Vilnius garsėja savo gausiu bažnyčių paveldu, kuriame atsispindi turtinga Lietuvos istorija ir kultūra. Daugelis šių šventovių yra atrestauruotos ir atviros lankytojams, siūlančios ne tik dvasinę patirtį, bet ir galimybę pasigrožėti architektūros šedevrais bei meno kūriniais.
Šv. Mikalojaus bažnyčia
Šv. Mikalojaus bažnyčia yra pati seniausia Vilniaus bažnyčia, pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta Lietuvos krikšto metais - 1387-aisiais. Ji buvo įsteigta dar Gedimino laikais, pakviestiems į Lietuvą Hanzos sąjungos miesto amatininkams ir pirkliams. Tai liudija ir Vidurio Europos regionui tradicinis šv. vyskupo Mikalojaus Miriečio - keliautojų, pirklių, amatininkų, belaisvių, vaikų globėjo - titulas.
Istorija ir architektūra
Bažnyčia buvo išmūryta 1382-1387 m. LDK vietininko Vilniuje J. Jaunio (Janulio) rūpesčiu ir lėšomis. Šį statybos laiką patvirtina archajiškos ankstyvosios gotikos bažnyčios formos. Bažnyčia minima 1387-1397 m. dokumentuose ir yra rekonstruota bei atnaujinta kelis kartus. Todėl interjere (skliautuose, altoriuose) ryškios XVI a. pradžios vėlyvosios gotikos ir XVIII a. vidurio vėlyvojo baroko formos. 1514 m. yra išlikęs konsekravimo aktas, o apie 1525 m. išmūryti nauji tinkliniai skliautai. Po 1749 m. gaisro, apie 1750 m. buvo atlikti atnaujinimo darbai. 1812 m. prancūzai smarkiai apnaikino bažnyčią. Po to pristatytas bokštas, bažnyčia apjuosta mūrine tvora. Bažnyčia yra trijų navų, joje yra trys altoriai.
Interjero elementai ir restauracija
- Po 1972 m. remonto darbų iš didžiojo altoriaus Šv. Mikalojaus paveikslas buvo perkeltas į kairįjį šoninį altorių. Centriniame altoriuje - kryžius, o tarp kolonų stovėjo keturios skulptoriaus Rapolo Jakimavičiaus statulos: Šv. Kristoforo, Šv. Teresėlės, Šv. Kliaros ir Šv. Juozapo su Kūdikėliu.
- Dabar kairiajame altoriuje - Šv. Mikalojaus paveikslas. Anksčiau tarp kolonų stovėjo Šv. Pranciškaus Ksavero ir Šv. Ignoto Lojolos statulos.
- Dešiniajame altoriuje - Sopulingosios Dievo Motinos bareljefas. Anksčiau tarp kolonų stovėjo Šv. Marijos Magdalietės ir Šv. Teresėlės skulptūros.
- 1930 m. Vilniaus lietuvių pastangomis bažnyčioje pastatytas paminklas Vytauto Didžiojo 500 metų mirties sukakčiai paminėti. Skulptorius Rapolas Jakimavičius nukalė jį iš vario ir marmuro. 1936 m. paminklą aptvėrė tvorele su dviem kardais, primenančiais kardininkų atsiųstus prieš Žalgirio mūšį.
- Po karo atidengta paminklinė lenta klebonui Krištapui Čibirui, klebonavusiam nuo 1924 m. iki 1942 m. kovo 23 d. ir žuvusiam nuo bombos, bolševikams pirmą kartą bombarduojant Vilnių. Šalia paminklinė lenta 1918 m. vasario 16-osios akto signatarui, kita bažnyčios geradariams broliams Vileišiams.
- 1959 m. bažnyčios šventoriuje buvo pastatyta Vilniaus globėjo šv. Kristoforo skulptūra.
Lietuviškų pamaldų centras
Lietuviškos pamaldos Šv. Mikalojaus bažnyčioje pradėtos laikyti nuo 1901 m. ir nuo to laiko niekad nebuvo nutrauktos. Tarpukariu, lenkų okupacijos laikotarpiu, tai buvo vienintelė bažnyčia Vilniuje, kurioje buvo meldžiamasi ir sakomi pamokslai lietuvių kalba. Pokario metais uždarius Vilniaus arkikatedrą baziliką ir Šv. Mikalojaus parapijos namuose įsikūrus Vilniaus arkivyskupijos kurijai, ši bažnyčia faktiškai atliko prokatedros funkcijas.
