Administracinės baudos ir teismai: KET pažeidimai ir viešųjų pirkimų ginčai

Kelių eismo taisyklės (KET) yra teisės aktas, nustatantis eismo tvarką visoje Lietuvos Respublikoje. Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimai gali sukelti ne tik finansinių, bet ir moralinių pasekmių, įskaitant teisės vairuoti atėmimą. KET yra sukurtos siekiant sumažinti eismo įvykių riziką, reguliuoti eismą, nustatyti greičio limitus, prioritetus sankryžose ir kitas svarbias taisykles, kurios padeda išvengti susidūrimų bei užtikrina sklandų ir tvarkingą eismą. Be šių taisyklių keliai virstų chaosu, padidėtų spūstys ir kelionių laikas. Pėstieji, dviratininkai ir vaikai yra pažeidžiamiausi eismo dalyviai, todėl kiekvienas eismo dalyvis turi būti atsakingas už savo veiksmus kelyje.

KET pažeidimų fiksavimas ir apmokėjimas

Baudos už KET pažeidimus gavimo terminai

Bauda paprastai išsiunčiama per 10-20 darbo dienų nuo pažeidimo užfiksavimo. Terminas priklauso nuo konkretaus pažeidimo tipo, baudos išrašymo proceso ir institucijos, kuri atlieka pažeidimo apdorojimą. Jei pažeidimą fiksuoja automatinės sistemos (pvz., greičio matuokliai), bauda dažniausiai ateina greičiau. Tačiau, jei nepavyksta nustatyti pažeidėjo tapatybės ar reikalingas papildomas tyrimas, baudos gali vėluoti ir atkeliauti per kelis mėnesius.

2023 m. Seimas pritarė Administracinių nusižengimų kodekso pataisoms, kuriomis numatoma iki 60 kalendorinių dienų sutrumpinti terminą, per kurį gali būti skiriamos administracinės baudos, kai nusižengimai užfiksuoti stacionariomis ar mobiliomis įrašymo sistemomis (įskaitant nuotraukas ir vaizdo įrašus). Automatiškai fiksuoti pažeidimai, tokie kaip greičio viršijimas, gali būti apdoroti gana greitai. Tokiais atvejais bauda gali atkeliauti per 1-4 savaites nuo nusižengimo padarymo dienos. Jeigu pažeidimą fiksavo tiesiogiai policija, bauda gali būti įteikta vietoje, ir vairuotojas iškart gauna informaciją apie paskirtą baudą.

Kaip sužinoti apie paskirtas baudas?

Dauguma Lietuvos gyventojų turi VMI paskyrą, kurioje galima rasti įvairią informaciją apie mokesčius, skolas ir, žinoma, baudas. Prisijungus prie „Mano VMI“, galima patikrinti, ar bauda jau buvo paskirta ir kokia jos suma. Ši sistema leidžia ne tik peržiūrėti baudų informaciją, bet ir patogiai jas apmokėti internetu. Alternatyva - Informatikos ir ryšių departamento paslaugų portalas (epaslaugos.ird.lt), kuris taip pat suteikia prieigą prie informacijos apie administracinius nusižengimus. Svarbu užtikrinti, kad Jūsų kontaktinė informacija būtų atnaujinta, nes netikslūs registruoti adresai ar el. pašto adresai gali lemti pavėluotą ar nepasiektą baudų pranešimą.

Baudų apmokėjimas ir skundimas

Gavus baudą, svarbu ją apmokėti laiku. Tai galima padaryti per „Mano VMI“ sistemą arba kitais mokėjimo būdais, pavyzdžiui, per elektroninę bankininkystę, naudojantis „Mokėjimo pavedimo suformavimas“ paslauga arba įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose. VMI savo iniciatyva primena gyventojui apie laiku nesumokėtą baudą, siųsdama pranešimą el. būdu registruotiems „Mano VMI“ naudotojams. Jei nesutinkate su paskirta bauda, turite teisę ją apskųsti, pateikdami visus įrodymus ir argumentus, kodėl manote, kad bauda buvo skirta neteisingai. Laiku apmokėta bauda padeda išvengti papildomų finansinių nuostolių, o apeliacijos galimybė suteikia teisę apskųsti neteisingai paskirtą nuobaudą.

