, minėdama gaisrą padangų perdirbimo įmonėje Alytuje, vandens telkinių taršą ir „Grigeo“ vamzdžio“ skandalą, taip pat bendrą valdančiųjų vykdytą miškų kirtimo ir medžioklės politiką. Koronaviruso krizės metu LŽP įžvelgė sveikatos sistemos sugedimą, kai žmonės negalėjo gauti elementarių paslaugų, o švietimo sistemoje nepatenkinti mokytojai ir neįvykęs kokybinis šuolis. Duomenų apsaugos srityje skandalas su užlietais e. sveikatos duomenimis parodė, kad Vyriausybė nebuvo pasiruošusi ir nemokėjo valdyti ekstremalių situacijų.
Rinkimų rezultatai ir politinė veikla
Lietuvos žaliųjų partija nuosekliai dalyvauja Seimo, Europos Parlamento ir savivaldybių tarybų rinkimuose, siekdama įgyti rinkėjų pasitikėjimą ir plėsti žaliosios politikos idėjas.
Seimo rinkimai
Partija Seimo rinkimuose yra iškovojusi mandatų:
- 2012 m. Seimo rinkimai: LŽP pelnė 1 mandatą. Seimo nariu vienmandatėje Karoliniškių (Nr. 8) apygardoje buvo išrinktas žurnalistas Linas Balsys.
- 2016 m. Seimo rinkimai: partijai pelnė 1 mandatą. Seimo nariu vienmandatėje Panerių (Nr. 11) apygardoje buvo išrinktas Linas Balsys.
- 2020 m. Seimo rinkimai: partijai pelnė 1 mandatą. Seimo nariu vienmandatėje Vilkaviškio apygardoje buvo išrinktas nepartinis Algirdas Butkevičius, vėliau tapęs partijos Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“ nariu.
Savivaldybių ir Europos Parlamento rinkimai
Nors 2019 m. vykę savivaldybių ir Europos Parlamento rinkimai nerodė didelio proveržio, partija nuosekliai didina savo atstovavimą vietos savivaldoje. Pavyzdžiui, jei iki praėjusių savivaldos rinkimų LŽP turėjo du vietinės tarybos narius vienoje savivaldybėje, tai vėliau jų skaičius išaugo iki 8 narių penkiose savivaldybėse. 2023 m. kovo 3 d. Savivaldos rinkimuose partija pelnė 15 mandatų savivaldybių tarybose.
2019 m. rinkimuose į Europos Parlamentą už Lietuvos žaliųjų partijos sąrašą balsavo per 28 tūkst. Lietuvos rinkėjų, tačiau šis balsų skaičius buvo per mažas, kad partija gautų mandatų naujai išrinktame ES parlamente.
Lietuvos žaliųjų partija ir branduolinės energetikos klausimas
Aplinkosaugos organizacijos, tarp kurių ir "Lietuvos žaliųjų sąjūdis" (kurio vadovai vėliau perėjo į LVŽS), nuosekliai pasisakė prieš naujų atominių elektrinių statybą Lietuvoje ir regione. 2012 m. LŽP kartu su kitomis visuomeninėmis organizacijomis rinko parašus, kad būtų surengtas patariamasis referendumas dėl naujos atominės elektrinės statybos (Visagino atominė elektrinė).
Juozo Dautarto teigimu, jei Lietuvoje jau būtų buvusi stipri žalioji partija, situacija kovojant prieš atomines elektrines būtų kitokia, o tarptautinė parama - didesnė. Aplinkosaugos organizacijų koalicijos atstovas Linas Vainius atkreipė dėmesį į unikalią situaciją regione, kur vienu metu planuojamos statyti trys atominės elektrinės (Visagine, Astrave ir Kaliningrado srityje). Anot jo, tai neapdairus ir pavojingas planavimas, didinantis branduolinio saugumo riziką, neišsprendžiantis radioaktyvių atliekų ilgalaikio saugojimo klausimo ir keliantis abejonių dėl ekonominio naudingumo bei branduolinių medžiagų neplatinimo problemos.
Lietuvos žaliųjų partija ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga
Svarbu atskirti Lietuvos žaliųjų partiją nuo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS), nepaisant to, kad abiejų partijų pavadinimuose yra žodis „žaliųjų“. Tai yra dvi skirtingos politinės jėgos su skirtinga istorija ir programinėmis nuostatomis.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos trumpa istorija
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) turi ilgesnę istoriją, siekiančią 1905 m., kai Vilniuje buvo įkurta Lietuvos valstiečių sąjunga. Vėliau, 1922 m., įkurta Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga. Organizacijos veikla atnaujinta po 1918 m. Nepriklausomybės atkūrimo.