Klebonai ir kultūrinė veikla
Per ilgą istoriją Šv. Mikalojaus bažnyčioje klebonavo ir tarnavo daugybė kunigų, tarp jų: kun. Juozas Kukta (1901-1906 m.), kun. dr. Antanas Viskantas (1906-1911 m.), kun. Petras Kraujelis (1911-1912 m.), kun. Vladislovas Jezukevičius (1912-1924 m.), kun. Krištapas Čibiras (1924-1942 m.). Kartu su juo nuo 1936 m. dar buvo kunigai Vincentas Taškūnas, Edmundas Basys ir Kazimieras Pukėnas. Taip pat šiuose namuose gyveno ir arkivyskupas Mečislovas Reinys. Prie bažnyčios buvo lietuvių kultūros židinys: bažnyčios kieme esančioje salėje vykdavo lietuvių organizuojami susirinkimai, paskaitos, vaidinimai, eglutės vaikams. Be to, šiuose namuose gyveno klebonas K. Čibiras, kunigai V. Taškūnas ir E. Basys, taip pat vienintelės lietuviškos mokyklos Vilniuje vedėjas B. Suduikis, kuris vienu metu dar ir vargoninkavo šioje bažnyčioje. Čia vargoninkavo ir J. Sinius, prieš karą ir grįžęs iš Sibiro tremties. Čia buvo žurnalo „Vilniaus aušros“ redakcija. 1987 m., minint Lietuvos krikšto jubiliejų, sovietų valdžios ištremtas ir persekiojamas vyskupas Julijonas Steponavičius iškilmingas Šv. Mišias aukojo Šv. Mikalojaus bažnyčioje. Po kun. K. Čibiro žūties čia klebonavo kunigai Pr. Bieliauskas, S. Valiukėnas, Č. Krivaitis. Šioje bažnyčioje taip pat kunigavo kun. L. Pavilionis, kun. J. Saulius, kun. J. Poškus, kun. A. Rutkauskas, kun. R. Blažys, kun. Kovarskis, kun. P. Kučinskas, kun. K. Valeikis, kun. K. Kindurys, vėliau klebonais buvo kun. Juozas Tunaitis, kun. E. Rudokas, kun. E. Paulionis. 2004-2014 m. klebonavo kun. Medardas Čeponis. 1997-2001 m. čia dirbo ir monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas. Šiuo metu bažnyčioje dirba kleb. Aušvydas Belickas.
Naujausi restauracijos darbai
1972 m. klebono J. Tunaičio rūpesčiu bažnyčia restauruota pagal architekto J. Zibolio projektą. 2000 m. klebono E. Paulionio rūpesčiu pradėti restauravimo darbai: sutvirtinti bažnyčios pamatai, čerpėmis perdengtas bažnyčios stogas, pakeisti langai, restauruoti bažnyčios skliautai. 2004 m. klebono Medardo Čeponio pastangomis restauruota presbiterija ir parapijos namai, 2008 m. atnaujintas centrinis altorius, o 2010 m. - abu šoniniai altoriai.
Vilniaus Šv. Stepono bažnyčia
Prie reto Lietuvos manieristinės architektūros paminklo - Vilniaus Šv. Stepono bažnyčios - ir toliau pluša restauratoriai. Šv. Stepono bažnyčia - vėlyvojo renesanso pavyzdys. Pirmasis jos siluetas su bokštu matomas Getkanto sudarytame Vilniaus gynybinių įtvirtinimų plane. Šv. Stepono bažnyčia pastatyta 1600 m. pietinėje miesto dalyje, Rūdninkų priemiestyje. Statybų iniciatorius buvo jėzuitų kunigas Simonas Visockis. 1604 m. šioje bažnyčioje vyko Šv. Kazimiero kanonizacijos iškilmės.
Restauracijos etapai ir atradimai
Vilniaus Šv. Stepono bažnyčios paveldotvarkos darbai atliekami nuo 2005 m. Per daugiau nei ketverius metus pašalintas bažnyčios neautentiškas vėlyvas tinkas, apsidėje atidengti du apvalūs langeliai, atstatyti bokšteliai, restauruotas renesansinis reljefinis kryžius rytiniame frontone, atidengta niša apie langą šiauriniame fasade, atkurtos langinės, atstatytas tikslus pagrindinio bažnyčios karnizo profilis. Buvo atlikti archeologiniai tyrimai, stiprinami, restauruojami pamatai, atliktas cokolinės pastato dalies remontas ir hidroizoliacija, sumontuoti žaibolaidžiai, pakeistas naujas čerpių stogas. Per ne vieną dešimtmetį ryškiai pakilus aplinkiniam žemės lygiui, šiaurinėje pusėje žemės lygis prie bažnyčios buvo pažemintas apie 0.35 cm, o ties pagrindiniu įėjimu - apie 1.30 cm.
