Administraciniame procese, kaip ir kitose teisės šakose, įrodymai atlieka esminį vaidmenį nustatant faktines aplinkybes ir priimant teisingus sprendimus. Šiuolaikinės technologijos suteikia vis daugiau galimybių fiksuoti įvykius vizualiai, todėl nuotraukų ir vaizdo įrašų reikšmė administracinėje teisėje nuolat auga. Tačiau ne bet kokie vizualūs duomenys gali būti pripažinti įrodymais. Šiame straipsnyje aptarsime, kokie reikalavimai keliami nuotraukoms ir vaizdo įrašams, siekiant juos panaudoti administracinėse bylose, bei kokia yra teismų praktika šioje srityje.
Nuotraukos ir vaizdo įrašai kaip įrodymai Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimų bylose
Nors, kaip aiškina Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininkas Kęstutis Dičius, „policija negali bausti pažeidėjo, vadovaudamasi tik nuotraukomis“, gyventojų teikiama informacija, įskaitant nuotraukas ir vaizdo įrašus, yra labai svarbi.
„Visuomenės pagalba kovojant prieš asmenų daromus Kelių eismo taisyklių pažeidimus yra labai reikšminga. Ypač svarbi asmenų pateikiama informacija apie šiurkščius KET pažeidimus, kurie dažniausiai užfiksuojami automobiliuose įrengtais videoregistratoriais (pavojingas ir chuliganiškas vairavimas, pėsčiųjų nepraleidimas perėjoje ar važiavimas degant draudžiamam šviesoforo signalui ir pan.)“, - teigė K. Dičius.
Reikalavimai vizualiniams įrodymams
Anot K. Dičiaus, norint, kad nuotrauka būtų tinkama, reikia pažeidimą nufotografuoti iš kelių kampų, turi aiškiai matytis situacija. Jei automobilis stovi „Neįgaliesiems“ ženklu pažymėtoje vietoje, taip pat reikia nufotografuoti ir automobilio vidų, prietaisų skydelį.
Ne kiekvienam pažeidimui įrodyti pakanka tik nuotraukos. Pavyzdžiui, susipažinus su Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 20 d. nutartimi administracinėje byloje dėl KET pažeidimo, galima sutikti, kad ne kiekvienam KET pažeidimui įrodyti pakanka vien padarytos nuotraukos. Šioje byloje asmuo buvo kaltinamas tuo, kad paliko stovėti automobilį ten, kur sustojusi transporto priemonė kliudė kitų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui. K. Dičius aiškino: „Tokiam pažeidimui įrodyti policijos pareigūnai ne tik nufotografuoja automobilį, bet ir nubraižo schemą (joje nurodomi atstumai) ar paima vairuotojo, kuriam trukdo stovintis automobilis pravažiuoti, paaiškinimą, t. y. reikia sutikti, kad įrodymai turi būti surinkti taip, kad nekiltų abejonių dėl KET pažeidimo.“
Teismų praktika
Visgi, tinkamai surinkus įrodymus, administracinėn atsakomybėn yra patraukta daug prasižengusių vairuotojų, taikytos ir griežtos administracinės nuobaudos, pavyzdžiui, teisės vairuoti atėmimas.
Kaip pavyzdį galima pateikti ir kitokius teismų sprendimus, kai vairuotojai buvo patraukti atsakomybėn pagal asmenų policijai ar Savivaldybėms atsiųstas nuotraukas. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 2 d. nutarime administracinėje byloje dėl KET pažeidimo pažymėjo, kad „Kolegija yra tos nuomonės, kad nors ant byloje esančios fotonuotraukos, kurioje užfiksuotas pažeidėjos automobilis, stovintis ant vejos, nėra nurodyta nuotraukos darymo data ir laikas, tačiau elektroninio laiško, kuriuo buvo atsiųsta minėta nuotrauka, kopija patvirtina, jog nuotrauka buvo padaryta elektroninio laiško kopijoje nurodytu laiku.“ Šiaulių apygardos teismas 2014 m. gegužės 8 d. nutarimu taip pat pripažino, kad asmens pateikta nuotrauka ir liudijimas teisme yra pakankamas pagrindas pripažinti asmenį kaltu dėl padaryto KET pažeidimo, t. y. palikus stovėti automobilį ant šaligatvio.