Dažniausi KET pažeidimai ir jiems gresiančios baudos

Greičio viršijimas

Greičio viršijimas yra vienas dažniausių kelių eismo taisyklių pažeidimų. Baudos už greitį priklauso nuo viršyto greičio ir transporto priemonės tipo. Pagal Administracinių nusižengimų kodekso (ANK 416 straipsnis) nuostatas, baudos yra tokios:

• Iki 10 km/h: dažniausiai skiriamas įspėjimas (fiksuojama kaip pažeidimas).
• 11-20 km/h: bauda 12-30 Eur.
• 21-30 km/h: bauda 30-90 Eur.
• 31-40 km/h: bauda 120-170 Eur.
• 41-50 km/h: bauda 170-230 Eur.
• Daugiau kaip 50 km/h: bauda 450-550 Eur ir privalomas teisės vairuoti atėmimas nuo 1 iki 6 mėnesių.

Griežtesnės sąlygos pradedantiesiems vairuotojams ir transporto priemonių vežėjams

Jei vairuotojo stažas mažesnis nei 2 metai (vairuojant su „klevo lapu“), taip pat motociklų, krovininių automobilių ir autobusų vairuotojams taikomos griežtesnės teisės atėmimo taisyklės (pagal ANK 426 straipsnį):

• 31-40 km/h: bauda 120-170 Eur ir teisės atėmimas 3-6 mėn.
• 41-50 km/h: bauda 170-230 Eur ir teisės atėmimas 6-12 mėn.
• Daugiau kaip 50 km/h: bauda 450-550 Eur ir teisės atėmimas 12-18 mėn.

Vairuotojai be teisių už greičio viršijimą virš 50 km/h gauna 450-700 Eur baudą.

Vairavimas be teisės vairuoti

1. Vairavimas neturint teisės vairuoti (niekada neįgijus):
   • Piniginė bauda: 300-450 Eur (ANK 424 str. 2 d.).
   • Apribojimas įgyti teisę vairuoti: ne anksčiau kaip po 1 metų nuo pažeidimo padarymo dienos (SEAKĮ 22 str.).
2. Vairavimas, kai teisė vairuoti yra atimta arba sustabdyta:
   • Piniginė bauda: 450-700 Eur (ANK 424 str. 3 d.).
   • Teisės vairuoti atėmimo terminas: papildomas laikotarpis (nuo 6 mėn. iki 1 metų), kuris pridedamas prie esamo.
   • Automobilio konfiskavimas: už pakartotinį pažeidimą gali būti konfiskuota transporto priemonė.
3. Vairavimas, kai vairuotojo pažymėjimas „pamirštas“ arba pasibaigęs galiojimas:
   • Bauda: 10-12 Eur (už dokumento neturėjimą su savimi) (ANK 417 str.).
   • Bauda: 30-50 Eur (už vairavimą pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimui arba be galiojančios medicininės pažymos).

Vairavimas be techninės apžiūros

Vairavimas be techninės apžiūros yra dažnas KET nusižengimas. Bauda už vairavimą be valstybinės techninės apžiūros - 30-40 Eur. Svarbu pažymėti, kad atsakomybė tenka ne tik vairuotojui, bet ir transporto priemonės savininkui, jei jis leidžia kitam asmeniui vairuoti automobilį be techninės apžiūros - savininkas taip pat gali būti nubaustas gerokai didesne bauda.

Vairavimas esant neblaivumui

Atsakomybė skirstoma į dvi pagrindines grupes pagal alkoholio kiekį kraujyje (promiles).

Lengvas neblaivumas (0,41-1,5 promilės):

• Visiems vairuotojams: 300-450 Eur bauda ir teisės atėmimas 12-18 mėn.
• Vairuojant išgėrus, pavojingai ir pakartotinai, taip pat chuliganiškai ir pakartotinai bei esant nežymiam sveikatos sutrikdymui ir turto sugadinimui pirmą ar pakartotinį kartą gresia transporto priemonės konfiskavimas.
• Neturint teisės vairuoti esant lengvam neblaivumui: 1100-1500 Eur bauda ir transporto priemonės konfiskavimas.

