Saugos diržai ir oro pagalvės yra vienos svarbiausių priemonių, padedančių išvengti skaudžių traumų ar net išsaugoti gyvybę eismo įvykio metu. Nepaisant to, vis dar netrūksta žmonių, kurie neigia saugos diržų naudojimo pagrįstumą.
Kodėl būtina segėti saugos diržus?
Saugos diržai jau daugelį metų yra privaloma automobilių įranga. Jie avarijos atveju apsaugo žmogų nuo stiprių smūgių į kietas automobilio salono dalis, neleidžia iškristi pro langą arba iš besiverčiančio automobilio.
- Rizikos sumažinimas: Nacionalinės kelių eismo saugumo tarybos atlikti tyrimai aiškiai rodo, kad vien tik saugos diržų naudojimas 45% sumažina riziką žūti avarijoje. Europos Komisijos duomenimis, saugos diržai sumažina mirtingumo riziką frontinėse sėdynėse 40-50 proc., o galinėse - 25-30 proc.
- Smūgio jėga: Priekinėje sėdynėje sėdintis neprisisegęs saugos diržu žmogus gali žūti jau 30 km/val. greičiu susidūręs su kliūtimi, o 50 km/val. greičiu atsitrenkęs į kietą daiktą, kūnas išslysta 2,5 tonos jėga. Kas nutinka, kai automobilis smūgiuoja į kliūtį 50 km/h greičiu? Neprisisegęs keleivis skrenda į priekį ta pačia 50 km/h inercija. Jei kūno masė 70 kg, smūgio jėga prilygsta 3,5 tonos svoriui. Saugos diržas sustabdo keleivį per kelias dešimtadalias sekundės, paskirstydamas jėgą per stipriausias kūno vietas - pečius ir dubenis.
- Dažniausi įvykiai: Dauguma mirtinų eismo įvykių įvyksta 40 km atstumu nuo namų ir važiuojant mažesniu nei 65 km/val. greičiu.
- Oro pagalvės: Oro pagalvės, kai nesate prisisegę saugos diržo, gali sukelti tik papildomas galvos traumas. Jos veikia tinkamai tik tada, kai keleivis yra prisisegęs saugos diržą. Ne visuose automobiliuose oro pagalvės suveikia automatiškai: kai kuriuose modeliuose priekinio keleivio oro pagalvė aktyvuojama tik tada, kai užsegtas saugos diržas.
Kuo pavojingas važiavimas neprisisegus net ir nedideliu greičiu?
Dalis vairuotojų vadovaujasi pavojingu mitu: važiuojant lėtai ir nedidelį atstumą be saugos diržo, nieko nenutiks. KTU Transporto inžinerijos katedros docentas Darius Juodvalkis teigia, kad net ir abiem automobiliams važiuojant nedideliu greičiu, susidūrimas gali būti mirtinai pavojingas. Pavyzdžiui, jeigu dviejų automobilių susidūrimo greitis siekia apie 40 km/val., žmogaus, sėdinčio automobilyje, kūną veiks jėga, kuri yra net 15-20 kartų didesnė už jo kūno masę. 75 kg sveriantį žmogų veiks iki 1500 kg apkrova.
Jeigu keleivis ar vairuotojas yra neprisisegęs saugos diržais, išsilaikyti sėdynėje veikiant tokio dydžio apkrovai neturės jokių galimybių. Jis toliau juda į priekį automobilio greičiu ir trenkiasi į automobilio salono elementus, gali būti išmestas iš automobilio salono. Neprisisegęs vairuotojas kartu su sėdyne staigiai bloškiamas į priekį maždaug 15 centimetrų ir krūtine sulaužo vairą.
Tuo tarpu sėdint automobilyje su prisegtu saugos diržu, tokio dydžio trumpalaikė apkrova žmogaus kūnui nekelia didelio pavojaus. Tikėtina, kad jis nepatirs jokių sužeidimų ar sunkių traumų, kadangi diržai tinkamai prilaiko jo kūną, atlaiko didelę dalį patiriamos apkrovos. Didėjant važiavimo greičiui, proporcingai auga sunkių ir mirtinų sužalojimų neprisisegus rizika. Automobiliui važiuojant apie 70 km/val. greičiu neprisisegus saugos diržais ir susidūrus su kliūtimi, tikimybė nepatirti ypač sunkių ar net mirtinų sužalojimų yra arti nulio.
Koks smūgis neprisisegus pavojingiausias?
KTU docento D. Juodvalkio teigimu, smūgio, patirto autoįvykio metu pasekmės priklauso ir nuo susidūrimo tipo:
- Automobiliai susiduria kaktomuša. Jeigu transporto priemonė kaktomuša susidūrė su kliūtimi, sprendimas nesisegti saugos diržų kainuoja labai daug. Diržai efektyviausiai saugo būtent priekinių susidūrimų atveju.
