Kraujospūdžio pokyčiai yra vienas svarbiausių žmogaus sveikatos rodiklių, todėl suprasti, kokia yra normali spaudimo riba ir kada būtina kreiptis į medikus, yra itin svarbu. Nors nedideli svyravimai dienos eigoje yra įprasti, nuolat padidėjęs ar sumažėjęs kraujospūdis gali signalizuoti rimtesnes sveikatos problemas.
Kraujospūdis matuojamas dviem rodikliais: sistoliniu (viršutiniu) ir diastoliniu (apatiniu) spaudimu. Pirmasis skaičius atspindi širdies susitraukimo sukurtą spaudimą, o antrasis skaičius parodo spaudimą kraujagyslėse širdžiai ilsintis. Reikia suprasti, kad kiekvieno žmogaus organizmas skirtingas, todėl pavieniai nukrypimai ne visada rodo ligą. Kraujospūdį veikia daugybė veiksnių - tiek trumpalaikių, tiek ilgalaikių.
Aukštas kraujospūdis (arterinė hipertenzija)
Padidėjęs kraujo spaudimas, dar vadinamas hipertenzija, yra viena iš pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų priežasčių, galinti sukelti rimtų sveikatos komplikacijų, tokių kaip insultas, širdies infarktas ar inkstų funkcijos sutrikimai. Arterinė hipertenzija (AH) arba kitaip hipertoninė liga - ilgalaikis arterinio kraujospūdžio (AKS) padidėjimas, nustatomas jį pakartotinai matuojant. Medikai laiko padidėjusiu kraujo spaudimu 140/90 mmHg ir didesnį spaudimą. Aukštas kraujospūdis (hipertenzija) dažnai vadinamas „tyliuoju žudiku”, nes ilgą laiką gali nesukelti jokių akivaizdžių simptomų. Dėl šios priežasties jis dažnai vadinamas „tyliuoju žudiku“ - organizme vykstantys pokyčiai ilgą laiką nejaučiami, o pirmieji simptomai neretai pasirodo tik atsiradus komplikacijoms. Laiku nediagnozavus hipertenzijos ir nepradėjus jos gydyti, ilgainiui gali būti pažeistos kraujagyslės, širdis ir kiti organai, pavyzdžiui, inkstai. Ilgalaikė hipertenzija didina insulto, infarkto, inkstų ligų ir kitų pavojingų komplikacijų riziką.
Diastolinio kraujospūdžio padidėjimas
Diastolinis spaudimas atspindi kraujospūdį kraujagyslėse širdžiai ilsintis, todėl jo pokyčiai gali signalizuoti įvairius organizmo sutrikimus. Diastolinis kraujospūdis yra apatinis kraujospūdžio matavimo skaičius. Jis nurodo slėgį arterijose tada, kai širdis atsipalaiduoja tarp dūžių. Normalus diastolinis spaudimas dažniausiai svyruoja nuo 60 iki 80 mmHg. Nors vienkartinis padidėjęs diastolinis rodiklis nebūtinai reiškia ligą, nuolatinis padidėjimas gali būti rimtas signalas. Svarbu atkreipti dėmesį, jei rodikliai viršija 90 mmHg ar pakyla iki 100-110 mmHg ir daugiau. Ilgą laiką padidėjęs diastolinis kraujospūdis gali lemti rimtas komplikacijas, nes nuolat didesnis slėgis arterijose vargina kraujagyslių sieneles ir širdį.
Hipertenzijos tipai ir priežastys
Arterinė hipertenzija gali būti dviejų tipų:
- Pirminė (esencinė) hipertenzija. Tai dažniausias šios ligos tipas, kuris nustatomas maždaug 90 proc. arterine hipertenzija sergančių žmonių. Jos priežastys nėra tiksliai žinomos. Paprastai pirminė hipertenzija vystosi palaipsniui. Pirmuosius 15-20 metų, gali nepasireikšti jokie klinikiniai aukšto kraujo spaudimo simptomai. Negydant pirminės hipertenzijos, kiltų didžiulis pavojus ligonio sveikatai. Nustatyta, kad tokiu atveju maždaug pusė jų numirtų dėl išeminės širdies ligos ir širdies nepakankamumo, trečdalis - dėl insulto ir apie 10-15 proc. - dėl inkstų funkcijos nepakankamumo.