„Teisė tirti pranešimus apie transporto priemonių sustojimo ir stovėjimo tvarkos pažeidimus yra suteikta ir Savivaldybių įgaliotiems asmenims, todėl pranešimus apie tokius KET pažeidimus asmenys gali siųsti ir Savivaldybėms. Manome, kad bendros gyventojų, policijos ir Savivaldybių pastangos prisidės prie eismo saugumo situacijos gerinimo mūsų šalyje“, - vylėsi pareigūnas.
Bendrieji įrodymų principai administracinėje teisėje
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi pareigūnai įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Pagal Lietuvos įstatymus, visi teismui pateikti įrodymai turi būti gauti teisėtai, t. y. teisės aktuose nustatyta tvarka. Tačiau jeigu tam tikri įrodymai buvo gauti pažeidžiant jūsų teises (pavyzdžiui, teisę į privatų gyvenimą arba į susirašinėjimo slaptumą), dėl šios aplinkybės teismo procesas savaime netaps neteisingas. Jeigu tam tikri įrodymai buvo surinkti pažeidžiant nustatytą tvarką, jie galės būti panaudoti byloje, jeigu toks pažeidimas yra nereikšmingas ir neturės įtakos įrodymų patikimumui ar tikrumui.
Klaidingi įsitikinimai apie įrodymus
MITAS. Bet kokie duomenys gali būti laikomi įrodymu teisme.
FAKTAS. Įrodymai teismo procese atsiranda tik tada, kai teismas byloje surinktus, jam pateiktus duomenis patikrina, įvertina ir pripažįsta įrodymais (iki šio momento tai tik duomenys). Bendrąja prasme įrodymai yra bet kokie duomenys apie faktus, tikrus įvykius, kuriais remdamosi ikiteisminio tyrimo institucijos (policija, prokuratūra) ir teismas gali padaryti išvadas dėl to, buvo ar ne padaryta nusikalstama veika, ar asmuo kaltas dėl jos padarymo, ir nustatyti kitas bylai reikšmingas aplinkybes. Paprastai žmonės įrodymų šaltiniais laiko liudytojus, nuotraukas, vaizdo įrašus, kitus dokumentus, ekspertizės aktus, daiktinius įrodymus ir pan. Įstatyme nėra pateikta išsamaus įrodymų šaltinių sąrašo - jais gali būti pripažinti bet kokie duomenys, tačiau jie turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Byloje tiesos negalima įrodinėti bet kaip ir bet kokia kaina surinktais įrodymais - jie turi būti gauti teisėtai, įstatymo nustatyta tvarka. Pavyzdžiui, privačių asmenų pateikti duomenys įrodymais nebus pripažinti, jei jie gauti pažeidžiant konkretaus asmens teisę į privatumą, t. y. neteisėtai renkant informaciją apie privatų asmens gyvenimą. Taip pat duomenis turi būti galima patikrinti Baudžiamojo proceso kodekse (toliau - BPK) numatytais veiksmais, kitaip tokie duomenys nepripažįstami įrodymais. Pavyzdžiui, nuotraukos, garso ir vaizdo įrašai, kaip ir kiti duomenys, yra tiriami ir tikrinami apklausiant juos pateikusius asmenis, kitus liudytojus, taip pat lyginant jų turinį su duomenimis, gautais iš skirtingų šaltinių. Jeigu nenustatoma prieštaravimų, nuotraukos, vaizdo ar garso įrašo turinį patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, jie gali būti pripažinti įrodymais. Duomenys turi būti susiję su bylos aplinkybėmis - žiūrima, ar jie patvirtina nusikalstamos veikos laiką, vietą, būdą ir pan.
MITAS. Daiktiniai, rašytiniai įrodymai yra svaresni už liudininkų ar kitų šalių paaiškinimus (žodinius įrodymus).
