Benzininių ir dyzelinių variklių žvakių tikrinimas ir diagnostika

Kiekvienas automobilis ir jo variklis turi žvakių - vieni keturias, kiti daugiau. Žvakių paskirtis yra uždegti kurą, paverčiant jį į sprogstamą jėgą, kuri stumdo stūmoklius, o šie, sukdami apatinį veleną, perduoda sukimo momentą į ratus, ko pasekoje automobilis važiuoja. Žvakės benzininiams ir dyzeliniams varikliams skiriasi, kaip skiriasi ir pačių variklių veikimo principas.

Žvakes, kaip ir kitus gamintojo numatytus keitimus, būtina atlikti kas nurodytą laiko periodą ar nuvažiuotą kilometrų kiekį. Paprastai geriausiai žvakes keisti kas metus, prieš šaltąjį sezoną, nes būtent šaltoje temperatūroje žvakės dirba sunkiausiai. Senstant kaitinimo žvakėms, jos pradeda kaisti silpniau arba užtrunka ilgiau įkaisti, todėl blogėja jų savybės ir automobilis kuriasi prasčiau, o esant šaltesniam orui gali ir visai neužsikurti.

Uždegimo žvakės benzininiuose varikliuose

Uždegimo žvakės yra svarbūs automobilių su benzininiais varikliais degimo sistemos komponentai, kurie užtikrina kuro-oro mišinio užsiliepsnojimą variklio degimo kamerose. Pagrindiniai uždegimo žvakių elementai yra elektrodai, kurie prijungiami prie aukštos įtampos grandinės automobilio sistemoje, kas leidžia jiems sukurti vadinamąjį elektros lanką. Nors automobilyje montuojamos kelios uždegimo žvakės, sugedus bent vienai iš jų variklio uždegimo sistemos darbas iš karto suprastės, ji pradės veikti nestabiliai. Lengviausia tai pastebėti šaltuoju metų laiku, kadangi tada variklio užvedimui reikia didesnio pajėgumo negu, pavyzdžiui, vasarą. Taip pat galite pastebėti, kad automobilis pradėjo naudoti daugiau kuro, tačiau tuo pat metu jo variklio galia atrodo sumažėjusi, dėl ko transporto priemonė lėčiau įsibėgėja.

Uždegimo žvakių tipai ir savybės

Uždegimo žvakės gali skirtis pagal centriniam elektrodui naudojamą medžiagą:

• Varinės. Jų tarnavimo terminas siekia apie 15 000- 20 000 km.
• Sidabrinės. Šių komponentų eksploatavimo trukmė siekia 30 000 km. Pasižymi geru šilumos laidumu.
• Nikelio. Taip pat gali efektyviai atlikti savo funkcijas apie 30 000 km ridos.
• Iridžio. Šio tipo uždegimo žvakės pasižymi ilgu tarnavimo terminu, kuris siekia 60 000 - 120 000 km. Jos prisideda prie kuro sąnaudų ir išmetamų teršalų kiekio mažinimo. Iridžio žvakės reikalauja mažiau srovės, geriau uždega kurą, pasiekdamos geresnę variklio dinamiką ir kuro ekonomiją.
• Platininės. Tokios uždegimo žvakės yra itin atsparios dilimui ir korozijai. Jos padeda užtikrinti optimalų kuro-oro mišinio degimą. Platinos žvakės taip pat yra kur kas ilgaamžiškesnės nei standartinės žvakės.

Lyginant iridžio ir platinos žvakes, išskirti geresnį tipą yra sudėtinga, reikėtų lyginti konkrečius modelius. Abu šie metalai pasižymi ilgaamžiškumu ir patvarumu. Originalioje būsenoje iridis lydosi tik prie 2410 laipsnių pagal Celsijų, o platina - prie 1773 laipsnių pagal Celsijų.

Uždegimo žvakės taip pat gali skirtis savo elektrodų konstrukcija ir kiekiu. Jos skirstomos į:

• Karšto diapazono. Šios žvakės turi ilgą izoliatorių. Tokio tipo komponentai sparčiai pasiekia optimalią temperatūrą, reikiamą tolimesniam variklio veikimui, taip pat temperatūrą, reikalingą savaiminiam valymui. Šios autodalys tinka vidutinėmis apkrovomis veikiantiems varikliams.
• Šalto diapazono. Tokios žvakės turi trumpą izoliatorių, tačiau yra atsparios perkaitimui.