- Antrinė hipertenzija. Tai kur kas retesnis hipertenzijos tipas. Tokia liga nustatoma maždaug 10 proc. AH sergančių žmonių. Antrinės hipertenzijos priežastys yra nustatomos, pavyzdžiui, ilgai vartojami kai kurie vaistai (skirti peršalimo gydymui, skausmo malšinimui, kontraceptinės tabletės ir kt.). Hipertoninė liga gali atsirasti tiek dėl išorinių, tiek dėl vidinių, tiek dėl genetinių faktorių.
Dažniausi veiksniai, lemiantys kraujo spaudimo kilimą, apima stresą, mažą fizinį aktyvumą, per didelį druskos vartojimą, antsvorį, rūkymą, alkoholį ir miego trūkumą.
Aukšto kraujospūdžio simptomai
Nors padidėjęs kraujo spaudimas dažnai nesukelia akivaizdžių pojūčių, tikri, reikšmingi simptomai vis dėlto gali pasireikšti:
- Galvos skausmai. Vienas dažniausių simptomų, ypač juntamas rytais arba kaklo srityje.
- Galvos svaigimas. Kylantis tirpimas, nestabilumo pojūtis ar trumpi „apsvaigimo“ epizodai gali būti padidėjusio kraujospūdžio pasekmė.
- Širdies plakimo padažnėjimas. Pajutus neįprastą širdies plakimo stiprumą ar šuolius, verta įvertinti kraujospūdį.
- Veido paraudimas ir karščio bangos.
- Neryškus regėjimas.
- Triukšmas ausyse.
- Nuovargis ir mieguistumas.
Kai kraujospūdis pakyla labai aukštai, gali atsirasti simptomų, rodančių pavojingą būklę, tokių kaip aštrus, staigus galvos skausmas, krūtinės skausmai, staigus regėjimo sutrikimas, nerimas, panikos jausmas, dusulys. Tokiu atveju reikia nedelsiant kreiptis pagalbos.
Gydymas ir prevencija
Norint efektyviai sumažinti padidėjusį diastolinį kraujospūdį, dažnai pakanka gyvenimo būdo korekcijų. Reguliari savistaba ir sveikos gyvensenos įpročiai gali padėti išlaikyti diastolinį kraujo spaudimą normoje. Jei gyvenimo būdo pokyčių nepakanka, gali būti skiriami vaistai. Svarbu pabrėžti, kad hipertenzinė širdies liga nėra pagydoma, o tik sukontroliuojama.
Pirmiausia rekomenduojama riboti druskos vartojimą, nes daugeliui žmonių jos kiekis mityboje viršija rekomenduojamas normas. Taip pat svarbu pakankamai ilsėtis, vengti streso ir subalansuoti mitybą - rinktis daugiau vaisių, daržovių ir nesūrių produktų. Būkite fiziškai aktyvūs (po 30 min.). Rūkymas ir alkoholis yra vieni iš pagrindinių jaunesnių nei 65 m. amžiaus žmonių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, galintys pasunkinti hipertenziją, todėl jų reikėtų vengti.
Net jei nejaučiate jokių simptomų, bet jūsų diastolinis spaudimas nuolat viršija normą, būtina pasikonsultuoti su gydytoju. Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo didesnė tikimybė išvengti pavojingų komplikacijų.