Šių metų bažnyčios fasadų restauravimo projekte numatyta renesansinė fasadų apdaila ir sgrafitinio dekoro atkūrimas. Bažnyčios fasadai pradedami tinkuoti renesansui būdingu tamsiai pilku tinku su pelenais. Šiems darbams 2010 m. Kultūros paveldo departamentas skyrė 400 000 Lt. Dar 2007 m., nuimant nuo fasadų suirusio tinko fragmentus, pradėjo atsiskleisti nauja informacija, kad sgrafitinio dekoro yra daugiau, jo piešinys sudėtingesnis ir įvairesnis. Rasti nežinomi langeliai apsidėje, nukapoto tarpaukštinio karnizo liekanos ir kt.
Šv. Kotrynos bažnyčia
Šv. Kotrynos bažnyčia yra pirmoji šalies nepriklausomybės laikotarpiu kompleksiškai restauruota Vilniaus bažnyčia, kuri jau tapo Vilniaus miesto simboliu.
Kiti Vilniaus religiniai objektai ir jų reikšmė
Vilnius siūlo daugybę religinių vietų, kurios atspindi miesto dvasią ir istoriją. Išsiruoškite piligrimų takais ir aplankykite visame pasaulyje garsias religines miesto vietas:
- Aušros Vartai: Šiandien Aušros Vartai daugumai žmonių asocijuojasi su maldos namais.
- Šv. Onos ir Bernardinų kompleksas: Šv. Onos bažnyčia jau yra neatsiejamas Vilniaus simbolis.
- Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra bazilika: Ši šventovė - Lietuvos krikšto simbolis.
- Bažnytinio paveldo muziejus: Muziejuje saugomos ir visuomenei pristatomos sakralinės vertybės.
- Vilniaus Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia: Šv. Petro ir Povilo bažnyčia pripažinta viena gražiausių katalikų bažnyčių pasaulyje.
- Šv. Jonų bažnyčia: Šv. Jonų bažnyčia su varpine - viena vaizdingiausių universiteto komplekso dalių.
- Faustinos namelis: Šv. Faustina yra Dievo Gailestingumo kulto pradininkė.
- Kalvarijų Kryžiaus kelias: Kryžiaus kelias neturi analogų visoje Europoje.
- Dievo Gailestingumo šventovė: Šventovę, seniau vadintą Švč. Trejybės bažnyčia, puošia garsusis Dievo Gailestingumo paveikslas.
- Jono Pauliaus II piligrimų kelias: Šventasis Jonas Paulius II - pirmasis Lietuvą aplankęs popiežius.
- Šv. Jokūbo kelias: Nors garsiausias Šv. Jokūbo kelias driekiasi Ispanijoje, tačiau 2016 m. Lietuva įsijungė į Europos Šv. Jokūbo kelių tinklą, taip pažymėdama bendras Europos krikščioniškas šaknis.
- Rasų kapinės: Rasų kapinės - romantikams ir istorijos tyrinėtojams.
- Bernardinų kapinės: Bernardinų kapinės - antrosios pagal senumą Vilniaus kapinės.
- Šv. Kazimiero bažnyčia: Barokinio stiliaus Šv. Kazimiero bažnyčia yra vienintelė Lietuvoje, kuri buvo pastatyta pagal Romos Jėzaus (Il Gesu) bažnyčios pavyzdį.
- Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia: Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia - vėlyvojo baroko stiliaus.
- Šv. Dvasios (Dominikonų) bažnyčia: Tai - viena puošniausių Vilniaus bažnyčių, priklausanti brandžiojo ir vėlyvojo baroko stiliui.
- Antakalnio kapinės: Prestižinės kapinės, atspindinčios Vilniaus istorijos raidą.
- Šv. Baltramiejaus bažnyčia: Mažytė bažnyčia Užupyje stovi nuo 1824 m.
tags: #viniaus #atrestayruotos #baznycios