Šiuolaikiniuose varikliuose taip pat labai svarbu, kad elektrodas būtų tiksliai jam skirtoje vietoje - pačiame uždegimo mišinio debesyje.

Benzininių variklių uždegimo žvakių gedimų priežastys ir diagnostika

Dažniausios uždegimo žvakių gedimų priežastys yra ant elektrodų besikaupiančios anglies ir suodžių nuosėdos. Jos trukdo tinkamam aukštos įtampos srovės tiekimui ir kokybiškos kibirkšties susidarymui. Taip pat problemos gali atsirasti dėl elektrodų išsilydimo, pažeistų elektros jungčių arba įtrūkusių izoliatorių.

Labai dažna nuosėdų kaupimosi ant žvakių priežastis yra prastos kokybės kuro naudojimas. Taip pat jos gali atsirasti, jeigu nusidėvi cilindro galvos tarpinė, dėl ko į degimo kameras patenka aušinimo skysčio. Žvakės perkaitimas gali nutikti dėl aušinimo sistemos gedimo, kas gali sukelti išsilydimą. Suodžiai ant žvakių atsiranda tuo atveju, jeigu į degimo kameras patenka alyva.

Benzininių variklių žvakių patikrinimas nėra sudėtingas, tačiau reikalauja tinkamų įrankių ir kruopštumo. Vizualinė apžiūra, varžos matavimas ir kibirkšties tikrinimas padės nustatyti žvakių būklę.

Jei žvakė tik užsiteršusi, ją galima nuvalyti smulkiu šepetėliu arba specialiu valikliu. Tarpelis tarp centrinio ir šoninio elektrodo yra labai svarbus tinkamam žvakės veikimui.

Žvakių spalva - variklio būklės indikatorius

Kadangi žvakių darbas yra labai svarbus automobiliui, jos mums gali daug ką pasakyti apie variklį, kuriame buvo naudojamos: variklio darbą, mišinio riebumą ir parodyti kitas variklio problemas, tokias kaip aušinimo skysčio deginimą ar tepalų pratekėjimą į degimo kamerą. Žemiau aprašome keletą pavyzdžių, kaip atrodo išsuktos žvakės ir ką galima pasakyti, remiantis vienokia ar kitokia žvakių spalva.