Žemas kraujospūdis (arterinė hipotenzija)
Vis tik pavojingas gali būti ir žemas arterinis kraujo spaudimas, kitaip tariant - arterinė hipotenzija. Įprastai mūsų kraujo spaudimas turėtų siekti 120/80 mmHg, o žemas kraujo spaudimas arba hipotonija nustatoma tada, kai spaudimo matuoklis rodo mažiau nei 90/60 mmHg. Nors dažniausiai žemas kraujo spaudimas nėra labai grėsminga būklė, paprastai būdinga jaunesniems žmonėms, kartais dėl jos verta susirūpinti. Jeigu žmogaus kraujo spaudimas visada žemas ir jis to nejaučia, nėra ko nerimauti. Jeigu žmogaus spaudimas anksčiau buvo normalus ir staiga nukrito iki 90/60 mmHg ar mažiau, arba jis staiga nukrito per 40 mmHg, jeigu žmogus staiga pasijuto blogai, pradėjo dusti, tai jau rodo, kad būklė gali būti grėsminga.
Žemo kraujospūdžio simptomai ir priežastys
Galvos svaigimas, alpimas, energijos stoka - visi šie požymiai įspėja apie žemą kraujo spaudimą. Dažnai taip nutinka dėl ortostatinės hipotenzijos, kai kraujospūdis sumažėja, pakeitus kūno padėtį iš horizontalios į vertikalią, pvz., staiga stojantis iš lovos. Žmonės, kurie turi žemesnį spaudimą, sąmonės gali netekti ir tada, kuomet būna karšti orai, kada išgeria mažiau skysčių, vemia ar viduriuoja. Svarbu suprasti, kad žemas kraujo spaudimas pavojingas tada, kai jis krinta staiga ir dėl tam tikrų ūmių priežasčių. Pavyzdžiui, jeigu sergant infekcine liga, karščiuojant jums staiga nukrito kraujo spaudimas - galima įtarti kraujo užkrėtimą arba kitaip sepsį. Po traumos, jei įvyksta vidinis kraujavimas, spaudimas taip pat nukrenta. Taip pat ir įgėlus bitei, dėl anafilaksinės reakcijos į alergeną, be įprastų įgėlimų simptomų, gali svaigti galva, padažnėti širdies pulsas, pažemėti spaudimas.
Jeigu požymiai kartojasi nuolatos, atkreipkite dėmesį, galbūt per mažai miegate, nepailsite, laikotės dietų, valgote nereguliariai ir nesveiką maistą. Galbūt organizmas sako, kad trūksta geležies ir sergate mažakraujyste. Dėl žemo kraujospūdžio sutrinka visų gyvybiškai svarbių organų veikla: smegenų, inkstų, plaučių ar širdies.
Žemo kraujospūdžio valdymas ir tyrimai
Hipotonija nėra gydoma vaistais, tad norint pakelti kraujo spaudimą, reikia imtis kitų priemonių. Jeigu kraujospūdžio sumažėjimas pasireikštų apalpimu, pavyzdžiui, dėl ilgo stovėjimo, tokį žmogų reikėtų paguldyti ir pakelti aukščiau kojas, duoti atsigerti skysčių. Gali padėti ir kavos ar stiprios žaliosios arbatos puodelis, juodasis šokoladas, sauja sūdytų riešutų, lašiša ar paprastas vandens ir druskos tirpalas. Jeigu yra poreikis, galima gerti elektrolitų tirpalus, kuriuose yra reikalingų druskų ir gliukozės, jie parduodami vaistinėse be recepto.
Žemą kraujospūdį galima palaipsniui padidinti vartojant daugiau skysčių (iki 2 l per dieną), folio rūgšties turinčių maisto produktų (pupelių, lęšių, kiaušinių, kepenėlių, citrusinių vaisių, šparaginių pupelių, lapinių daržovių), maisto produktų, turinčių daug vitamino B12. Pakankamai druskos (iki 5 g per dieną) rekomenduojama vartoti esant įgimtam polinkiui į mažą kraujospūdį. Taip pat vertėtų rinktis mažesnes maisto porcijas, bet valgyti dažniau. Kai vienu metu reikia suvirškinti didelį kiekį maisto, organizmui tenka didesnis krūvis. Kartais kraujospūdis gali sumažėti vien dėl staigaus kūno padėties keitimo, pavyzdžiui, atsistojant, todėl tą daryti reikėtų lėtai, palaipsniui. Žemą kraujo spaudimą dar labiau sumažinti gali ir per daug laiko praleidžiant pirtyse ar saunose, kuomet organizmas netenka pernelyg daug skysčių ir druskų.
