Aukštieji Paneriai yra Vilniaus rajonas, išsidėstęs miškingoje vietovėje, į pietvakarius nuo Žemųjų Panerių. Ši vietovė pradėjo augti XIX amžiuje, tiesiant geležinkelį, o po Pirmojo pasaulinio karo plėtėsi kaip kurortas.
Eismo įvykiai ir nelaimės
Aukštieji Paneriai yra vieta, kurioje, deja, fiksuojami ir skaudūs eismo įvykiai.
Avarija Paneriuose, kurios aukomis tapo septyni žmonės
Vieną sekmadienio vakarą Vilniuje, Paneriuose, įvyko skaudi avarija, kurios metu nukentėjo septyni žmonės. Dienraštis „Lietuvos rytas“ pranešė, kad „Audi 80“ automobilis, kurį vairavo 21 metų Tomas Karčiubas, staiga įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su priešais važiuojančiu automobiliu „Honda Civic“
. Vienintelis „Hondos“ keleivis buvo gydomas ligoninėje, kiti du nukentėjo nesmarkiai. Tačiau „Audi 80“ keleiviams pasisekė daug mažiau: juo važiavusi jaunuolių grupė patyrė rimtų sužalojimų, o 22 metų keleivis mirė ligoninės operacinėje. Avarijos metu automobilis buvo visiškai sumaitotas.
Susidūrimas kelyje Aukštieji Paneriai-Naujoji Vilnia
Kitas incidentas užfiksuotas Vilniaus rajone, kelyje Aukštieji Paneriai-Naujoji Vilnia. 20-mečio šio rajono gyventojo vairuojamas automobilis „Audi 80“, lenkdamas kitą transporto priemonę, susidūrė su ta pačia kryptimi važiavusiu ir į kairę sukusiu automobiliu „Ford Sierra“. Nuo smūgio „Audi“ nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į medį ir apvirto. Šio įvykio metu nukentėjo šeši žmonės. Automobilį „Ford“ vairavęs 33 metų vyras dėl galvos smegenų sumušimo buvo paguldytas į Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės reanimaciją. „Audi“ vairuotojas ir keturi su juo važiavę 20-24 metų keleiviai gydėsi ambulatoriškai.
Tragedija geležinkelyje: berniukas partrenktas traukinio
Vilniaus transporto policijos komisariato (PK) viršininko pavaduotojos Reginos Kontrimaitės teigimu, apklausus liudytojus paaiškėjo, kad berniukas ėjo bėgiais ir buvo partrenktas iš paskos važiavusio traukinio. Paauglys nuo patirtos galvos traumos žuvo vietoje. Pasak pareigūnės, bėgiais einantį vaiką pastebėjęs traukinio mašinistas signalizavo, tačiau šis nepasitraukė. R. Kont
Stepo Grybausko biografija ir pasipriešinimo istorija
Šis pasakojimas yra skiriamas vienam iš daugelio nepalaužiamos valios žmonių - Stepui Grybauskui (gim. 1925 m. spalio 23 d.). Buvęs Telšių vysk. M. Valančiaus valstybinės gimnazijos auklėtinis, pasižymėjęs dailininko ir skulptoriaus gabumais bei sportininko talentu, jis tapo LLA antinacinio pasipriešinimo nariu, o vėliau - Žemaičių legiono vado adjutantu. Jo atsiminimai atskleidžia to laikotarpio žmonių pasaulėžiūrą, moralines nuostatas ir politines sąlygas, lėmusias lemtingus pasirinkimus.
Vaikystė ir vertybių formavimasis
Augau didelėje šeimoje. Buvome keturi broliai: aš - Stepas, kartais žemaitiškai vadinamas Stapiu, dviem metais vyresnis Vytautas ir du jaunesni už mane broliai - Aleksas ir Antanas. Taip pat dvi sesutės - mažoji Aldutė ir vyresnioji Valė. Mama buvo namų šeimininkė, o tėvas dirbo įvairius darbus, buvo miestelio gaisrininkas savanoris. Nors ir be didelės prabangos, buvome aprengti ir pamaitinti.
Mokiausi pradinėje mokykloje, vėliau - Telšių vysk. M. Valančiaus valstybinėje gimnazijoje. Joje dirbo labai geri mokytojai, kurie suformavo mūsų pagrindines žmogiškąsias vertybes: dorumą, tiesą ir garbę, meilę ir pasiaukojimą, ištikimybę ir patriotizmą. Mums niekada nekildavo abejonių, kas yra gėris, kas yra blogis. Labai anksti pradėjome sportuoti: žaisti futbolą, krepšinį, stalo tenisą. Man gerai sekėsi ir meno dalykai - dailė ir skulptūra.
Okupacijos pradžia ir visuomenės nuotaikos
1940 m. atgavus Vilniaus kraštą ir į Lietuvą įsileidus rusų kariuomenės įgulas, visuomenėje tvyrojo įtampa. Prezidentui A. Smetonai pasitraukus į Vokietiją, Lietuvos kariuomenei buvo įsakyta „draugiškai sutikti sovietų kariuomenę“. Telšiuose naujai pastatytame kariniame miestelyje buvo dislokuotas 6-asis pėstininkų Lietuvos kunigaikščio Margio pulkas, tačiau išbalę karininkų veidai rodė, kad jokios „draugystės“ nebus.
Atvykusi rusų kariuomenė mums pasirodė kaip „driskių“ kariuomenė: apdulkėję, apiplyšę batai, blauzdos apvyniotos nuspurusiais autais, ant nugarų - „terbelės“. Netrukus prasidėjo Lietuvos valstybinės struktūros naikinimas, rinkimų į Seimą propaganda ir „marionetinės“ vyriausybės formavimas. Įvedus visagalių „politrukų“ institutą, kariuomenėje pradėjo vyrauti rusų kalba, prasidėjo karininkų suėmimai ir lietuviškos kultūros slopinimas.
Pasipriešinimas ir partizaninė kova
Lietuvos visuomenės dalis sovietinę politiką suprato kaip tautos naikinimą ir visuotinį blogį. Prasidėjo pilietinis pasipriešinimas: kūrėsi pogrindinės organizacijos, buvo spausdinama spauda ir platinami atsišaukimai. Telšiuose po nakties ant namų sienų pradėdavo rastis raginimų nepasiduoti sovietinei priespaudai, o kalėjimo kameros pildėsi gimnazistais, mokytojais ir inteligentija.
Veikla Žemaičių legione
Pagrindinis partizaninio karo postulatas, suformuluotas Ernesto Če Gevaros, teigia: „Niekada nestok į mūšį ten ir tada, kur ir kada to nori priešas.“ Stepo Grybausko kelyje buvo daug rizikingų nuotykių:
- LLA Vanagų Platelių mokymo stovykla;
- Ryšių punktas prie Babrungo;
- Mūšis Kunigaikštynės miške, vadovaujamas mjr. J. Semaškos-Liepos, kuris laikomas partizaninės taktikos etalonu;
- Žemaičių legiono štabo veikla.
Lageriai ir sugrįžimas
Po kovų sekė tremtis ir Balchašo griežtojo režimo lageriai. Net ir tokiomis sąlygomis tekdavo išgyventi susidūrimus su kriminaliniais nusikaltėliais ir nežmonišką režimą. Galiausiai, po ilgo laiko, sugrįžus į Lietuvą, teko kurti gyvenimą iš naujo: darbas Klaipėdoje, sportinė veikla ir dalyvavimas atkuriant nepriklausomą Lietuvą bei LLKS.