• Šviesiai pilkos spalvos keramika be likučių: Žvakė, kuri dirbo tvarkingai, centro elektrodo keramika turi šviesiai pilką spalvą, nėra jokių variklio alyvos ar juodos spalvos likučių.
• Tamsios spalvos suodžiai ant centrinio elektrodo: Tokia žvakė byloja apie padidėjusias kuro sąnaudas. Centrinis elektrodas padengtas tamsios spalvos suodžiais. Toks automobilis paprastai naudoja daugiau kuro, tam priežasčių gali būti įvairių: senos žvakės, kurias reikia keisti; nepakankama degimo kibirkštis; netinkamas degimo kampas arba nedirbantis lambda zondas.
• Šviesiai ruda, arti baltos ar pilkos spalvos elektrodas: Žvakė, kurioje naudojamas liesas oro ir kuro mišinys. Taip gali nutikti siekiant sutaupyti kuro ir važinėjant liesu kuro mišiniu, ypač dujomis. Esant liesam kuro mišiniui, didėja temperatūra degimo kameroje, yra grėsmė pradeginti išmetimo vožtuvus.
• Žvakė su per daug priedų mišinyje: Žvakė, kuri dirba su mišiniu, kuriame yra aiškiai per daug priedų.
• Ryškūs tepalo pėdsakai: Žvakė, turinti ryškius tepalo pėdsakus, paprastai randamus tiek ant žvakės sriegio, tiek ant paties elektrodo, jei variklio alyvos kiekis degimo kameroje didelis. Dažnai tokios žvakės, tik užkūrus variklį, dirba nestabiliai ir susidaro įspūdis, kad vienas cilindras nedirba, o išmetami mėlyni, tamsūs dūmai, taip pat užuodžiamas degančio tepalo kvapas. Priežasčių dėl tepalo patekimo į degimo kamerą gali būti keletas: trūkusi variklio tarpinė, pasenusios ir sukietėjusios vožtuvų gumelės ar susidėvėję variklio žiedai. Retesnis atvejis yra skilęs blokas ar variklio galva.
• Storas nuosėdų ir apnašų sluoksnis: Žvakė, išsukta iš nedirbančio ir susidėvėjusio variklio. Centrinis elektrodas ir žvakės šonai yra padengti storu nuosėdų ir apnašų sluoksniu, sudarytu iš kuro liekanų, alyvos ar degančio aušinimo skysčio, metalo dulkėmis. Tokia žvakė byloja apie didelius nesklandumus variklio darbe bei brangiai kainuosiantį remontą - tai gali būti susidėvėję variklio žiedai, vožtuvai ar kitos detalės. Vienintelė išeitis yra variklio keitimas kitu arba esamo kapitalinis remontas.
• Visiškai sugadinta, be centrinio elektrodo: Ši žvakė yra visiškai sugadinta, matome, jog joje nėra centrinio elektrodo, kuris sudegęs ar išlūžęs. Reguliarus žvakių keitimas padeda išvengti tokių pažeidimų.
• Žvakė, dirbanti su dideliu variklio alyvos kiekiu: Variklio žvakė, kuri dirba su kuru, kuriame yra ypač didelis variklio alyvos kiekis. Tokio didelio variklio alyvos degimo kameroje priežastys gali būti kelios: sudilę tepaliniai žiedai, trūkusi variklio galva ar blokas.

Žvakių montavimas ir priežiūra

Kadangi šiuolaikiniuose varikliuose itin svarbu, kad uždegimo žvakės būtų sumontuotos kuo tiksliau, šiuos darbus būtų protinga patikėti autoserviso specialistams. Įsukimo gylio tikslumas ypač svarbus benzininiuose tiesioginio įpurškimo varikliuose. Norint, kad nauja uždegimo žvakė nepriekaištingai atliktų savo funkcijas, būtina griežtai laikytis ant gamintojo pakuotės nurodyto sukimo momento, o tai padaryti savarankiškai ne visada įmanoma, kadangi reikalingi specialūs įrankiai. Žvakes įsukinėti reikėtų dinamometriniu raktu, kuris reguliuoja sukimo momentą. Priveržimo būdas, laikantis tam tikro numatyto kampo, nebėra tinkamas, nes neužtikrina pakankamo tikslumo, dėl ko nauja uždegimo žvakė gali būti perveržiama arba priveržiama nepakankamai stipriai.

Keiskite žvakes tik į tokias, kokias nurodo gamintojas, neeksperimentuokite su skirtingais žvakių modeliais, kurie atrodo geriau ar gražiau, vietoje vieno elektrodo turi tris ar du - tokios žvakės, nors ir atrodo geriau, bet galbūt nėra skirtos Jūsų automobiliui ir jų naudojimas neduos norimo efekto ar net pablogins automobilio variklio darbą.

Uždegimo žvakės automobiliams su dujų (LPG) įranga

Dujų mišinys yra sunkiau uždegamas nei benzinas, todėl kartais dujininkai pataria naudoti mažesnio tarpelio žvakes nei nurodo gamintojas, tačiau tai yra klaida. Dujų ir oro mišinys yra uždegamas netgi sunkiau nei benzino - ko pasekoje reikalinga didesnė įtampa mišiniui uždegti. Taip pat varikliuose su dujų įranga padidėja degimo kameros temperatūra, sausėja degimo kamera, todėl būtina pasirinkti tinkamas, kokybiškas, gamintojo rekomenduojamais tarpeliais žvakes. Automobiliams su dujų (LPG) įranga pasisekė, nes NGK išleido žvakes, skirtas būtent dujoms - jos vadinamos LPG Laser Line žvakėmis.