Siekiant ištirti, kodėl dažnai krenta kraujo spaudimas arba žmogus netenka sąmonės, kai kuriose ligoninėse atliekamas ypatingas tyrimas - pasyvios ortostazės mėginys. Šis tyrimas atliekamas jau tuomet, kai žmogų pakonsultuoja gydytojas kardiologas, atliekama elektrokardiograma, echoskopija, Holterio monitoravimas dėl aritmijų, kaklo kraujagyslių echoskopija ir pacientą ištiria neurologas, ar nėra tokių būklių, kaip epilepsija. Didžiausias šios sistemos pranašumas yra tai, kad arterinis kraujo spaudimas matuojamas nuolat, stebint kiekvieną sekundę vykstančius pokyčius ir tai leidžia nuspėti, ko tikėtis.
Kraujospūdžio stebėsena ir bendros rekomendacijos
Kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo amžiaus, turėtų reguliariai sekti savo kraujo spaudimo rodiklius ir į jų reikšmių padidėjimą žiūrėti atsakingai. Vyresnio amžiaus žmonėms, ypač sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, tai padėtų įvertinti savo sveikatos būklę, o jaunesniems - užkirsti kelią ligos įsisenėjimui. Reguliarūs matavimai, dėmesys savijautai ir glaudus bendradarbiavimas su medikais padeda išvengti rimtų komplikacijų ir laiku pastebėti pokyčius.
Vaistininkas R. Blynas vyresniems ir sergantiems hipertenzija pataria turėti sąsiuvinį ar registracijos žurnalą, kuriame jie galėtų fiksuoti ne tik kraujospūdžio reikšmes, bet jų matavimo laiką ir datą. Tokį grafiką rekomenduojama atsinešti į profilaktinį sveikatos patikrinimą - jis itin vertingas gydytojui, nes leidžia daryti teisingas išvadas ir tinkamai įvertinti paciento būklę. Kraujo spaudimą matuokite ryte, prieš pradėdami visus darbus ir būdami ramybės būsenoje. Geriausia būtų, jei atliktumėte tris matavimus su 5 minučių pertrauka ir išvestumėte jų vidurkį, o tada užsirašytumėte. Tą pačią procedūrą patariama pakartoti per pietus ir vakare. Jeigu vartojate kraujo spaudimą mažinančius vaistus, tai kraujo spaudimą tikrinkite prieš išgerdami vaistus ir praėjus 30 minučių po to. Žurnale užsirašykite jo rodiklius, fiksavimo laiką, datą ir tai, kokius vaistus išgėrėte.
Jaunesniems, neturintiems nusiskundimų sveikata, kraujospūdį pasitikrinti reikėtų du kartus per savaitę. Labai svarbu pabrėžti tai, kad pulsas ir kraujospūdis padidėja net nuo paprasčiausio ėjimo, todėl apsilankę vaistinėje ar matuodamiesi namuose, ramiai pabūkite bent 10 minučių, geriausia atsisėdę - taip jūsų širdis nurims, o aparato rodmenys bus tikslesni bei patikimesni. Jei kraujo spaudimo reikšmės yra didesnės nei 140/90 mm Hg, reikėtų susirūpinti ir įsigyti matuoklį, kad galėtumėte juo reguliariai naudotis namuose. Tada rekomenduojama atlikti tris matavimus per dieną ir užsirašyti jų metu gautus duomenis, nes tai leistų įsitikinti, ar padidėjimas buvo vienkartinis, ar tendencingas.
Kreiptis į gydytoją visuomet verta, jei kraujospūdžio pokyčiai kelia nerimą, kartojasi ar pasireiškia kartu su kitais simptomais.