Vidutinis ir sunkus neblaivumas (1,51 promilės ir daugiau):

Užtraukia ne tik KET baudas, bet ir areštą arba laisvės atėmimą iki 1 metų (BK 281.7 str.).

Naudojimasis telefonu vairuojant

Naudojimasis telefonu vairuojant gali sukelti skausmingas pasekmes vairuotojui ir aplinkiniams. Už tai gresia 60-90 Eur bauda. Telefono naudojimas be laisvų rankų įrangos leidžiamas tik išjungus automobilio variklį. Svarbu paminėti, kad telefono naudojimas prie raudono šviesoforo signalo taip pat laikomas KET pažeidimu.

Kitos dažnos baudos už KET pažeidimus

• Neapsidraudus privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (TPVCAD): 50-240 Eur bauda.
• Kelio ženklų nesilaikymas: 30-90 Eur bauda.
• Posūkių nerodymas: 30-90 Eur bauda.
• Sustojimas ir stovėjimas, kur draudžiama: 30-90 Eur bauda (policija turi teisę nuvežti transporto priemonę).
• Netinkamas manevravimas (nepraleidimas): 60-90 Eur bauda.
• Važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui: 60-90 Eur bauda ir teisės atėmimas 1-6 mėn.
• Pėsčiųjų nepraleidimas: 60-90 Eur bauda ir teisės atėmimas 1-6 mėn.
• Nesustojimas stabdant pareigūnui: 850-1200 Eur bauda ir teisės atėmimas 36-60 mėn. (gali būti transporto priemonės konfiskavimas).

Baudos už „plytą“ (ženklas „Įvažiuoti draudžiama“) ir „Eismas draudžiamas“

Važiavimas per „plytą“

Pasekmės už ženklo „Įvažiuoti draudžiama“ nepaisymą priklauso nuo pažeidimo vietos ir aplinkybių. Yra du visiškai skirtingi scenarijai:

1. Paprastas ženklo pažeidimas (nepavojingas):

   Jei įvažiuojate pro „plytą“ į kiemą, stovėjimo aikštelę, degalinę ar kitą teritoriją, bet nevažiuojate prieš eismą (t. y. nesukeliate pavojaus kitiems):

   • Pagal ANK 417 str. 1 d.: „Kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas <...> užtraukia baudą vairuotojams nuo 30 iki 90 eurų.“
   • Teisės vairuoti atėmimas: netaikomas (nebent sukėlėte avarinę situaciją).
2. Įvažiavimas į kelią, skirtą eismui priešinga kryptimi (labai pavojinga):

   Jei pravažiuojate „plytą“ ir atsiduriate vienpusio eismo kelyje, važiuodami prieš transporto srautą (prieš eismą):

   • Tai traktuojama kaip pavojingas vairavimas. Pagal ANK 420 str. 1 d.: „<...> įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus <...> užtraukia baudą vairuotojams nuo 170 iki 230 eurų.“
   • Teisių atėmimas: privalomai atimama teisė vairuoti nuo 3 iki 6 mėnesių (pradedantiesiems vairuotojams - taip pat).

Kelio ženklas „Eismas draudžiamas“ (Nr. 302)

Šis ženklas (tuščias raudonas apskritimas baltu fonu) draudžia važiuoti visoms transporto priemonėms, tačiau turi daug išimčių (leidžia važiuoti aptarnaujančiam transportui, neįgaliesiems, maršrutiniam transportui).

• Bauda: 30-90 Eur.
• Teisės atėmimas: netaikomas.

Atsakomybės perleidimo ir sukčiavimo atvejai

Pasitaiko atvejų, kai artimieji ar pažįstami prašo prisiimti atsakomybę už kito asmens padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, siekiant išvengti teisės vairuoti atėmimo. Tokios sukčiavimo situacijos pastebimos ir krovinių gabenimu užsiimančiose įmonėse. Policija netoleruoja daromų šiurkščių pažeidimų. Kelių policija savo veikloje naudoja viešojo, neviešojo ir mišriojo patruliavimo būdus. Būna atvejų, kai transporto priemonės savininkas pats nevairuoja savo transporto priemonės, o ją būna patikėjęs kitam asmeniui (giminaičiui, sutuoktiniui ar kt.), tada gali nurodyti asmenį, kuris vairavo transporto priemonę.