- Įvyksta šoninis smūgis. Automobilio susidūrimai su kliūtimi ar kitu automobiliu šonu yra labai pavojingi, bet pasitaiko daug rečiau nei susidūrimai priekiu. Šoninio susidūrimo atveju saugos diržai mažiau efektyvūs nei įvykus priekiniam automobilių susidūrimui. Tokiu atveju pagrindinę apsaugą užtikrina stipri kėbulo konstrukcija ir šoninės saugos pagalvės.
- Automobilis verčiasi. Saugos diržai automobiliuose nėra projektuojami virtimo atvejams. Nepaisant to, jie ir tokiais atvejais saugo labai efektyviai, nes užtikrina, kad žmogus virtimo atveju nesitrenks į automobilio salono elementus ar kitą žmogų ir nebus išmestas iš automobilio. Nemažai neprisisegusių eismo dalyvių žūsta ne dėl tiesioginio smūgio, o išmesti iš automobilio. Nelaimės metu transporto priemonė verčiasi, sukasi ir mirtinai prispaudžia iš jos iškirtusius žmones.
Akivaizdu: saugos diržas būtinas visais atvejais, nepriklausomai nuo važiavimo greičio, vairuotojo įgūdžio ir eismo sąlygų. Susidūrimo pobūdžio prognozuoti neįmanoma, tačiau užsegtas saugos diržas daugeliu atveju apsaugo nuo sunkių traumų ir net mirties.
Saugos diržai galinėse sėdynėse
Priekinių sėdynių keleiviai saugos diržus segi dažniau nei galinių sėdynių keleiviai. Tyrimai rodo, kad beveik pusė gale sėdinčių keleivių nesinaudoja saugos diržais. „Suaugusieji beveik niekada neužsisega diržų, atsisėdę gale“, - vienbalsiu tvirtino Pakruojo rajono pradinukai. Jie gali būti sužeisti lygiai taip pat, kaip ir priekyje važiuojantys keleiviai. Net ir dėl menko smūgio keleiviai gali susižaloti patys arba sužeisti sėdinčius priekyje.
Sociologinio tyrimo duomenimis, internetu apklausus 10 tūkst. gyventojų paaiškėjo, kad saugos diržus automobilio gale visada segasi beveik trečdalis keleivių. Dar 22 proc. žmonių šį saugumą didinantį veiksmą prieš važiuodami atlieka retsykiais, dažniausiai kai kažkas paragina prisisegti saugos diržus.
Saugos diržai privalomi ir priekinėse, ir galinėse sėdynėse. Vaikai, kurių ūgis mažesnis nei 135 cm, privalo būti vežami specialiose kėdutėse arba prisegimo sistemose, atitinkančiose vaiko svorį ir amžių.
Saugos diržų būklė ir tinkamas naudojimas
Retas vairuotojas atkreipia dėmesį į saugos diržus ir jų būklę, juk svarbiausia kiekvienam yra automobilio veikimas, o ne saugos diržo ar oro pagalvės būklė. Saugos diržai ir pagalvės mums reikalingos tada, kai įvyksta eismo įvykis. Mes dažniausiai apie juos nemąstome ir atrodo jie mums nereikalingi. Būna atvejų, kai žmogus nusiperka dėvėtą automobilį su neaiškia istorija ir pasirodo, kad ten saugos pagalvių net nėra. Perkant automobilį labai svarbu pasitikrinti, ar su saugos diržais ir oro pagalvėmis viskas gerai.
Diržų patikra ir galiojimas
Saugos diržai neturi aiškios ar apibrėžtos galiojimo datos. Diržai dėvisi ilgainiui. Tikrai nėra tokio laikotarpio, po kurio visi važiuoja keisti saugos diržų. Bet kiekvienoje techninėje apžiūroje inspektorius patikrina patį diržo judėjimą, jeigu ten kažkas juda blogai (yra įtrūkimų, įplyšimų), techninės apžiūros nepraeisite. Darnus saugos diržo veikimas svarbus keleivių ir vairuotojų saugumui.
Saugos diržų būklę galima įvertinti ne tik vizualiai. Apie saugos diržą daug išduoda ir ant jo esanti etiketė, kurioje užfiksuoti diržo pagaminimo metai. Jei automobilis buvo patekęs į avariją, o saugos diržo užtaisai suveikę, jie turėjo būti keisti.
Saugos diržai yra gyvybiškai svarbios saugos priemonės kiekvienam automobilio vairuotojui ir keleiviui. Jų tinkama būklė ir veikimas gali išgelbėti gyvybes avarijos metu. Todėl būtina reguliariai tikrinti ir prižiūrėti saugos diržus, o jei pastebima bet kokia problema ar įtarimas dėl jų būklės, nedelsiant juos pakeisti. Tai yra maža kaina, kurią reikia sumokėti už saugumą ir gyvybės išsaugojimą kelyje.