Kaitinimo žvakės dyzeliniuose varikliuose

Kitaip nei kibirkštinio uždegimo benzininiuose varikliuose, kaitinimo žvakės yra vienas iš pagrindinių dyzelinių variklių komponentų. Dyzeliniuose varikliuose nėra kibirkštinio uždegimo - degalai užsidega nuo aukštos suspausto oro temperatūros. Tačiau, kai variklis šaltas, vien suspaudimo metu pasiektos temperatūros gali nepakakti uždegimui. Štai čia pradeda veikti kaitinimo žvakės. Kiekvienas dyzelinio variklio cilindras turi savo kaitinimo žvakę. Paprastai kaitinimo žvakės veikia tik trumpą laiką - variklio užvedimo ir pradinio veikimo etapo metu. Jei kaitinimo žvakės neveikia tinkamai, variklis veikia netinkamai - gali pablogėti jo veikimas ir padidėti degalų sąnaudos. Dėl rimtų kaitinimo žvakių gedimų taip pat gali kilti variklio užvedimo problemų.

Kaitinimo žvakių gedimų priežastys ir diagnostika

Dyzelinių variklių kaitinimo žvakės gali sugesti dėl įvairių priežasčių, tačiau du pagrindiniai veiksniai yra per didelė įtampa ir per aukšta temperatūra. Kaitinimo žvakės veikia labai sudėtingomis sąlygomis ir per kelias sekundes gali pasiekti iki 1000 laipsnių Celsijaus temperatūrą!

Elektros problema atsiranda, kai kaitinimo žvakė per ilgai gauna srovę. Dažniausiai taip nutinka dėl sugedusios relės arba valdiklio. Tokiu atveju kaitinimo siūlas perkaista, todėl jis gali išbrinkti, įtrūkti ar net visiškai nutrūkti. Taip pat svarbūs su varikliu susiję veiksniai. Netinkamai sureguliuotas įpurškimo laikas, nesandarumas purkštukuose arba degalų buvimas variklio skyriuje lemia pernelyg didelį temperatūros padidėjimą degimo metu. Tai, savo ruožtu, gali pažeisti kaitinimo žvakes. Vienas iš galimų šios situacijos simptomų yra iš išmetimo vamzdžio kylantys dūmai - jie gali būti baltos arba juodos spalvos ir rodo, kad degimo procesas vyksta blogai, pavyzdžiui, sudeginami ne visi degalai. Todėl prieš keičiant sugedusias žvakes naujomis, būtina atlikti visos elektros sistemos diagnostiką.

Kaitinimo žvakių pažeidimų tipai ir jų priežastys

Kaip sužinoti, ar reikia keisti kaitinimo žvakes? Žvakių būklė gali daug pasakyti apie variklio darbą:

• Išblukęs kaitinimo žvakės antgalis: Dažniausios priežastys yra netinkama sistemos įtampa (pavyzdžiui, 12 V kištukas naudojamas 24 V sistemoje arba atvirkščiai), problemos su generatoriumi ir įtampos reguliatoriumi, taip pat netinkamas laikymas padidintos drėgmės sąlygomis.
• Pažeistas kaitinimo siūlelio antgalis: Paprastai rodo per ilgą kaitinimo laiką arba netinkamą maitinimo įtampą. Kaip ir ankstesniu atveju, priežastis taip pat gali būti generatoriaus ir įtampos reguliatoriaus gedimas.
• Žibalo galiuko sunaikinimas arba nulūžimas: Dažniausiai sunaikinamas arba nulūžta dėl uždegimo modulio gedimo, neteisingo degalų purškimo kampo arba įpurškimo problemų.
• Perkaitimo atsiradusi siūlų deformacija: Gali turėti daug priežasčių, įskaitant uždegimo modulio gedimą, degalų įpurškimo problemas, nenormalią įtampą arba įkrovimo sistemos gedimą.
• Išblukęs žibalas: Pagrindinė priežastis paprastai yra alyvos buvimas degimo kameroje, kuri gali atsirasti dėl susidėvėjusių stūmoklio žiedų.
• Visiškas žibalo trūkumas: Gali lemti keletas veiksnių, pavyzdžiui, uždegimo modulio gedimas, degalų įpurškimo problemos arba mechaninis tvirtinimo sriegio pažeidimas.

tags: #you #tube #benzino #zvakiu #varzos #tikrinimas