Padarius nusižengimą, už kurį pagal Administracinių nusižengimų kodeksą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, transporto priemonė grąžinama (išskyrus atvejus, kai ji konfiskuojama) tik po to, kai išnagrinėjama administracinio nusižengimo byla. Apie transporto priemonės grąžinimą pažymima nutarime. Kai transporto priemonė nuosavybės teise priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, ji grąžinama jos savininkui (valdytojui) institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą, vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu iki administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimo, jeigu tai nepakenks administracinio nusižengimo teisenai.

Viešieji pirkimai ir nacionalinis saugumas: teismo sprendimo analizė

Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjo civilinę bylą pagal UAB „Bioineksas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir uždraudimo atlikti žalą sukeliančius veiksmus. Ieškovė UAB „Bioineksas“ ir Muitinės departamentas 2023 m. spalio 26 d. sudarė sutartį dėl konfiskuotų ir valstybės naudai perduotų tabako ir tabako gaminių sunaikinimo paslaugų. Ieškovė įsipareigojo priimti ir sunaikinti tabako gaminius smulkinimo būdu, o atsakovas - atsiskaityti už suteiktas paslaugas.

Ginčo aplinkybės

2024 m. balandžio 9 d., po tabako gaminių naikinimo procedūros, kurią prižiūrėjo speciali komisija, buvo rasta 282 860 nesunaikintų pakelių cigarečių „Winston Blue“, kurių bendra vertė 1 171 838,60 Eur. Dėl šio įvykio Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas. Atsakovas, 2024 m. balandžio 23 d. įspėjimu, pranešė, kad vienašališkai nutraukia Sutartį nuo 2024 m. gegužės 24 d., motyvuodamas, jog ieškovė faktiškai nesunaikino visų turto sunaikinimo akte nurodytų tabako gaminių ir taip padarė esminį Sutarties pažeidimą.

Teismų pozicija

Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį, konstatuodamas, kad netinkamas paslaugos suteikimas (nesunaikinti cigarečių pakeliai) yra esminis Sutarties sąlygų pažeidimas. Teismas atmetė ieškovės argumentą, kad Sutartis neįvykdyta tik nedidele apimtimi, nurodydamas didelę nesunaikintų tabako gaminių vertę. Taip pat pažymėjo, kad ieškovė buvo atsakinga už tabako gaminių sunaikinimą, nepriklausomai nuo komisijos narių veiksmų.

Lietuvos apeliacinis teismas pabrėžė, kad perkančioji organizacija, nusprendusi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) 45 straipsnio 2-1 dalyje įtvirtintus pagrindus perkelti į pirkimo sąlygas, nebegali jų vertinti kaip vien deklaratyvios ar fakultatyvios galimybės. Kai šie pagrindai įtraukiami į pirkimo sąlygas, įstatyme įtvirtinta galimybė virsta pareiga. VPĮ 45 straipsnio 2-1 dalyje įtvirtinti tiekėjų atmetimo pagrindai nėra apsiribojantys vien formaliais kriterijais, tokiais kaip registracijos vieta ar pilietybė. Jie apima platesnį vertinimą - visą tiekėjo veiklos ir ryšių „ekosistemą“, įskaitant ir tai, ar tiekėjas faktiškai vykdo veiklą rizikingose Rytų valstybėse. Apeliacinis teismas suformavo esminę taisyklę: jeigu perkančioji organizacija pirkimo sąlygose yra įtvirtinusi VPĮ 45 straipsnio 2-1 dalies 6 punktą (susijusį su tiekėjo ar su juo susijusių asmenų veiklos vykdymu rizikos valstybėse), ir nustatoma, kad jo sąlygos egzistuoja, ji nebeturi diskrecijos šio pagrindo netaikyti.

Baudų lentelė

tags: #virssvoris #bauda #leidima #teismas