Tinkamas segėjimas
Saugos diržas turi būti tinkamai pritvirtintas per petį ir dubenį. Neteisingas jo segimas - pavyzdžiui, po ranka, per nugarą arba per laisvai - vis tiek gali būti laikomas nenaudojimu. Jei diržas neprisispaudžia prie kūno ir yra blogai įtemptas, jis gali sukelti traumas. Viršutinė diržo dalis turėtų būti arti kaklo, o ne ant šonkaulių, nes smūgio metu jie gali būti sulaužyti ar net pradurti plaučius. Juosmens diržas turi prilaikyti klubus, nes jei avarijos metu jis priglunda prie pilvo, gali sutraiškyti vidaus organus.
Taip pat svarbu diržo nesegti ant storų drabužių, pavyzdžiui, palto ar pūkinės striukės. Saugos diržą turime ne tik užsisegti, bet ir pažiūrėti, ar jis tikrai laiko, užfiksavus sagtyje jį reiktų įtempti.
Nėščiosioms reikėtų pasirūpinti, kad juosmens diržas būtų tinkamai įrengtas - jis turėtų būti po šlaunimis, o ne pilvo lygiu, o pečių diržas turi būti tarp krūtų.
Teisinė atsakomybė ir išimtys
Lietuvoje saugos diržo segėjimas yra ne tik saugumo rekomendacija, bet ir teisinė prievolė. Pagal Lietuvos kelių eismo taisykles (KET), kiekvienas asmuo, važiuojantis transporto priemone su įrengtais saugos diržais, įskaitant galinius keleivius, privalo juos užsisegti. Tiek vairuotojui, tiek keleiviams gali būti skiriamos baudos, jei jie nesilaiko reikalavimų. Asmenims, kurie per metus vėl bus pričiupti neprisisegus saugos diržo, gali būti skirta 60-90 € bauda. Administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnis numato baudas už saugos priemonių nenaudojimą. Jei suaugęs keleivis neprisisegė saugos diržo, jis yra asmeniškai atsakingas ir gali gauti baudą. Už neprisegtą saugos diržą, tiek vairuotojui, tiek keleiviui numatyta 100-200 Lt (arba atitinkama suma eurais) bauda.
Baudos vairuotojui
Kelių eismo taisyklės draudžia vežti keleivius, kurie yra neprisisegę saugos diržų (išskyrus nėščias moteris ir asmenis, turinčius specialias gydytojo rekomendacijas). Todėl vairuotojas privalo priminti keleiviams prisisegti saugos diržus, o jiems nepaklusus, tų keleivių tiesiog nevežti. Jei automobilį sustabdęs pareigūnas ras keleivį neprisegtu saugos diržu, bauda gali būti skirta ir jam, ir vairuotojui. Vienintelis dalykas, kuris gali išgelbėti vairuotoją nuo baudos, įrodyti policininkui, kad kelionės metu vežamas asmuo savavališkai atsisegė diržą.
Svarbu suprasti kontekstą: pačios baudos nedidelės, tačiau jei neprisisegęs diržo vairuotojas patenka į eismo įvykį, draudimo kompanija turi teisę sumažinti išmoką arba jos visai atsisakyti mokėti. Pats diržo nesegėjimas teisių vairuoti neatima - už šį pažeidimą skiriama tik bauda. Pirma, jei vairuotojas pakartotinai pažeidžia taisykles per trumpą laikotarpį (pvz., kelios baudos per 12 mėnesių), tai kaupiasi bendroje administracinių pažeidimų istorijoje. Antra, jei neprisisegęs vairuotojas sukelia avariją su sunkiomis pasekmėmis (sužalojimas, mirtis), diržo nesegėjimas gali būti vertinamas kaip papildomas atsakomybę didinantis veiksnys.
Išimtys
Vis dėlto yra žmonių ir profesinių grupių, kurie neprivalo segėti saugos diržų automobilyje. Įstatymas numato ribotas išimtis. Pavyzdžiui, vairuotojas gali būti atleistas nuo saugos diržo prisisegimo važiuodamas atbuline eiga arba manevruodamas stovėjimo aikštelėje, jei automobilis nejuda į priekį. KET 196 punktas sako: „privalo užsisegti” tik jei diržai įrengti. „Jei jūsų automobilis senesnis ir galinių diržų nėra arba jie neveikia - tai ne pasiteisinimas“.
Saugos diržų kontrolės akcijos
Lietuvos kelių policija aktyviai dalyvauja saugos diržų kontrolės akcijose. Pavyzdžiui, šią savaitę (kovo 9-15 d.) visoje Europoje vyksta ROADPOL inicijuota saugos diržų kontrolės akcija, kurioje Lietuvos policija dalyvauja aktyviai. Lietuvai siekiant pagerinti kelių eismo saugumą, saugos diržų taisyklių laikymasis tapo griežčiau vykdomas, atliekant patikrinimus keliuose ir naudojant išmaniąsias kameras, stebint jų laikymąsi.
tags: #vaziavo #neprisiseges #saugos #dirzo