1990 m. rugpjūčio 18 d. buvo atkurta Lietuvos valstiečių partija, įregistruota 1990 m. spalio 10 d. 2001 m. gruodžio 15 d. Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų suvažiavime buvo pasirašyta jungimosi sutartis, siekiant užsitikrinti daugiau galimybių rinkimuose. 2005 m. ši sąjunga pasivadino Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga, pabrėždama Kazio Griniaus 1922 m. įkurtos partijos darbų tęstinumą. Galiausiai, 2012 m. partija naujai pasivadino Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.
Buvę „Lietuvos žaliųjų sąjūdžio“ vadovai, tokie kaip Albinas Morkūnas ir Virginija Vingrienė, perėjo į LVŽS, o Virginija Vingrienė buvo išrinkta 2016-2020 m. Seimo nare LVŽS sąraše.
LŽP požiūris į LVŽS
Lietuvos žaliųjų partijos lyderis Remigijus Lapinskas kritiškai vertina LVŽS kursą, vadindamas jį „ruduoju“, o ne „žaliuoju“. Anot jo, LVŽS vykdo trąšų naudojimo, miškų naikinimo ir aplinkosaugos niokojimo politiką, didindama miškų kirtimą ir vengdama aiškesnio trąšų naudojimo reguliavimo, kas prisideda prie vandens telkinių taršos. Taip pat kritikuojamas Klimato kaitos fondo lėšų nepanaudojimas ir bendras požiūris į ekologines problemas.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kurios istorija prasidėjo dar 1905 m., kai susikūrė Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga, dalyvavusi Vyriausiame Lietuvos išlaisvinimo komitete, siekė, kad Lietuva atgautų laisvę. Tai žmonių, kuriems rūpi Lietuva, bendruomenė. Jų įsitikinimu, politika turi būti grindžiama atsakomybe, pagarba žmogui ir gamtai, o sprendimai - priimami galvojant apie ateitį, ne tik apie šiandieną.
Nuo 2025 m. LVŽS partijai vadovauti pradėjo Aurelijus Veryga - žmogus, kuris ne tik drąsiai gina viešąjį interesą, bet ir tiki, kad sąžininga politika gali pakeisti žmonių gyvenimus. Jo vadovaujama LVŽS lieka ištikima savo vertybėms: skaidrumui, bendruomeniškumui ir atsakingam valstybės valdymui. Nors pastarieji metai atnešė nemažai iššūkių, LVŽS auga ir stiprėja, o jų atstovai tiek Seime, tiek Europos Parlamente nuosekliai dirba tam, kad Lietuvos žmonės jaustųsi saugūs, girdimi ir gerbiami.
Iššūkiai ir ateities perspektyvos
Lietuvos žaliųjų partija, nors ir sulaukusi pasiūlymų jungtis su kitomis politinėmis jėgomis, atsisakė tai daryti, pabrėždama savo aiškią ideologiją, reputaciją ir vertybes. Remigijus Lapinskas akcentuoja, kad partija nesijungia su veikėjais, įtariamais tam tikrose bylose, ar turinčiais nepriimtiną požiūrį į svarbius klausimus, tokius kaip ES ateitis ar žmogaus teisės. LŽP tiki nuosekliu ir tvariu augimu, o ne populizmu ar „žvaigždžių“ paieška, kurios galėtų nutempti partiją. Lietuvos žaliųjų partija - tai nepriklausoma, vertybinė politinė jėga, siekianti žaliosios transformacijos Lietuvoje. Jie yra veržli, atsakinga ir profesionali komanda, kuri tiki, kad tvari visuomenė - tai ne utopija, o būtinybė.
LŽP įspėja, kad Žemės ūkio ministerijos siūlomi augalų apsaugos produktų naudojimo taisyklių pakeitimai gali reikšmingai susilpninti bičių apsaugą Lietuvoje ir sumažinti galimybes suprasti, kada ir kokiomis cheminėmis medžiagomis purškiami laukai.
Partija siekia žaliojo proveržio. Pokyčio požiūryje į tai, kaip keliaujama, kiek gaminame, ką auginame. Elgesyje vieni su kitais. LŽP kviečia prisidėti sprendžiant klimato krizę, ieškoti bendraminčių, kuriems rūpi aplinkos apsauga, socialinis teisingumas, žmogaus teisės. Tiems, kurie turi idėjų, ką taisyti švietimo, energetikos ar ekonomikos srityse, rūpi klimato kaita, nori, kad būtų geriau rūpinamasi miškais ir miesto medžiais, mano, kad trūksta teisingumo mokesčių sistemoje, ar mato, kad jų mieste reikia daugiau patogaus viešojo transporto, dviračių takų, prižiūrimų šaligatvių, metas pereiti į žaliąją pusę ir tapti LŽP bendruomenės dalimi! Tapęs Lietuvos žaliųjų partijos nariu, galima prisidėti prie pokyčių.