FAKTAS. Jokie įrodymai byloje iš anksto negali būti svaresni vieni už kitus, todėl rašytiniai įrodymai ir liudytojų parodymai turi vienodą reikšmę. Nagrinėjant bylą vertinamas kiekvieno įrodymo patikimumas. Atlikus tokį vertinimą, gali būti padaryta išvada, kad, pavyzdžiui, konkretaus liudytojo parodymai nėra nuoseklūs, jų nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai, liudytojas susijęs su proceso dalyviu ar yra kitokių priežasčių, dėl ko jis suinteresuotas neatskleisti tikrųjų įvykio aplinkybių, todėl tokio liudytojo parodymai gali būti pripažinti nepatikimais ir negali būti pripažinti įrodymais. Tiek oficialūs (valstybinių institucijų išduoti dokumentai, juridinių asmenų dokumentai), tiek neoficialūs dokumentai (vadinamieji asmeniniai dokumentai) yra vienodai reikšmingi, tačiau tikrinant ir vertinant šiuos dokumentus yra nustatomos skirtingos aplinkybės. Vertinant oficialius dokumentus, daugiau dėmesio skiriama formaliems kriterijams, pavyzdžiui, ar dokumentas turi visus rekvizitus, ar parengtas ir pasirašytas kompetentingo asmens, ar tai dokumento kopija, ar originalas ir t. t. Asmeninio dokumento, pavyzdžiui, grasinamojo pobūdžio raštelio, smurtą patyrusio vaiko dienoraščio, nustatomas autorius. Anoniminis dokumentas negali būti pripažintas įrodymu, kadangi jo neįmanoma patikrinti BPK numatytais veiksmais.
MITAS. Kuo daugiau įrodymų, tuo didesnė galimybė laimėti bylą.
FAKTAS. Įrodymų turi būti tiek, kad jų pakaktų padaryti pagrįstoms išvadoms dėl to, ar buvo padaryta nusikalstama veika, ar ne, ar asmuo kaltas dėl jos padarymo, ar ne, ir nustatyti kitoms bylai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms. Jeigu remiantis byloje ištirtais įrodymais galima padaryti pagrįstas ir patikimas išvadas, tai nėra tikslinga ir ekonomiška surinkti visus įmanomus įrodymus. Pavyzdžiui, byloje neretai klausiama, kiek liudytojų pakviesta - 5, 7, 9? Gali užtekti ir vieno, jeigu nekyla abejonių dėl to, kad liudytojas matė visas įvykio aplinkybes, kad jo parodymai yra išsamūs ir nuoseklūs, juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai - apžiūrų metu gauti įrodymai, kitų proceso dalyvių parodymai, specialisto išvados ir pan.
MITAS. Įrodymai nesensta.
FAKTAS. Ar gali įrodymas pasenti, priklauso nuo jo rūšies. Dažniausiai pasenti gali daiktai, pripažinti kaip įrodymai. Pavyzdžiui, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ar nagrinėti, gali būti greitai gendantys. Tokiu atveju jie turi būti kuo greičiau reikiamai ištirti, esant galimybei paimami jų pavyzdžiai, o patys daiktai grąžinami savininkui, o jeigu negali būti grąžinami, tuojau parduodami (perduodami) įstatyme nustatyta tvarka. Dar svarbesnė problema yra ne ta, kad įrodymai gali pasenti, o ta, kad įvykio pėdsakai tiek materialioje tikrovėje, tiek žmogaus sąmonėje (liudytojo stebėtas, girdėtas ar kitaip suvoktas įvykis) laikui bėgant išnyksta, todėl labai svarbu juos laiku surasti ir tinkamai užfiksuoti. Pavyzdžiui, kvapo pavyzdys, kraujas tyrimui ar mėginys specialisto tyrimui lytinių nusikaltimų bylose turi būti paimti per tam tikrą laiką, nes praėjus ilgesniam laikui pėdsakai išnyksta. Eismo įvykio vietoje transporto priemonių padėtis, šukės ir jų išsidėstymas kelio elementų atžvilgiu, eismo sąlygos, kelio būklė taip pat turi būti užfiksuota nedelsiant apžiūrint įvykio vietą, nes meteorologinės sąlygos, pravažiuojantis transportas gali sunaikinti pėdsakus, pakeisti šukių padėtį, o atkurti šias aplinkybes ir pakartoti veiksmą yra neįmanoma. Liudytojai taip pat turi būti apklausiami kaip įmanoma greičiau, kadangi laikui bėgant įvykio aplinkybės pasimiršta, ypač kai įvykio liudytojai yra mažamečiai asmenys ar senyvo amžiaus žmonės.
MITAS. Visus dalykus reikia įrodinėti.
FAKTAS. Civilinio proceso kodeksas, taip pat Administracinių bylų teisenos įstatymas numato tam tikras aplinkybes ir faktus, kurių nereikia įrodinėti. Tokie faktai yra nustatomi įstatyme, pavyzdžiui, tėvystės prezumpcija - vaiko, gimusio santuokoje, tėvu laikomas vaiko motinos sutuoktinis. Aplinkybės, kurių nereikia įrodinėti, yra teismo pripažintos visiems žinomomis, pavyzdžiui, istorinės datos, oficialių švenčių datos - Naujieji metai, šv. Kalėdos, Valstybės diena. Baudžiamajame procese ir baudžiamojoje teisėje galioja kitokie principai, todėl ne visos aplinkybės, kurių nereikia įrodinėti civiliniame procese ar administracinėje teisenoje, bus neįrodinėjami ir turės teisinės reikšmės ir baudžiamajame procese.
MITAS. Galima įrodyti tai, ko nebuvo.
FAKTAS. Logika reikalauja, kad turi būti įrodinėjama tik tai, kas buvo, o ne tai, ko nebuvo. Pavyzdžiui, alibi reiškia, kad nusikaltimo padarymo metu konkretus asmuo buvo kitoje vietoje, nei buvo padarytas nusikaltimas. Žmonės dažnai sako: „Pakviesiu liudytoją, kuris negirdėjo, kad taip buvo pasakyta, padaryta.“ Tačiau tai nieko neįrodo, todėl visuomet įrodinėjamas kažkoks esamas faktas, dėl kurio yra neįmanomas kitas faktas.
Įrodinėjimo pareiga administraciniame teisme
Administraciniame teisme įrodinėjimo, kad valdžios institucijos sprendimai ar veiksmai buvo teisingi, pareiga tenka pačioms institucijoms. Taip pat tai reiškia, kad jūsų nebus prašoma įrodyti arba pateikti teismui informaciją, kurią turi įrodyti arba pateikti valdžios institucijos. Bendra taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti savo reikalavimus. Tačiau, priklausomai nuo jūsų bylos, įrodinėjimo pareigos apimtis gali skirtis. Administracinėje byloje turite teisę pateikti tiek įrodymų, kiek jų galite surinkti, atsižvelgiant į tai, kad jūsų oponentas yra valstybė. Yra daug įrodymų, kuriuos galite panaudoti, rūšių: tai rašytiniai dokumentai, vaizdo, garso ir kitų duomenų failai, liudytojų parodymai, ekspertų ar kitų kompetentingų institucijų pareiškimai (išvados) ir daiktiniai įrodymai.
Asmens atvaizdo naudojimas ir įrodymai
Bet koks asmens atvaizdo (nuotraukos, vaizdo įrašo, kur matomas ar iš kurio gali būti identifikuotas asmuo) paskelbimas, paviešinimas ar bet koks kitoks žmogaus atvaizdo panaudojimas, nesant asmens sutikimo, yra neteisėtas ir užtraukia civilinę atsakomybę pagal Civilinio kodekso 2.22 straipsnį šį pažeidimą padariusiam asmeniui. Teisė į atvaizdą - tai platesnės teisės į žmogaus privatų gyvenimą sudėtinė dalis. Šios teisės apsaugos esmė įtvirtinta Civilinio kodekso 2.22 straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, kad fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik su jo sutikimu.
Kasacinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra pateikęs išaiškinimus, kad asmens sutikimas CK 2.22 straipsnio prasme gali būti duotas tiek žodžiu, tiek raštu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais. Tačiau sutikimas fotografuotis savaime nereiškia ir sutikimo nuotrauką bet kokiu būdu atgaminti, parduoti, demonstruoti, spausdinti, nes tai, kad asmuo galėjo sutikti būti fotografuojamas, dar nereiškia, jog jis davė ir sutikimą rodyti nuotrauką. Tad šiuo atveju reikia nustatyti pirma, ar buvo asmens sutikimas jį fotografuotis, bei antra, ar buvo asmens sutikimas viešinti jo nuotrauką.
Tačiau yra tam tikros išimtys dėl fotografavimo viešojoje vietoje - pagal CK 2.22 straipsnio 2 dalį asmens sutikimo dėl fotografavimo nereikia, jeigu fotografuojama viešoje vietoje, nors asmuo, net ir būdamas viešoje vietoje, nepraranda savo individualumo ir privatumo. Tad jeigu asmuo aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė nenorą būti fotografuojamas, to turi būti paisoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2115-525/2016 ir 2017 m. vasario 7 d. nutartis administracinėje byla Nr. A-63-261/2017 konstatuoja, kad aplinkybės, jog ginčo nuotrauka buvo paviešinta socialiniuose tinkluose, nėra reikšmingos vertinant sutikimo davimo klausimą.
tags: #nepakanka #nuotrauku #patraukti #administracinei #baudai